Apmeklēšanas vietas
Būdviečio dvaro sodyba ir svirnas
Lazdijų r.
Būdviečio dvaro sodybos fragmentai yra apie 15 km į p.v. nuo Lazdijų, 4 km nuo sienos su Lenkija.
Dvaras ir jo sodyba pradėjo kurtis 1589 m. Žygimantas Vaza, Lenkijos karalius ir Lietuvos Didysis kunigaikštis, patvirtino aktą, įrašytą Lietuvos metrikoje, ir tuometinėje Merkinės girininkijos karališkoje girioje 11 valakų ((apie 230 ha) su margais ir kitais priedais) pavadinęs Budoviči (Būdviečiu), jais iki gyvos galvos leido naudotis bajorui Grigorijui Sveckui.
vairāk
Barborlaukio dvaras
Jonavos r.
Barborlaukio dvaras, kaip savarankiškas ūkinis vienetas minimas nuo XIX a. pr. Dvaro pavadinimas sudurtinis, kildinamas iš moteriško asmenvardžio Barbora. Viename pirmųjų įrašų - 1830 m. parapijos inventoriuje minima, kad dvare gyvenanti bajoro Konstantino Dragato šeima ir jo mama Barbora, kurios garbei, matyt, ir buvo suteiktas dvarui toks vardas. Manoma, kad būtent šie bajorai įkūrė dvarą, nusipirkę dalį iki 1794 m. sukilimo Jonavos globėjui vyskupui Juozapui Kosakovskiui priklausiusios Skarulių dvaro žemės. Bajorai Dragatai kilę iš Topor herbą turinčios giminės - vienos seniausių didikų giminių, Lietuvoje žinomos nuo XIV a.
vairāk
Europos geografinis centras
Vilniaus r.
1989 m. Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai pranešė, kad pagal naujausius skaičiavimus tikrasis Europos centras yra Lietuvoje, 26 km į šiaurę nuo Vilniaus (Molėtų kryptimi), tarp Purnuškių ir Bernotų kaimų. Prancūzų mokslininkai skaičiavimams atlikti pasitelkė gravitacijos centrų metodą, iki tol nenaudotą Europos žemyno centriniam taškui nustatyti. Skaičiavimai daryti atsižvelgiant į geometrinius Europos žemyno kontūrų ypatumus ir santykį su žemės traukos jėga.
vairāk
Buršteino vila
Palanga
Po Pirmojo pasaulinio karo galimybe įsigyti grafų Tiškevičių parduodamo turto susigundė ne vienas pasiturintis. Ja pasinaudojo bankininkai iš Kauno Nilsonas ir Tanchumas Buršteinai. Jie XX a. 4 dešimtmetyje iš grafo Tiškevičiaus įsigijo Birutės alėjoje esantį 30 arų sklypą, kuriame 1939 m. pastatė medinę, dviejų aukštų su mansarda, vilą.
vairāk
Mergakalnio atodanga
Kaišiadorių r.
Aukščiausia atodanga, esanti prie Kauno marių (42 m aukščio). Nuo jos atsiveria platus vaizdas. Matosi Paukščių sala, Kruonio HAE.
vairāk
Tradicinių amatų centras Houvaltų dvare Maišiagaloje
Vilniaus r.
Maišiagaloje, Vilniaus rajone, tikrai verta užsukti į Tradicinių amatų centrą, kuris įsikūrę Houvaltų dvare. Šiame dvare glaudėsi vietos gyventojai Antrojo pasaulinio karo metu, o vėliau buvo įkurdinti kolūkiečiais tapę Houvaltų dvaro samdiniai. Neilgai trukus, dvare įsteigta tarybinio ūkio kontora, o po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo vidurinė mokykla.
vairāk
Galinių piliakalnis
Kelmės r.
Galinių piliakalnis (Papušys, Pilikė) įrengtas atskiroje kalvoje, juosiamoje šlapių pievų. Aikštelė apvali, apie 20 m ilgio ir 18 m pločio, šlaitai vidutinio statumo, 8 – 9 m aukščio. Šiaurinėje aikštelės dalyje yra apie 16 m ilgio ir 1 m aukščio pylimas. Į pietryčius nuo piliakalnio, papėdėje, už pelkėtos pievos, 1 ha plote buvo papėdės gyvenvietė, kurios kultūriniame sluoksnyje rasta grublėtos keramikos.
vairāk
Kurnėnų mokyklos architektūrinis ansamblis
Alytaus r.
Tai vienintelė Lietuvoje mokykla atplukdyta iš Amerikos (JAV). Šiemet, po rekonstrukcijos, atvėrė duris lankytojams. Kiekvieną spalio trečiadienį ją galima bus lankyti, dalyvauti įvairiuose edukaciniuose užsiėmimuose, ekskursijose, muzikos vakaruose.
vairāk
Padievaičio piliakalnis
Šilalės r.
Šilalės rajonas pasižymi piliakalnių gausa. Čia jų net 34. Daugelis garsėja savo didinga išvaizda ir šlovinga istorija. Tokių piliakalnių tarpe yra ir rajono vakarinėje dalyje kiek į pietus nuo Kvėdarnos miestelio, kairiajame Jūros upės krante esantis Padievaičio piliakalnis.
vairāk
Radžiūnų piliakalnis
Alytus
Radžiūnų piliakalnis stūkso Nemuno kairiajame krante, prie nuostabių Kirmijos upelio šlaitų, pačiame Vidzgirio botanikos draustinyje, kuris garsus ne tik ypatinga augalų įvairove, bet ir istorinėmis vietomis. Visame Vidzgirio miške nužymėti pasivaikščiojimo takai, sudarantys 9 km ilgio maršrutą. Įrengti informaciniai stendai, pasakojantys apie šio miško gyventojus, krypties ženklai, padedantys orientuotis take ir savarankiškai pažinti šį nuostabų gamtos objektą.
vairāk
Skulptūra "Laisvės angelas"
Alytus
Paminklas pastatytas 1929 m. Įspūdingos 13 metrų aukščio paminklo (9 metrų postamentas ir 4 metrų trimituojantis angelas) autorius – Antanas Aleksandravičius. Pasakojama, kad pozuoti skulptorius prikalbinęs jaunutę gimnazijos mokytoją.
vairāk
Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia
Alytaus r.
Pivašiūnai istoriniuose šaltiniuose žinomi nuo 1639 m., kai jie buvo atiduoti Senųjų Trakų benediktinų vienuolynui. Po devynerių metų buvo pastatyta bažnyčia, kuri 1766 metais sudegė. Vėliau ji buvo atstatyta, tačiau ilgainiui imta minėti, kad dėl žmonių saugumo netinkama melstis. 1825 m. buvo pastatyta šiandieninė
vairāk
Giedrys
Utenos r.
32 ha ežeras, telkšantis į Rytus nuo Alaušo ežero., su kuriuo jungia 0,5 km protaka (Alaušos baseinas). Pavadinimas kildintinas iš liet. giedras – „švarus, skaidrus, tyras“. Ilgis 1,2 km, vidutinis plotis 0,27 km, kranto linijos ilgis 3,2 km. Dubuo išgulėtas ledo luisto, didžiausias gylis 11 m, vidutinis gylis 4,1 m, vandens tūris 1,3 mln.m³. Prie ežero įsikūrę Salų ir Ruklių kaimai.
vairāk
Saldutiškio dvaras
Utenos r.
Saldutiškio dvaro sodyba yra Saldutiškio miestelyje, Utenos rajono savivaldybėje. Miestelio pavadinimas keletą kartų keitėsi: buvo vadinamas Šilgudiškiu, Salgudiškiu. Dvaro aplinkoje būta daug gėlo vandens, šaltinių, tad Saldutiškio pavadinimas galėjęs kilti ir nuo šulinio skaidrumo bei vandens skanumo.
vairāk
Vyžuonėlių dvaras
Utenos r.
Dvaras įsikūrė XIX a., atkirtus nuo Vyžuonų dvaro grafo E. Čapskio žemės. Jis – kelio Utena-Vyžuonos dešinėje pusėje.
vairāk
Prezidento Aleksandro Stulginskio gimtinė ir parkas
Šilalės r.
Parkas įkurtas 2012 m. vietos Aktyvių kaimo žmonių bendruomenės iniciatyva, prisidėjus Šilalės rajono savivaldybei, A. Stulginskio vardą turinčiam Lietuvos žemės ūkio universitetui ir kitiems. Iki 2013 m. parke pasodinta apie 150 įvairių medelių ir krūmų. Įrengti du tvenkiniai, puošnūs gėlynai, pavėsinės, sporto aikštelė.
vairāk
Buvusi žydų sinagoga HAKHNASAT ORHIM / Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija
Marijampolė
Buvusi žydų sinagoga – dalis mūsų sakralinio paveldo, ilgus šimtmečius trukusios žydų istorijos Lietuvoje liudininkė. Žydai į LDK teritoriją atsikėlė maždaug XV a. pabaigoje. XVII a. pabaigoje ir XVIII-ojo pradžioje, šalį nuniokojus karams ir epidemijoms, LDK miestai ištuštėjo ir žydai buvo kviečiami tam, kad padėtų atgaivinti merdinčią ekonomiką. Spėjama, kadangi projektas nerastas, sinagoga suprojektuota architekto Valerii Rybarskii 1899 m. Tai eklektinis istorizmo laikotarpio pastatas, iškilęs centrinėje miesto dalyje XX a. pr. Išorės dekore gausu neoromaninių, neogotiškų bei rytietiškų motyvų. Sinagoga projektuota stačiakampio plano, tinkuoto mūro, su pusapvale apside Aron kodešui (hebr.–Šventoji skrynia), o tai yra svarbiausias sinagogos interjero elementas, puošnioje spintoje rytinėje pusėje, su dviem įėjimais į sinagogą vakarinėje pusėje ir vienu šiaurinėje.
vairāk
Panerių memorialas
Vilnius
Panerių memorialas pasakoja tiek didžiausių masinių žudynių vietos Lietuvoje istoriją, tiek visos regiono žydų bendruomenės tragišką istoriją Holokausto metais. Apsilankymas šioje kraujo ir pelenų žemėje tiesiogiai primena apie žmogaus būties tragizmą akistatoje su žiaurumu ir blogio banalumu. Tai memorialas, kurį dėl jo stipraus emocinio krūvio, rekomenduojame aplankyti tik jau bent šiek tiek pasidomėjus Holokausto istorija Europoje ir Lietuvoje.
vairāk| Visu: 126 |
