Lankytinos vietos



Vytauto parkas

Birštonas
Tai senoji kurorto teritorija. 1874 m. kurortą nusipirkęs Jiezno dvarininkas Ignacijus Kvinta ėmė kurti parką. Medžių alėjos buvo imtos sodinti taip, kad jomis einant buvo galima patekti iš vieno statinio į kitą. Alėjos turėjo savo pavadinimus – „Birutės“, „Meilės“, „Svajonių“. Kai kurios pavadintos tiesiog augančių medžių pavadinimais – „Eglių“, „Kaštonų“, „Liepų“, „Beržų“. Ilgą laiką parką prižiūrėjo Dotnuvos sodininkai. 1926 m. parke buvo įrengtas fontanas. Alėjų sandūrų pabaigose žydėjo gėlynai. Viename gėlyne, vadinamame „Kalendoriumi“, kasdieną persodinant gėles, buvo formuojama tos dienos data. Parke specialiai įrengtame paviljone kasdieną grodavo orkestras.
1986 m. parkas buvo priskirtas prie vietinės reikšmės gamtos paminklų, o Birštono piliakalnis (Vytauto kalnas) – prie respublikinės reikšmės archeologijos paminklų. Šiuo metu parkas gerokai sunykęs. Nugriautos senosios sanatorijos ir vilos. Nebėra gėlynų, fontano, o iš alėjų belikę tik likučiai.

Birštono turizmo informacijos centras