Lankytinos vietos



Rūdninkų giria

Šalčininkų r.

Rūdninkų giria yra vieno didžiausių Lietuvoje masyvų - Rūdninkų miškų, kurių plotas siekia 26000 ha - dalis. Girios biotopų kompleksas yra, be abejonės, viena vertingiausių rajono teritorijų. Zygmantiškėmis iki 30 m aukščio iškyla kontinentinės kopos. Atvira smėlyno plynė, suformuota nuo pastoviai mėtomų bombų, sukeltų gaisrų - yra unikalus kontinentinių smėlynų darinys. Rūdninkų girioje yra 3 ežerai. Netoli poligono esantis Šulnio ežerėlis (1,5 ha) irgi apsuptas pelkynu. Rūdninkų kaimo pietryčiuose, kontinentiniu kopų apribotuose pelkynuose, yra Gulbino ežeras. Prie Kernavo ežero stūkso Atsiskyrėlio kalnas. Kaimo gyventojai pasakoja, kad šioje vietoje XIX a. gyveno atsiskyrėlis, kuris, pasak legendos, kepure sunešė iš ežero smėlį ir supylė kalną. Rūdninkų ir Rūdninkų girios pavadinimas yra kilęs nuo geležies rūdos, kuria buvo turtingi pelkėti aplinkiniai miškai. XV – XVII amžiais kunigaikščiai, naudodamiesi šiais gamtos turtais, įkurdavo šitose vietovėse kasyklas, kalves, dirbtuves. Rūdninkų giria ir gyvenvietė buvo prie pagrindinio vieškelio, kuris nuo senų laikų jungė dvi unijos sostines, Vilnių ir Krokuvą. Rūdninkų giria buvo nepaprastai tinkama vieta karališkoms medžioklėms. Rūdninkai dažnai vadinami Karališku kaimu, nes buvo įkurti karaliaus Kazimiero Jogailos. Mėgstamiausia Jogailos pramoga buvo medžioklė. 1470 metais, kai Kazimieras Jogailaitis kartu su savo žmona buvo žiemos medžioklėje Vilniaus apylinkėse ir įsakė pastatyti Rūdninkų girioje medžioklinio dvaro pastate koplyčią, kurioje meldėsi Rūdninkų ir kitų kaimų parapijiečiai. Po kurio laiko koplyčia sudegė. Svarbiausias motyvas, kuris pastūmėjo pastatyti naują bažnyčią, buvo Karaliaus Kazimiero išgelbėjimas nuo mirties, kai jį užpuolė lokys.

1511 metais buvo išplėstas medžioklės dvaras. Vietoj sudegusio medžioklės dvaro buvo suręsti trys rūmai, surentė juos iš didžiulių pušų, ant aukštų pamatų, kurie buvo apsupti kūdromis. Pagrindinis pastatas stovėjo ant mažos kalvos ir buvo apsuptas Merkio. Šiaurinėje pilies dalyje buvo kūdra, sujungta perkasu su upe, iš kurios buvo semiamas vanduo. Šios pilies paskutiniame aukšte buvo karaliaus kambariai. 1554 metų gegužės mėnesį viename iš šių kambarių Žygimantas Augustas padėjo savo antros žmonos Barbaros Radvilaitės palaikus, kai, pervežant juos iš Krokuvos į Vilnių, laukė, kol Vilniaus Katedroje bus įrengta vieta laidojimui.

Už kelio, taip pat ant aukšto Merkio kranto stovėjo du mažesni dvarai, viename iš jų, medžioklių metų apsigyvendavo Žygimantas Senasis, kitame jo sutuoktinė, karalienė Bona. Netoliese buvo kiti pastatai, skirti medžiotojams, dvariškiams, o taip pat karališkos arklidės. Kaimo gyventojai pasakojo, kad medžiotojai šaudė žvėris tiesiai iš paviljono langų. Šiuo metu toje vietoje, kur anksčiau buvo karališkas dvaras, galima rasti pastatų ir pamatų fragmentų.

Zigmantas Vaza, nors ir retai lankydavosi Vilniuje, neleido išnykti Rūdninkams. Jo sūnaus, Vladislovo Vazos, kuris būdavo čia dažniau, įsakymu buvo suburta miško sargyba. 1655 m. caro kariuomenė sudegino Rūdninkų dvarą ir bažnyčią. 1790 m. bažnyčia atstatyta, atkurta parapija.

Rūdninkų giria tapo įvairių istorinių įvykių liudininke. 1863 m. sukilimo dalyviai čia kovėsi su caro kariuomene. Šiam įvykiui atminti girioje pastatytas ne vienas paminklas. Vienas jų pastatytas 1975 m. Rūdninkų kaimo šiauriniame pakraštyje, Merkio dešiniajame krante, prie kapinių. Taip pat sukilėlių ir caro kariuomenės mūšio vietoje pastatytas paminklas Caro kariuomenės leitenantui Arbuzovui, o netoli jo paminklas sukilėliams. Senųjų Macelių kapinėse taip pat yra medinis kryžius žuvusiems sukilėliams. Čia grumdamiesi su priešais žuvo 22 sukilėliai. Kaimo žmonės juos palaidojo ir pastatė aukštą ąžuolinį kryžių.

Antrojo pasaulinio karo metais Rūdninkų girioje buvo įsikūrę Armijos Krajovos būriai. Žuvusiems AK kariams pastatytas kryžius, kurio užrašas mena, kad šioje vietoje ilsisi 25 Armijos Krajovos kariai, žuvę 1945 m. sausio 6-7d. nelygioje kovoje su NKVD pajėgomis. Taip pat Rūdninkų girioje glaudėsi ir partizanai. Anot vietinių gyventojų, 1941-1945 m. girioje nuo vokiečių slapstėsi kelios žydų šeimos. Jos gyveno žeminėse ir netgi turėjo mažą ūkelį.

Rūdninkų girioje galima išvysti ir senosios girininkijos liekanas. Ji pastatyta tarpukario laikotarpiu gamtininko Vlodimežo Korsako, dirbusio Valstybinių miškų direkcijoje medžiotoju. Apie 10 metų praleidęs Rūdninkų girioje, Vlodimež Korsak parašė knygą „Rūdninkų giria“. Į Rūdninkų girią atvykdavo medžioti Lenkijos Respublikos prezidentas Ignacy Moscicki.

Šalčininkų r. savivaldybės administracija, informacijos, kultūros ir turizmo skyrius

http://www.turizmas.salcininkai.lt/

Tel. (8 380) 30166