Apmeklēšanas vietas



Šakočių muziejus

Druskininkų sav.
Lietuvišku tortu“ vadinamas šakotis nepalieka abejingų – burnoje tirpstantis skanėstas sužavi visus, jo paragavusius. Kaip ir iš ko gaminamas šakotis galite sužinoti atvykę į restoraną-kepyklą „Romnesa“ ir aplankę čia pat įrengtą pirmąjį ir vienintelį pasaulyje Šakočių muziejų.
vairāk

Etnografinis Zervynų kaimas

Varėnos r.
Zervynos – etnografinis gatvinis kaimas Varėnos rajone, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje abipus Ūlos upės. Rašytiniuose šaltiniuose Zervynų kaimas minimas nuo 1742 m., tačiau šiose vietovėse gyvenama jau nuo paleolito - prie kaimo buvo rastos 24 akmens ir žalvario amžių stovyklos.
vairāk

Rambyno kalnas

Pagėgių sav.
Rambyno kalnas (Rambynas) (45,4 m virš jūros lygio) yra kalva 2 km į pietus nuo Lumpėnų, Pagėgių savivaldybėje, dešiniajame Nemuno krante. Rambyno regioninis parkas yra viena iš Lietuvos saugomų teritorijų, esanti Lietuvos pasienyje su Kaliningrado sritimi. Legendomis ir padavimais garsėjantis Rambyno kalnas vasarą sulaukia tūkstančių turistų, susipažįstančių su Panemunės įžymybėmis. Lankytojus čia traukia nuo kalno apžvalgos aikštelių atsiverianti panorama į Nemuno žemupį ir plačias jo pakrantes bei kitapus tolumoje kylančius Tilžės miesto bokštus.
vairāk

A. Astrausko ortopedijos amato muziejus

Kaunas
Apie ortopedijos amato muziejų ir gyvenimo prasmę: Kaunas praturtėjo dar vienu muziejumi. A. Astrausko "Ortopedijos amato muziejus" vis papildo savo ekspozicijas, kviečia lankytojus.Muziejus tebeišgyvena kūrimosi stadiją – rengiamos ekspozicijos, renkami žmonių prisiminimai, eksponatai, knygos. Iešomi būdai suteikti muziejui originalumo, kuo išradingiau pateikti tai, ką turime. A. Astrausko įkurtas muziejus iš karto patraukė akademinės visuomenės ir medicinos specialistų dėmesį. Tikimasi, kad muziejus bus svarbus ir kaip mokomoji bazė įvairių medicinos specialybių studentams bei moksleiviams.
vairāk

Aušros Vartai

Vilnius
Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų vardą. Kai kas spėja, kad tai Ašmenos miesto vardas, kuris buvęs kitakalbių žmonių suprastas pažodžiui (lot. acies - ašmenys) ir išverstas į lotynų bei lenkų kalbas. Nuo kada jie imti lietuviškai vadinti „Aušros vartais" ir kodėl „Aušros" - irgi nežinia. Galbūt toks vartų pavadinimas radosi dėl Švč. Marijos kaip „Aušros žvaigždės" įvaizdžio.
vairāk

Skulptūra „Katinas“ rašytojos Jurgos Ivanauskaitės skvere

Vilnius
Akmuo, iš kurio pagaminta skulptūra, atrastas netoli buvusio Arvydiškių karjero greta Kurtuvėnų. Akmuo daugelį metų gulėjo Pašiaušės kaime Kelmės rajone, kur ir buvo kuriama skulptūra. Pradėta kalti 2008 m. liepą, skulptūra sveria 10 tonų. Katino aukštis iki uodegos galiuko 2,70 m, plotis – 3 m, storis – 1,5 m.
vairāk

Šalčininkų rajonas

Šalčininkų r.
Rajono centras – Šalčininkai – miestas, esantis 45 km. nuo Vilniaus, kuriame dabar gyvena 7000 gyventojų. Miestas įsikūręs prie Šalčios upės, nuo kurios ir gavo pavadinimą. Pirmą kartą Šalčininkų vardas minimas nuo XIII a. istoriniuose kryžiuočių šaltiniuose, kur vietovė vadinama „Salsininken“ arba „Saletzniken“. Nuo XIV a. gyvenvietė priklausė Glebavičiams, vėliau Šalčininkus valdė didikai Chodkevičiai, o 1823 m. Šalčininkus nusipirko grafai Vagneriai, kurie tvarkėsi čia iki Antrojo pasaulinio karo. Neoklasicistiniai Vagnerių dvaro rūmai – vienas svarbiausių praėjusių amžių architektūros paminklų Šalčininkuose. Pastato viduje galima pamatyti puikias koklių krosnis, nuostabos vertą vadinamąją „auksinę salę“.
vairāk

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės plytinė

Varėnos r.
Mūsų veiklos tikslas yra kuo tiksliau atkurti senovinę plytų bei čerpių gamybos technologiją. Plytos yra degamos senoviškos lauko plytų degimo krosnyje,
vairāk

Senosios Žagarės bažnyčia

Joniškio r.
Žagarę vertėtų aplankyti visiems, kas bent šiek tiek domisi savo krašto istorija, nes čia – stebuklais garsėjusios Dievo Tarnaitės Barboros Umiastauskaitės gyvenamoji vieta.
vairāk

J. Čečiotos kapas Ratnyčios kapinėse

Druskininkai
Druskininkuose, senosiose Ratnyčios kapinėse palaidotas lietuvių, lenkų ir baltarusių poetas, žymiojo žemiečio Adomo Mickevičiaus bičiulis Jonas Čečiota (Jan Czeczot, 1796-1847).
vairāk

Druskininkų vaikų dailės galerija

Druskininkai
Oficiali Vaikų dailės galerijos įkūrimo data - 1992 metų rugsėjo 4 diena.
vairāk

Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamos Dievo pagalbos seserų pranciškonių namai

Kretinga
Oficialus pavadinimas – Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamos Pagalbos Šv. Pranciškaus seserų kongregacija.
vairāk

Talkšos ekologinis takas

Šiauliai
Rytinėje Talkšos ežero pakrantėje, Talkšos bei Salduvės parkuose įrengtas Talkšos ekologinis takas.
vairāk