Lankytinos vietos



Panerių memorialas

Vilnius

Panerių memorialas pasakoja tiek didžiausių masinių žudynių vietos Lietuvoje istoriją, tiek visos regiono žydų bendruomenės tragišką istoriją Holokausto metais. Apsilankymas šioje kraujo ir pelenų žemėje tiesiogiai primena apie žmogaus būties tragizmą akistatoje su žiaurumu ir blogio banalumu. Tai memorialas, kurį dėl jo stipraus emocinio krūvio, rekomenduojame aplankyti tik jau bent šiek tiek pasidomėjus Holokausto istorija Europoje ir Lietuvoje.

Netoli Vilniaus buvusiame vasarotojų pamėgtame priemiestyje – Paneriuose, greta geležinkelio linijos, sovietinė armija 1941 m. buvo parengusi 7 duobių rezervuarus degalų saugojimui. Šios saugyklos taip ir nebuvo panaudotos pagal pirminę paskirtį, nes kraštą greitai okupavo Nacistinė Vokietija ir parengtas duobes panaudojo masinėms žudynėms. Vokiečių kariai, kartu su kitų tautybių vietiniais gyventojais, Paneriuose nužudė iki 100 000 žmonių. Apie du trečdaliai jų buvo žydai, nemažai lenkų, karo belaisvių, romų. Gete suimami ar „darbams“ išvedami žmonės keliaudavo arba tiesiai į Panerius, arba prieš tai kelias dienas dar buvo kankinami Lukiškių kalėjime. Masinės žudynės Paneriuose prasidėjo dar 1941 m. liepos pradžioje, o 1942 m. pavasarį naciai jau pradėjo naikinti masinių žudynių įkalčius. 1943 m. rugsėjo pabaigoje į Panerius buvo pasiųstas vadinamas „lavonų dalinys“. Tai buvo apie 80 žydų darbininkų, per prievarta priverstų iškasti visus kūnus, sudeginti, pelenus sumaišyti su smėliu ir vėl užkasti. Jiems buvo planuojama tokia pati lemtis kaip ir kitiems jų žemiečiams, atgulusiems šiose duobėse. 1944 m. pradžioje pasmerktieji darbininkai pradėjo kasti tunelį, kuriuo planavo pabėgti. Balandžio 15-osios naktį visi lavonų dalinio nariai spruko, tačiau sukeltą šurmulį išgirdo sargai ir pradėjo šaudyti. Tik keliolikai pabėgti mėginusių vyrų pavyko.

Iš karto po to, kai sovietinė kariuomenė išstūmė nacistinės Vokietijos karius iš Vilniaus, 1944 m. vasarą išgyvenusiųjų vietos žydų iniciatyva buvo atkreiptas dėmesys į makabriškas žudynes Paneriuose ir inicijuotas šio kraupaus etapo atminimas. Po metų pastatytas pirmasis paminklas „Paneriuose nužudytiems žydams“, tačiau vėlesnė Sovietų Sąjungos politiką bandė rekonstruoti Antrojo Pasaulinio karo atmintį, šį paminklą nugriovė ir 1952 m. vietoj jo pastatė obeliską su penkiakampe žvaigžde bevardėms ir betautėms „Fašistinio teroro aukoms“ (jį ir šiandien galite pamatyti memorialo komplekse). Vis dėlto, po destalinizacijos, jau 1960 m. Paneriuose įkurtas ir muziejus, tačiau jame neatkreiptas dėmesys į žydų tautos tragediją Paneriuose. 1977 m. šiai teritorijai suteiktas Panerių memorialo pavadinimas. XX a. 9 deš. memorialas Paneriuose buvo rekonstruotas ir dabar jis apima sušaudymo duobes, aukų laikymo kanalus bei skirtingus atminimo paminklus (nužudytiems žydams, lenkams, romams, lietuviams, sovietų karo belaisviams ir atskiriems asmenims bei šeimoms). Čia nuo 1991 m. perkurtame Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus filiale detaliai pristatoma Panerių tragedijos ir memorialo istorija.

Adresas: Agrastų g. 15A, Vilnius 02243