Apmeklēšanas vietas



Dainuvos nuotykių slėnis

Anykščiai
Aktyvaus laisvalaikio pramoga - ,,Dainuvos nuotykių slėnis" ,,Dainuvos nuotykių slėnis" - aktyvaus laisvalaikio praleidimo vieta. Atrakcijų dalyviai keliaudami nuo medžio ant medžio, įveikdami lengvas ir sudėtingas trasas patirs malonių įspūdžių ir aštrių pojūčių .
vairāk

Anykščių dvarvietė ir senovės gyvenvietė

Anykščiai
Pirmą kartą dvaras paminėtas XV a. vid., kuomet priklausė didžiajam kunigaiščiui. Nuo XV a. II pusės dvaras buvo nuomojamas Astikams, Ostrochoviciams, Hlebavičiams bei kitoms bajorų giminėms. Ankstyviausi dvaro inventoriai datuojami 1773 m..
vairāk

Šaltinis „Karalienės liūnas“.

Anykščių r.
Tai vienas didžiausių gėlo vandens šaltinių Lietuvoje. Jis telkšo stataus Šventosios dešiniojo šlaito papėdėje. Vandens perteklius iš liūno persilieja į Šventosios upę mažu, griovio pavidalo upeliu. Pagal savo išvaizdą dabar liūnas panašus į ežerėlį ar kūdrą.
vairāk

Pušis Šventosios pažintiniame take

Anykščių r.
Anykščių rajono savivaldybės saugomo medžio aukštis siekia 29,5 metro. Pirmo kamieno apimtis yra 3,15 m, o antro – 2,05 m. Pastarasis šakojasi dar į 4 dalis.
vairāk

Uoksinė pušis

Anykščių r.
Medis auga Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje. Pušies aukštis yra 24 m, kamieno apimtis – 2,28 m. Medyje yra virš 20 drevių.
vairāk

Buivydų uosis

Anykščių r.
Anykščių rajono savivaldybės saugomas išskirtinio amžiaus ir išvaizdos uosis auga Buivydų piliakalnio teritorijoje. Medžio aukštis yra 19 m, kamieno apimtis – 3,95 m. Išskirtinumo medžiui suteikia apatinėje šlaito pusėje iš medžio šaknų susidaręs vientisas skydas.
vairāk

Variaus ąžuolas

Anykščių r.
Šis, Variaus botaniniame draustinyje augantis medis, yra vienas storiausių regioninio parko ąžuolų. Medžio aukštis yra 21 m, apimtis – 5,13 m.
vairāk

Šventieji ąžuolai

Anykščių r.
Kadaise šalia Puntuko akmens žaliavo Šventųjų ąžuolų giraitė. Apie šiuos ąžuolus sukurta daugybė legendų, čia buvo kūrenami aukurai ir aukojamos aukos dievams.
vairāk

Elmės šešiakamienis ąžuolas.

Anykščių r.
Tai pats įspūdingiausias Anykščių regioninio parko ąžuolas, turintis net 6 kamienus. Medžio aukštis yra 30 m, o kamienų apimtis – 7,31 m.
vairāk

Žažumbrio ąžuolas.

Anykščių r.
Tai rajono savivaldybės saugomas gamtos paveldo objektas. Anykščiuose šis ąžuolas sulaukia didžiausio dėmesio. Ne vienam Anykščių siauruoju geležinkeliu iki Rubikių keliavusiam žmogui teko išlipti ir pabūti prie Žažumbrio ąžuolo bei prie jo įrengtoje poilsiavietėje. Medžiui daugiau kaip 200 metų.
vairāk

Pavarių liepa

Anykščių r.
Tai rajono savivaldybės saugomas gamtos paveldo objektas. Mažalapės liepos aukštis yra 20 m, o kamieno apimtis – 4,70 m. Kamienas šakojasis į šešias didžiules šakas.
vairāk

Vildžiūnų (Virintos) atodanga

Anykščių r.
Tai geologinis gamtos paveldo objektas, valstybės saugomu paskelbtas 2007 metais. Atodangos skardžio (daug kur stataus it siena) aukštis apie 10 m, ilgis palei upės vingį – iki 50 metrų. Vildžiūnų atodangą sudaro vėlyvojo devono Šventosios svitos dalies ir kvartero nuosėdinės uolienos.
vairāk

Šlavės atodanga

Anykščių r.
Tai valstybinis geologijos gamtos paveldo objektas, saugomu paskelbtas 2007 metais siekiant išsaugoti čia atsiveriančias kvartero ir neogeno periodų uolienas. Šlavės slėnis – tai vienintelė vieta Lietuvoje ir Baltijos bei Skandinavijos šalyse, kur surastos seniausio tarpledynmečio, vadinamo Šlavės vardu, nuosėdos. Atodanga yra 19 m aukščio, jos ilgis 66 m. Šlavės slėnio šlaituose susiformavę trijų geologinių sistemų – devono, neogeno ir kvartero dariniai.
vairāk

Daumantų atodanga

Anykščių r.
Tai unikali, tris geologinius sluoksnius atverianti atodanga. Jos apatinėje dalyje atsidengia viršutinio Devono smiltainis ir Neogeno periodo kvarcinio smėlo sluoksniai – svarbiausias Anykščių rajono gelmių turtas. Nuo maždaug 300 metrų ilgio ir 27 metrų aukščio stataus dešiniojo Šventosios upės šlaito atsiveria įspūdingas gamtovaizdis.
vairāk

Vetygalos atodanga

Anykščių r.
Atodanga dar vadinama Žėbos kalnu, nes ji sudaro pietinę 420 metrų ilgio Žėbos kalno dalį. Tai viena didžiausių ikikvarterinių darinių atodangų Lietuvoje. Ji yra 20–30 m aukščio ir 25 m pločio. Pasak geologų, tai unikali atodanga – tarsi atversta Anykščių krašto gamtos istorijos knyga, kurioje matomi ikiledyniniai, apie 400 mln. metų senumo sluoksniai, sudaryti iš šviesaus kvarco ir žėručio smėlio.
vairāk

Rubikių piliakalnis

Anykščių r.
Jis yra Pertako (Piliakalnio) saloje, esančioje 60 m nuo Rubikių ežero šiaurinio kranto, pietrytinėje dalyje esančioje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 27x18 m dydžio. Šlaitai statūs, iki 7 m aukščio. Sala apaugusi lapuočiais medžiais. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu
vairāk

Palatavio piliakalnis

Anykščių r.
Aikštelė beveik apvali, 30–33 m skersmens, kiek iškilusiu viduriu. Aikštelės šiaurės vakarinės dalies pakraštyje, nuo piliakalniui nepanaudotos aukštumos pusės, supiltas pusmėnulio formos pylimas žemėjančiais kraštais. Piliakalnio šlaitai statūs, iki 15 m aukščio. Piliakalnis atrastas 1997 m. pagal kraštotyrininko Raimundo Guobio surinktą informaciją.
vairāk

Buivydų piliakalnis

Anykščių r.
. Datuojamas I tūkst. viduriu – II tūkst. pradžia. Iš pietų, rytų ir vakarų jį juosia gilus upelio slėnis, iš šiaurės siekia dirbami laukai. Šlaitai statūs, 13 metrų aukščio. Aikštelė buvo ariama, paskui apaugo medžiais, kurie XXI a. pradžioje buvo iškirsti.
vairāk

Piliakalnio piliakalnis

Anykščių r.
Šlaitai nuolaidūs, tik nuo ežero pusės šlaitas gana status ir yra apie 8 m aukščio. Aikštelė neišsiskiria ir susilieja su nuolaidžiais šlaitais, ji ovali, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi. Piliakalnis ilgą laiką buvo ariamas, suardytas, pradeda užaugti. Aikštelėje apie 2003 m. pastatytas akmeninis paminklas.
vairāk

Bijeikių piliakalnis

Anykščių r.
Piliakalnis – tai šiaurės-pietų kryptimi pailga kalva, kurią iš vakarų ir šiaurės juosia Rubikių, iš rytų – Dusyno ežerai. Šiaurinėje piliakalnio pašlaitėje, rytinėje papėdėje, Dusyno ežero vakarinėje pakrantėje buvusi senovinė gyvenvietė. 1943 m. Burbiškio pradžios mokyklos mokytojo A. Grigo vadovaujami vietos gyventojai piliakalnio šiauriniame šlaite iškasė nedidelę perkasą ir rado iki 1,5 m storio kultūrinį sluoksnį.
vairāk
  Visu: 32