Lankytinos vietos



Rožinio slėpinių parkas Guronyse, kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškėje

Kaišiadorių r.

Kaišiadorių rajone, esančiame Lietuvos viduryje, tarp Vilniaus ir Kauno, yra unikalių vietovių. Viena jų-Guronys. Šioje vietovėje susitinka pagonybė ir krikščionybė. Atvykus į Guronis pirmiausia Jūsų dėmesį patrauks du pagoniški alkakalniai – Kiškių bažnyčia ir Zvaninyčia. Alkakalniai pagonybėje vaidino svarbų vaidmenį-buvo susiję su kulto apeigomis, dievybėmis. Pasakojama, kad apie Kiškio bažnyčioje vystančias apeigas nuo Zvaninyčios buvo pranešama tam tikrais trimitais. Eidami link Rožinio slėpinių parko, kairėje pusėje pamatysite rekolekcijų namus su nedideliu kardinolui Vincentui Sladkevičiui skirtu muziejumi ir rožinių kolekcija. Vaikščiodami Rožinio slėpinių parke galėsite aplankyti 5 koplytėlės su freskomis, vaizduojančiomis scenas iš Biblijos bei Lietuvos katalikų bažnyčios istorinius įvykius, Švč. Mergelės Marijos statulą ir šv. Juozapo koplyčią.

Kalbant apie šią vietą reikėtų kiek papasakoti ir apie patį kardinolą V. Sladkevičių. Jis gimė 1920 m. rugpjūčio 10 d. Guronyse, Kaišiadorių rajone. Vincentas buvo jauniausias vaikas šeimoje, neteko tėvo būdamas devynerių. Mokėsi Žaslių pradinėje mokykloje, Kaišiadorių ir Kauno jėzuitų gimnazijose. 1939 m. pradėjo mokytis Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Kunigu įšventintas 1944 metų kovo 25 dieną. Pirmąsias šv. Mišias – primicijas aukojo Žaslių parapijos bažnyčioje 1944 metų balandžio 10 dieną. Kaišiadorių vyskupas Teofilius Matulionis konsekravo Vincentą Sladkevičių vyskupu 1957 metų gruodžio 25 dieną Birštono klebonijoje. Tačiau vyskupo pareigų sovietų valdžia eiti neleido. Negana to, 1959 m. V. Sladkevičių ištrėmė į Latvijos pasienyje Biržų rajone esantį Nemunėlio Radviliškį. Ten vyskupas išgyveno iki 1976 m. Nuo 1976 m. civilinės valdžios perkeltas gyveno Pabiržėje. Tremties laikotarpiu V. Sladkevičius buvo kontroliuojamas, jam nebuvo leidžiama aukoti mišių, sakyti pamokslų, klausyti išpažinčių. Tik 1982 m. iš Pabiržės vyskupas grįžo į Kaišiadoris. 1988 m. liepos 28 d. popiežiaus šv. Jono Pauliaus II pakeltas Šventosios Romos bažnyčios kardinolu. Tai buvo išskirtinis įvykis, nes prieš tai lietuvis kardinolas buvo Jurgis Radvila XVI amžiuje. Vincentas Sladkevičius buvo labai paprastas, kuklus. Jis sakė: „Jeigu esu kardinolas, tai dėl to, kad mano gyvenime buvo ir kančios dalis. Jei gyvenime nebus aukos už tikėjimą, už tėvų žemę, tai negalėsim užtikrinti ir gražios tėvynės ateities.“ 1989 m. Vincentas Sladkevičius paskirtas Kauno arkivyskupu. 1996 metais, laikydamasis bažnytinės teisės nuostatų, atsistatydino iš Kauno arkivyskupo pareigų ir nuo to laiko gyveno Kaune kaip emeritas. Mirė 2000 m. gegužės 28 d. Palaidotas Kauno arkikatedroje bazilikoje. „Dangaus negalime pradėti nuo dangaus. Mes turime jį pradėti žemėje. Ko žemėje nepradėsi, to danguje neturėsi“ – sakydavo kardinolas Vincentas Sladkevičius. Antrojo Lietuvos kardinolo šūkis „Padaryk mane gerumo ženklu“ atspindi jo ilgą ir prasmingą gyvenimą.

Koordinatės - 54.840729, 24.566447

Parengė Kaišiadorių turizmo ir verslo

informacijos centro turizmo vadybininkas

Aurelijus Balčiūnas