Apmeklēšanas vietas



Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia

Kretinga
1619 m. liepos 7 d. Žemaičių vyskupas Stanislovas II Kiška pašventino Karolštato (Kretingos) mieste naujai pastatytą bažnyčią ir suteikė jai Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Pranciškaus titulą. Kartu jis pašventino altorius ir šventoriuje pradėjusias veikti bažnytines kapines. Naujai pastatyta vienuolyno bažnyčia buvo gotikinė, vienos navos, bebokštė, su apsile, rytiniu šonu prigludusi prie vienuolyno galerijos. Jos frontoną puošė didžiulė gotikinė arka, o sienas rėmė kontraforsai. Bažnyčios interjerą XVII amžiaus pirmoje pusėje papuošė profesionalių meistrų rankų darbo unikalūs medžio plastikos kūriniai.
Adresas: Vilniaus g. 2, LT – 97125 Kretinga
Tel. 8 445 76 373
 Sarkofagai
Sarkofagų viduje yra pušiniai karstai, į kuriuos suguldyti mirusiųjų palaikai:
    Vienerių metų vaiko Karolio Jurkovskio, gimusio 1799 – 1800 m. sandūroje. (Jis nebuvo Chodkevičių giminaitis);
    J.K. Chodkevičiaus sūnaus Jono Kazimiero, gimusio 1605 m., tačiau išgyvenusio vos kelias valandas;
    Jeronimo Krizostemo Chodkevičiaus (1598 – 1613);
    Kristinos Marijos Chodkevičiūtės – Farencbach (1619);
    Sofijos Meleckaitės – Chodkevičienės (1567 – 1619), miesto įkūrėjo žmonos (kur palaidotas pats J. K. Chodkevičius, nėra žinoma).
    Polichromuotas sarkofagas, puoštas dekoratyvinio dažymo elementais ir dengtas auksu bei sidabru. Ant dangčio – 12 apaštalų skulptūros.
Kankinių koplyčia
Choro suolai (stalės) buvo būtina vienuolyno bažnyčios dalis. Juose vienuoliai sėdėdavo ir skaitydavo brevijorių. Manoma, kad Kretingos vienuolyno stales pagamino Senkų kaimo meistrai. Jos buvo pastatytos apie 1639 m. Šalia suolų , ant sienų, pirmųjų pranciškonų maldos vietoje, kabėjo paveikslai. Juose pavaizduoti pranciškonai kankiniai, krikščionybės pradžioje žuvę misijose Europoje ir Afrikoje. Nežinomi autoriai kankinius nutapė su jų nužudymo įrankiais – kirviais, peiliais, durklais, lazdomis. Kankinių koplyčia Kretingos bažnyčioje tapo unikaliu kompleksu. Čia grojama seniausiais Lietuvoje veikiančiais vargonais, kurie atvežti iš Gintariškės (Plungės r.) bažnyčios. Vargonai pagaminti XVII – XVIII a.
 
Šv. Antano altorius
Rašytiniai šaltiniai leidžia teigti, kad Kretingoje šv. Antanas Paduvietis pradėtas garbinti XVIII amžiaus antroje pusėje. Tam pradžią davė brolių pranciškonų įrengtas Šv. Antano altorius.
 Šv. Antanas yra moterų, sužadėtinių globėjas, jis gelbsti nuo ligų, jo pagalbos šaukiamasi, jei kas nors pametama, jei kas pavagiama.
   Kretingos miesto globėjas – šv. Antanas. Žmonės meldžiasi prie Šv. Antano altoriaus prašydami Dievo užtarimo. Dėkodami šv. Antanui už pasveikimą ir patirtas malones, žmonės iki šiol neša į bažnyčią votus – mažus, iš sidabro ir aukso kaldintus širdies, rankos, kojos bei kryžiaus formos dirbinius. Pagal tradiciją, praėjus kuriam laikui, jie sulydomi ir lydiniu papuošiamas paveikslas. Iš sulydytų votų gaminami paveikslo apkaustai, puošiami šv. Antano rūbai, monstrancija.
Švč. Mergelės Marijos altorius
Vaizduojamas jos paėmimas į dangų su kūnu ir siela. Tai atsitiko praėjus trims dienoms po jos mirties. Kiekvieno altoriaus stale, po stiklu, yra šventojo relikvija – kaulo gabalėlis, audinio skiautelė. Visi altoriai yra skrynios formos stačiakampės dėžės, simbolizuojančios nukankinto krikščionio karstą, prie kurio mesldavosi pirmieji krikščionys, kol dar nebuvo bažnyčių.
Šv. Barboros altorius
Tai viena iš populiariausių krikščioniškame pasaulyje mergelių kankinių, gyvenusių I amžiuje. Pagal legendą, Barboros tėvas pagonis Dioskuras pastatė bokštą su dviem langais ir ilgam išvykdamas iš namų ten įkurdino savo dukrą, nes taip norėjo apsaugoti ją nuo gerbėjų. Barbora slapta paprašė tarno, kad būtų padarytas trečias langas. Kai grįžęs tėvas paklausė, kam to reikėję, ji atsakiusi: „Tėve, siela šviesą gauna pro tris langus – TĖVĄ, SŪNŲ ir ŠVENTĄJĄ DVASIĄ ir TRYS YRA VIENA „. Tėvas suprato, kad dukra yra krikščionė, užsirūstino ir perdavė ją romėnų valdžiai. Barbora atsisakė išsižadėti tikėjimo ir buvo nukirsdinta tėvo kardu. Tėvą staiga nutrenkė žaibas, o jo kūnas sudegė. Tikima, kad šv. Barbora apsaugo nuo staigios mirties žaibo ar audros metu. Ji taip pat yra artilerijos, parako, gaisrininkų ir visų, kuriems gresia staigi mirtis, globėja.
Šv. Pranciškaus altorius
Šv. Pranciškaus atributai – krucifiksas ( prie kryžiaus prikalto Kristaus figūra), lelija ir kaukolė – užuomina apie žmogaus mirtingumą. Jis vilki rudu ordino abitu, sujuostu virve, ant kurios galų užrišti trys mazgai, simbolizuojantys neturtą, skaistumą ir klusnumą.
   Žinomi pasakojimai apie šv. Pranciškaus galią gyvuliams ir paukščiams. Šv. Pranciškus davė pradžią Kalėdų prakartėlei. Prie Šv. Pranciškaus altoriaus meldžiasi ordino vienuoliai, dėkodami ir melsdami šv. Pranciškaus malonių. Taip pat čia meldžiasi onkologinėmis ligomis sergantys žmonės, prašydami pasveikimo.
Šventosios šeimos altorius
Vaizduojama Švč. Mergelė Marija, Jėzaus motina, kūdikėlis Jėzus bei jų globėjas šv. Juozapas. Šv. Juozapas – Mergelės Marijos sužadėtinis, Kristaus įtėvis. Jį įprasta vaizduoti žilabarzdžiu vyru. Juozapo atributai – lelija, simbolizuojanti skaistumą, įvairūs dailidės įrankiai, žydinti lazda ir Kūdikėlis Jėzus ant rankų.
   Prie Šv. Šeimos altoriaus meldžiamasi už šeimos santarvę, gerovę, prašoma šeimos nariams sveikatos, sėkmės, užtarimo, nuodėmių atleidimo.
ECCE HOMO altorius – (lot. – „štai žmogus“)
Tai senovės Romos prokuratoriaus Judėjo Piloto žodžiai, kuriais jis, po antrojo nuplakimo ir patyčių vesdamas Jėzų iš šventyklos, kreipėsi į minią, norėdamas sukelti jos užuojautą Kristui ir išvengti bausmės skyrimo – nukryžiavimo. Tačiau įsiaudrinusi minia šaukė: „Ant kryžiaus jį“.
Prie šio altoriaus meldžiamasi už nekaltai kenčiančius.
Didysis altorius
Pagrindinis altorius – Apsireiškimo Švč. Dievo Motinai – medinis, 3 aukštų, papuoštas kolonomis. Pirmame altoriaus aukšte tarp kolonų – nukryžiuotojo Jėzaus figūra, prie jos – kita, o žemiau yra sielvartaujančios Dievo Motinos skulptūra, trečia figūra – Šv. Jono, ketvirta – Švč. Marijos Magdalenos.
     Kitame altoriaus aukšte, papuoštame šešiomis kolonomis, pastatyta Nekaltojo Marijos Prasidėjimo statula, o šalia jos - dvi ypatingos adoruojančių angelų skulptūros.
     Trečiame altoriaus aukšte puikuojasi Šv. Dovydo skulptūra, iš abiejų pusių apsupta Senojo Testamento karalių. Kolonos ir kapiteliai paauksuoti.
    Šį altorių Popiežius Benediktas XIV privilegijavo už murusiųjų ramybę. Privilegija išduota 1748 m. Gruodžio 17 d. ir paliudyta Žemaičių vyskupo Antonijaus Tiškevičiaus 1749 m. Kovo 12 d. 2004 – 2008 m. Altorius restauruotas. Altoriaus konstrukcija yra 16 m aukščio ir 8 m pločio. Tai aukščiausias Lietuvoje medinis altorius.
Sakykla
Sakykla yra trijų tarpsnių: puošta augalinių motyvų reljefiniais ornamentais, sakykla su sidabrinėmis Kristaus ir 11 apaštalų skulptūromis, kurios vėliau buvo pakeistos medinėmis gotikinio stiliaus skulptūrėlėmis.
Bažnyčios durys
Durų plokštuma puošta reljefiniais augalinio ir geometrinio motyvo ornamentais bei unikaliomis Lietuvoje portretinėmis hermomis, kuriose pavaizduoti bažnyčios fundatoriai – Jonas Karolis Chodkevičius, jo pirmoji žmona Sofija Mielecka, antroji žmona Aloizė Ostrogska, žentas Jonas Stanislovas Sapiega, sūnus Jeronimas Krizostemas bei jo duktė Ona Scholastika Sapiegienė. Virš durų yra dvi puošnios reljefinės Chodkevičių ir šeimos artimųjų herbų grupės.