Lankytinos vietos



Šilutės Hugo Šojaus dvaras

Šilutė
1721 m. Šilutėje įsteigtas valstybinis dvaras. Tai nesudėtingų formų vėlyvo klasicizmo bei istorizmo laikų pastatas su neryškiais stiliaus bruožais bei santūriu, būdingu Klaipėdos kraštui dekoru. Reorganizavus Prūsijos valstybės valdymo sistemą 1808 – 1818 m. dvarą įsigijo Radkių šeima. Dvaro atgimimas ir klestėjimas prasidėjo 1889 m., kai jį įsigijo dvarininkas Hugo Šojus. Dvarininkas pertvarkė dvaro ūkį, dalį žemių išnuomojo bei padovanojo miestui. Atkurtame dvare įsteigtas pirmasis Klaipėdos krašto muziejus, kuriame kauptos unikalios kolekcijos.
Daugiau

KAUNO MIESTO MUZIEJUS

Kaunas
Kauno širdis – rotušė, gyva miesto istorija, kauniečių dar vadinama baltąja gulbe. Kokią ją matome šiandien, išliko daugelio žmonių, pasišventusių saugant Lietuvos kultūros paveldą, dėka. Anksčiau čia vykdavo mugės, turgūs, įvairios iškilmės, buvo skelbiami teismo nuosprendžiai, į magistrato buveinę rindavosi garbingi miestelėnai. Šiandien čia šurmuliuoja kauniečiai, miesto svečiai, jaunavedžiai, o 2015 m. gruodžio 6 d. į pirmąją savo ekspoziciją pakvietė Kauno miesto muziejus.
Daugiau

Anykščių dvarvietė ir senovės gyvenvietė

Anykščiai
Pirmą kartą dvaras paminėtas XV a. vid., kuomet priklausė didžiajam kunigaiščiui. Nuo XV a. II pusės dvaras buvo nuomojamas Astikams, Ostrochoviciams, Hlebavičiams bei kitoms bajorų giminėms. Ankstyviausi dvaro inventoriai datuojami 1773 m..
Daugiau

Šaltinis „Karalienės liūnas“.

Anykščių r.
Tai vienas didžiausių gėlo vandens šaltinių Lietuvoje. Jis telkšo stataus Šventosios dešiniojo šlaito papėdėje. Vandens perteklius iš liūno persilieja į Šventosios upę mažu, griovio pavidalo upeliu. Pagal savo išvaizdą dabar liūnas panašus į ežerėlį ar kūdrą.
Daugiau

Pušis Šventosios pažintiniame take

Anykščių r.
Anykščių rajono savivaldybės saugomo medžio aukštis siekia 29,5 metro. Pirmo kamieno apimtis yra 3,15 m, o antro – 2,05 m. Pastarasis šakojasi dar į 4 dalis.
Daugiau

Uoksinė pušis

Anykščių r.
Medis auga Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje. Pušies aukštis yra 24 m, kamieno apimtis – 2,28 m. Medyje yra virš 20 drevių.
Daugiau

Buivydų uosis

Anykščių r.
Anykščių rajono savivaldybės saugomas išskirtinio amžiaus ir išvaizdos uosis auga Buivydų piliakalnio teritorijoje. Medžio aukštis yra 19 m, kamieno apimtis – 3,95 m. Išskirtinumo medžiui suteikia apatinėje šlaito pusėje iš medžio šaknų susidaręs vientisas skydas.
Daugiau

Variaus ąžuolas

Anykščių r.
Šis, Variaus botaniniame draustinyje augantis medis, yra vienas storiausių regioninio parko ąžuolų. Medžio aukštis yra 21 m, apimtis – 5,13 m.
Daugiau

Šventieji ąžuolai

Anykščių r.
Kadaise šalia Puntuko akmens žaliavo Šventųjų ąžuolų giraitė. Apie šiuos ąžuolus sukurta daugybė legendų, čia buvo kūrenami aukurai ir aukojamos aukos dievams.
Daugiau

Elmės šešiakamienis ąžuolas.

Anykščių r.
Tai pats įspūdingiausias Anykščių regioninio parko ąžuolas, turintis net 6 kamienus. Medžio aukštis yra 30 m, o kamienų apimtis – 7,31 m.
Daugiau

Žažumbrio ąžuolas.

Anykščių r.
Tai rajono savivaldybės saugomas gamtos paveldo objektas. Anykščiuose šis ąžuolas sulaukia didžiausio dėmesio. Ne vienam Anykščių siauruoju geležinkeliu iki Rubikių keliavusiam žmogui teko išlipti ir pabūti prie Žažumbrio ąžuolo bei prie jo įrengtoje poilsiavietėje. Medžiui daugiau kaip 200 metų.
Daugiau

Pavarių liepa

Anykščių r.
Tai rajono savivaldybės saugomas gamtos paveldo objektas. Mažalapės liepos aukštis yra 20 m, o kamieno apimtis – 4,70 m. Kamienas šakojasis į šešias didžiules šakas.
Daugiau

Vildžiūnų (Virintos) atodanga

Anykščių r.
Tai geologinis gamtos paveldo objektas, valstybės saugomu paskelbtas 2007 metais. Atodangos skardžio (daug kur stataus it siena) aukštis apie 10 m, ilgis palei upės vingį – iki 50 metrų. Vildžiūnų atodangą sudaro vėlyvojo devono Šventosios svitos dalies ir kvartero nuosėdinės uolienos.
Daugiau

Šlavės atodanga

Anykščių r.
Tai valstybinis geologijos gamtos paveldo objektas, saugomu paskelbtas 2007 metais siekiant išsaugoti čia atsiveriančias kvartero ir neogeno periodų uolienas. Šlavės slėnis – tai vienintelė vieta Lietuvoje ir Baltijos bei Skandinavijos šalyse, kur surastos seniausio tarpledynmečio, vadinamo Šlavės vardu, nuosėdos. Atodanga yra 19 m aukščio, jos ilgis 66 m. Šlavės slėnio šlaituose susiformavę trijų geologinių sistemų – devono, neogeno ir kvartero dariniai.
Daugiau

Daumantų atodanga

Anykščių r.
Tai unikali, tris geologinius sluoksnius atverianti atodanga. Jos apatinėje dalyje atsidengia viršutinio Devono smiltainis ir Neogeno periodo kvarcinio smėlo sluoksniai – svarbiausias Anykščių rajono gelmių turtas. Nuo maždaug 300 metrų ilgio ir 27 metrų aukščio stataus dešiniojo Šventosios upės šlaito atsiveria įspūdingas gamtovaizdis.
Daugiau

Vetygalos atodanga

Anykščių r.
Atodanga dar vadinama Žėbos kalnu, nes ji sudaro pietinę 420 metrų ilgio Žėbos kalno dalį. Tai viena didžiausių ikikvarterinių darinių atodangų Lietuvoje. Ji yra 20–30 m aukščio ir 25 m pločio. Pasak geologų, tai unikali atodanga – tarsi atversta Anykščių krašto gamtos istorijos knyga, kurioje matomi ikiledyniniai, apie 400 mln. metų senumo sluoksniai, sudaryti iš šviesaus kvarco ir žėručio smėlio.
Daugiau

Rubikių piliakalnis

Anykščių r.
Jis yra Pertako (Piliakalnio) saloje, esančioje 60 m nuo Rubikių ežero šiaurinio kranto, pietrytinėje dalyje esančioje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 27x18 m dydžio. Šlaitai statūs, iki 7 m aukščio. Sala apaugusi lapuočiais medžiais. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu
Daugiau

Palatavio piliakalnis

Anykščių r.
Aikštelė beveik apvali, 30–33 m skersmens, kiek iškilusiu viduriu. Aikštelės šiaurės vakarinės dalies pakraštyje, nuo piliakalniui nepanaudotos aukštumos pusės, supiltas pusmėnulio formos pylimas žemėjančiais kraštais. Piliakalnio šlaitai statūs, iki 15 m aukščio. Piliakalnis atrastas 1997 m. pagal kraštotyrininko Raimundo Guobio surinktą informaciją.
Daugiau

Buivydų piliakalnis

Anykščių r.
. Datuojamas I tūkst. viduriu – II tūkst. pradžia. Iš pietų, rytų ir vakarų jį juosia gilus upelio slėnis, iš šiaurės siekia dirbami laukai. Šlaitai statūs, 13 metrų aukščio. Aikštelė buvo ariama, paskui apaugo medžiais, kurie XXI a. pradžioje buvo iškirsti.
Daugiau

Piliakalnio piliakalnis

Anykščių r.
Šlaitai nuolaidūs, tik nuo ežero pusės šlaitas gana status ir yra apie 8 m aukščio. Aikštelė neišsiskiria ir susilieja su nuolaidžiais šlaitais, ji ovali, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi. Piliakalnis ilgą laiką buvo ariamas, suardytas, pradeda užaugti. Aikštelėje apie 2003 m. pastatytas akmeninis paminklas.
Daugiau
  Viso: 32