Apmeklēšanas vietas



Kintai

Šilutės r.
Kintai – kurortinė gyvenvietė prie Kuršių marių, 16 km nuo Šilutės. Kintus supa nuostabus pušynas (600 ha) – Kintų miškas. Meniškai pjaustytos vėjalentės, lėkiai tradiciškai puošė kiekvieno žvejo namą. Jų siluetai kartodavosi antkapiniuose krikštuose, žvejų laivų vėtrungėse. Netoli Kintų gyveno žvejybos inspektorius, anglų kilmės pirklys Vilhelmas Bėrbomas, 1844 m. įvedęs Kuršių marių žvejų laivų žymėjimą vėtrungėse. Tokių puošnių ir savitų vėtrungių nebuvo niekur kitur Europoje. Kintuose 1888 m. mokytojavo būsimasis lietuvių filosofas rašytojas Vydūnas (1868-1953 m.). Senosios mokyklos pastate įkurtas Vydūno kultūros centras. Prie jo įrengtas muziejus, meno galerija, veikia vaikų dailės mokykla. Kintų - Ventės pakrantė tapo mėgiama vieta dailininkų vasaros plenerams.
Manoma, kad Kintai savo vardą gavusi iš ūkininko Blazy Kinto (1540 metų surašymo knygose randame tokią pavardę). Iki 1705 metų kaimas didelės ekonominės reikšmės neturėjo. Tais metais į Kintus iš Ventės buvo perkelta audros sugriauta bažnyčia (čia beveik vienodas atstumas tarp tolimiausių parapijos vietų). Nuo to laiko kaimas tampa parapijos centru ir pradeda augti. Netrukus (apie 18 a. vidurį) imta sodinti mišką. Taip buvo stabdomas pustomas pakrantės smėlis. Kuršių marių pakrančių irimui išvengti, vietinis girininkas Teneitis apsodina jas nendrėmis. 18 - 19 a. Kintai garsėjo dideliais gyvulių ir žuvų turgumis, į kuriuos suveždavo žuvį ir Kuršių nerijos žvejai. Nuo 19 a. pradžios iki 20 a. vidurio Kintai buvo valsčiaus centru. Bažnytinė parapija buvo lietuviška. Aktyvi gyventojų lietuviška veikla ypač ėmė reikštis 20 a. pradžioje. Kintuose 1919 metais įsisteigė jaunimo savišvietos draugija “Rūta”. Trys Kintų gyventojai pasirašė 1923 sausio 19 dienos Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos deklaraciją. Per II pasaulinį karą Kintai nukentėjo. Po karo imta statyti naujus namus. Dabar miestelio pagrindą sudaro pokario laikais statyti namai.
Kintų miškas yra pasodintas dirbtiniu būdu, norint sulaikyti pustomą Kuršių marių pakrančių smėlį. Jo sodinimo pradžia laikoma XVIII a. pirma pusė. Miške yra didelė Svencelės pelkė.
XVIII - XIX a. Kintuose vykdavo dideli žuvų ir gyvulių turgūs. Į juos suveždavo žuvį ir Kuršių nerijos žvejai.
Po Antrojo pasaulinio karo vietinių gyventojų liko nedaug: didžioji dalis pasitraukė į Vokietiją.
Po karo Kintuose apsigyveno žmonės iš visos Lietuvos. Daugiausiai žmonių atvyko iš Dzūkijos. Ėmė verstis žvejyba, dirbti žemę. Prasidėjo kolektyvizacija. Ji vyko nesudėtingai, nes beveik niekas neturėjo čia savo šaknų.
1994 m Kintuose atidarytas Vydūno muziejus, o šalia jo – Vaikų dailės ir muzikos mokyklos. Vėliau muziejus peraugo į viešąją įstaigą: Kintų Vydūno kultūros centrą.

Šilutės turizmo  informacijos centras