Lankytinos vietos
Antano ir Motiejaus Miškinių literatūrinė-etnografinė sodyba
Utenos r.
Antano ir Motiejaus Miškinių literatūrinė-etnografinė sodyba kaupia ir saugo, patraukliai perteikia visuomenei su brolių Miškinių asmenybėmis, gyvenimu, kūryba ir kultūrine veikla susijusias dvasines ir materialines vertybes, bendradarbiauja su giminingais šalies muziejais, kultūros įstaigomis, rengia ekskursijas po sodybą, kviečia į edukacinius užsiėmimus, organizuoja su muziejaus veikla susijusius renginius.
Daugiau
Upytės tradicinių amatų centras
Panevėžio r.
Tradicinių amatų centras Upytės kaime, Panevėžio rajone įsikūrė 2014 m. buvusio dvaro sodybos teritorijoje. Upytė istoriniuose šaltiniuose minima nuo XIII a. Upytės piliavietė – tai vieta, kuri mena riterių žygius, narsius ir drąsius karius, bajorus, kunigaikščius, gynusius Upytės žemę nuo Livonijos ordino puldinėjimų. Istorikų teigimu ši vieta buvo Upytės žemės, minimos nuo XIII a., centras.
Daugiau
Raižių mečetė
Alytaus r.
Pirmieji totorių naujakuriai Lietuvos žemėje apsigyveno dar XIII–XIV a. LDK kunigaikščiai Gediminas, Algirdas ir Kęstutis sudarydavo sąjungą su totoriais, kai reikdavo atremti priešiškų šalių puolimus, arba patys rengdavo karo žygius. Pradėjęs valdyti Vytautas Didysis (1392–1430 m.) totorius gerus ir ištikimus karius, viliojo atvykti į Lietuvą su šeimomis, žadėdamas žemių ir privilegijų.
Daugiau
Vinkšnupių kaimo totorių senosios civilinės kapinės
Vilkaviškio r.
Istorinė (memorialinė vieta). Paskelbtos saugomu kultūros paveldo objektu. Kapines prižiūri Bartninkų seniūnija. Prie lauko keliuko į kapines seniūnas įrengė informacinę lentą-rodyklę. Įvairūs mažosios kraštovaizdžio architektūros statiniai ir vaizduojamojo meno formos - akmeniniai antkapiniai paminklai (ant paminklų yra įrašai ir epitafijos lenkų, rusų, arabų kalbomis apie čia palaidotų totorių amžių, šeimyninę padėtį, tarnybines pareigas. Įrašai iškalti rašytinėmis arba spausdintinėmis raidėmis, pastebimai gausi šriftų įvairovė. Yra antkapinių paminklų paženklintų tik pusmėnulio pjautuvu.
Daugiau
Senovinis Puvočių kaimas
Varėnos r.
Puvočių kaimas priklauso Marcinkonių seniūnijai. Įsikūręs tarp Merkinės ir Marcinkonių prie Merkio upės. Viename kaimo gale į Merkį įteka Skroblaus, kitame – Grūdos upeliai. Ten, kur Grūda įsilieja į Merkį, žmonės atvyko ir apsistojo prieš 4 tūkst. metų. Kaime tebėra gyvi girinių dzūkų papročiai: moterys audžia, moko rankdarbių, kepa duoną ir gamina tradicinius dzūkų patiekalus. Plaukdami Merkiu ar Grūda tikrai pajusite norą išlipti į krantą, išvydę vaizdingoje santakoje įsikūrusią jaukią stovyklavietę.
Daugiau
Darsūniškis
Kaišiadorių r.
Darsūniškis – vienintelis miestelis Lietuvoje su trejais šventais vartais, stovinčiais ant visų trijų įvažiavimų į miestelį – Šv. Agotos, Šv. Jurgio ir Šv. Kazimiero. Vartai pastatyti, siekiant miestelį apsaugoti nuo gaisrų.
Daugiau
Etnografinis Zervynų kaimas
Varėnos r.
Zervynos – etnografinis gatvinis kaimas Varėnos rajone, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje abipus Ūlos upės. Rašytiniuose šaltiniuose Zervynų kaimas minimas nuo 1742 m., tačiau šiose vietovėse gyvenama jau nuo paleolito - prie kaimo buvo rastos 24 akmens ir žalvario amžių stovyklos.
Daugiau
Palėvenės Šv. Domininko bažnyčia ir vienuolynas
Kupiškio r.
Šv. Domininko bažnyčia yra Kupiškio rajone, Palėvenės miestelyje, 9,5 km į šiaurės rytus nuo Subačiaus geležinkelio stoties, Lėvens dešiniajame krante. Pastatyta 1676 m. Barokinė, turi neoklasicizmo bruožų.
Daugiau
Antšunijos žydų genocido vieta
Tauragės r.
1941 m. rugsėjo 12 d. Antšunijos kaimo miško pakraštyje naciai įvykdė kruviną genocidą - sušaudyta apie 3000 žydų moterų ir vaikų.
Daugiau
Švenčionių (Kochanovkos) apžvalgos bokštas
Švenčionių r.
Nuo Švenčionių, arba kitaip vadinamo Kochanovkos (dabar kaimas susigrąžinęs senąjį Meilūnų pavadinimą) apžvalgos bokšto, pastatyto 2008-aisiais, atsiveria Šventos ir Sirvėtos kraštovaizdžio draustinių miškų panoramos, matyti giliame slėnyje tyvuliuojančio Bėlio ežero kontūrai.
Daugiau
Dievo Apvaizdos bažnyčia
Švenčionių r.
Punžonių dvaro savininkai Ignas Balinskis ir Elžbieta Balinskienė 1827 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Ji buvo Karkažiškių parapijos filija. Vietovę, vadintą Bageliškėmis, dvarininkai pavadino Balingradu. Rusijos valdžia bažnyčią 1870 m. uždarė. 1928 m. įkurta parapija, suremontuota bažnyčia. Ją 1928 m. rugsėjo 30 d. konsekravo arkivyskupas Romualdas Jalbžikovskis.
Daugiau
Žiogelių kaimas (etnokultūrinis draustinis)
Druskininkų sav.
“Žaliuojantys miškai ir iškilmingai iš pagarbos nutilusios paunksmės, ir švelnūs, glamonėjantys vėjeliai…” Žymių poetų žodžiai išnyra iš atminties, keliaujant po dainomis ir legendomis apipintą Dainavos kraštą. Čia, pietinėje Lietuvos dalyje, nuo seno gyveno nuoširdūs dainingi žmonės, mylintys savo miškus ir daug prakaito reikalaujančią smėlingą dirvą, pasitinkantys svečią gardžia duona ir dainomis. Bet vargu ar mūsų protėviams buvo aišku, kad geria ir mazgojasi vandeniu, kuris gelbsti nuo visokių negalių, kad ir oras, kuriuo jie kvėpuoja - vaistas.
Daugiau
Indijos piliakalnis
Šilalės r.
Indijos piliakalnis su priešpiliu yra Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Indijos kaimo, Akmenos dešiniojo kranto slėnyje, Pagramančio regioniniame parke. Indijos piliakalnis su Indijos šalimi nieko bendro neturi, piliakalnio pavadinimas kilo iš šalia esančio Indijos kaimo.
Daugiau
Maslauskiškių vandens malūnas
Raseinių r.
Maslauskiškių vandens malūnas pastatytas 1895 m., sumūrytas iš plytų ir akmenų, priklausė čia buvusiam dvarui. 1920 m. malūną įsigijo Bodendorfai.
Daugiau
Aukštagirės apžvalgos bokštas
Šilalės r.
Mišku apaugęs Aukštagirės kalnas (aukštis 215,1 m) stovi Šilalės rajono Bilionių seniūnijos Aukštagirės kaimo teritorijoje. Legenda byloja, kad kalną supylė milžinas – jis nusiavė vyžas ir iškratė žemes ir ten atsirado Aukštagirės kalnas. Manoma, kad kalno pavadinimas kilo didžiulių kažkada čia augusių, o paskui iškirstų girių.
Daugiau
Lazdynų Pelėdos memorialinis muziejus Paragiuose
Akmenės r.
Lazdynų Pelėda – unikalus reiškinys lietuvių literatūros istorijoje. Dvi seserys Ivanauskaitės – Sofija Pšibiliauskienė ir Marija Rastauskienė – XIX a. pabaigoje ir XX a. pirmoje pusėje savo prozos kūrinius – apsakymus, apysakas, romanus – pasirašydavo ir leido bendru Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu.
Daugiau
Aviacijos muziejus. Lakūno Stasio Girėno gimtinė Vytogaloje
Šilalės r.
Paminklinėje teritorijoje esančioje klėtelėje ir atstatytame gyvenamajame name įkurtas memorialinis lakūno muziejus. Čia kiekvienas metais vyksta Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą paminėjimai, įvairios varžybos ir kiti renginiai.
Daugiau| Viso: 48 |
