Apmeklēšanas vietas



Šiaulių istorijos muziejus

Šiauliai
Tai istorinis „Aušros“ muziejaus pastatas, kuris buvo pastatytas 1932 metais pagal šiauliečio architekto Vlado Bitės projektą ir skirtas mokyklai. Dalis pastato buvo atiduota muziejui, kuris čia įsikūrė 1933 metais. Šiandien muziejuje įrengta moderni atvirų saugyklų ekspozicija, pristatanti „Aušros“ muziejaus aukso fondą, taip pat ekspozicija, skirta Šiaulių miesto istorijai nuo pirmųjų gyventojų atsiradimo šiuose kraštuose iki nepriklausomos Lietuvos Respublikos paskelbimo 1918 metais.
vairāk

S. Daukanto klėtelė

Skuodo r.
S. Daukanto klėtelė yra Kalvių km., Lenkimų seniūnijoje, Skuodo r. Kalviai – S. Daukanto gimtinė. 1793 m. šiame kaimelyje gimė žymus istorikas, švietėjas, tautosakos rinkėjas Simonas Daukantas. Iki šių dienų iš buvusios S. Daukanto tėvų sodybos išliko vienintelis pastatas – klėtelė.
vairāk

Europos geografinis centras

Vilniaus r.
1989 m. Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai pranešė, kad pagal naujausius skaičiavimus tikrasis Europos centras yra Lietuvoje, 26 km į šiaurę nuo Vilniaus (Molėtų kryptimi), tarp Purnuškių ir Bernotų kaimų. Prancūzų mokslininkai skaičiavimams atlikti pasitelkė gravitacijos centrų metodą, iki tol nenaudotą Europos žemyno centriniam taškui nustatyti. Skaičiavimai daryti atsižvelgiant į geometrinius Europos žemyno kontūrų ypatumus ir santykį su žemės traukos jėga.
vairāk

Butrimonių trikampė aikštė ir sūkurinis fontanas

Alytaus r.
Butrimonys įsikūrė trijų kelių sankryžoje: iš Vilniaus į Alytų ir Punią. Taip susiformavo trikampė aikštė, kuri tapo ir turgaus vieta. Apie aikštę buvo išdalinti sklypai prekybininkams ir amatininkams, tai lėmė viso mietelio apstatymą.
vairāk

Padievaičio piliakalnis

Šilalės r.
Šilalės rajonas pasižymi piliakalnių gausa. Čia jų net 34. Daugelis garsėja savo didinga išvaizda ir šlovinga istorija. Tokių piliakalnių tarpe yra ir rajono vakarinėje dalyje kiek į pietus nuo Kvėdarnos miestelio, kairiajame Jūros upės krante esantis Padievaičio piliakalnis.
vairāk

Kauno Kristaus Prisikėlimo Bazilika

Kaunas
Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia yra Žaliakalnyje, Žemaičių g. Beveik užbaigta statyti 1940 m. Sovietmečiu buvo atimta, atiduota Radijo gamyklai. Atstatyta ir konsekruota 2004 m. Tai didinga, modernios architektūros, stačiakampio plano, trijų navų paminklinė šventovė. Svarbiausias išorės akcentas – į dangų kylantis 70 metrų aukščio baltas bokštas. Ant stogo – moderni terasa su koplyčia. Bažnyčia puikiai matoma iš visų pusių, nes yra ant šlaito.
vairāk

Vyžuonėlių dvaras

Utenos r.
Dvaras įsikūrė XIX a., atkirtus nuo Vyžuonų dvaro grafo E. Čapskio žemės. Jis – kelio Utena-Vyžuonos dešinėje pusėje.
vairāk

Vinkšnupių kaimo totorių senosios civilinės kapinės

Vilkaviškio r.
Istorinė (memorialinė vieta). Paskelbtos saugomu kultūros paveldo objektu. Kapines prižiūri Bartninkų seniūnija. Prie lauko keliuko į kapines seniūnas įrengė informacinę lentą-rodyklę. Įvairūs mažosios kraštovaizdžio architektūros statiniai ir vaizduojamojo meno formos - akmeniniai antkapiniai paminklai (ant paminklų yra įrašai ir epitafijos lenkų, rusų, arabų kalbomis apie čia palaidotų totorių amžių, šeimyninę padėtį, tarnybines pareigas. Įrašai iškalti rašytinėmis arba spausdintinėmis raidėmis, pastebimai gausi šriftų įvairovė. Yra antkapinių paminklų paženklintų tik pusmėnulio pjautuvu.
vairāk

Barstyčių akmuo - didžiausias Lietuvoje

Skuodo r.
Barstyčių (Puokės) akmuo didžiausias riedulys Lietuvoje. Matmenys: ilgis - 13,4 m., aukštis - 3,6 m., plotis 7,5 m. Sveria apie 680 tonų
vairāk

Rambyno kalnas

Pagėgių sav.
Rambyno kalnas (Rambynas) (45,4 m virš jūros lygio) yra kalva 2 km į pietus nuo Lumpėnų, Pagėgių savivaldybėje, dešiniajame Nemuno krante. Rambyno regioninis parkas yra viena iš Lietuvos saugomų teritorijų, esanti Lietuvos pasienyje su Kaliningrado sritimi. Legendomis ir padavimais garsėjantis Rambyno kalnas vasarą sulaukia tūkstančių turistų, susipažįstančių su Panemunės įžymybėmis. Lankytojus čia traukia nuo kalno apžvalgos aikštelių atsiverianti panorama į Nemuno žemupį ir plačias jo pakrantes bei kitapus tolumoje kylančius Tilžės miesto bokštus.
vairāk

Aušros Vartai

Vilnius
Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų vardą. Kai kas spėja, kad tai Ašmenos miesto vardas, kuris buvęs kitakalbių žmonių suprastas pažodžiui (lot. acies - ašmenys) ir išverstas į lotynų bei lenkų kalbas. Nuo kada jie imti lietuviškai vadinti „Aušros vartais" ir kodėl „Aušros" - irgi nežinia. Galbūt toks vartų pavadinimas radosi dėl Švč. Marijos kaip „Aušros žvaigždės" įvaizdžio.
vairāk

Skulptūra „Katinas“ rašytojos Jurgos Ivanauskaitės skvere

Vilnius
Akmuo, iš kurio pagaminta skulptūra, atrastas netoli buvusio Arvydiškių karjero greta Kurtuvėnų. Akmuo daugelį metų gulėjo Pašiaušės kaime Kelmės rajone, kur ir buvo kuriama skulptūra. Pradėta kalti 2008 m. liepą, skulptūra sveria 10 tonų. Katino aukštis iki uodegos galiuko 2,70 m, plotis – 3 m, storis – 1,5 m.
vairāk

Tauragės konvencijos paminklas

Tauragė
1812 m. gruodžio 30 d. pasirašyta konvencija tarp Prūsijos armijos generolo leitenanto J. D. von Yorck ir Rusijos armijos generolo majoro H. K. von Diebitsch. Plačiau: Tauragės konvencija numatė, jog Prūsijos korpusas prieš Rusiją nebekariaus, liks neutralus. Pažymėtina, kad Jorkas veikė prieš Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo III valią. Napoleonas apie tai sakė: „tai skaudžiausia, kas galėjo įvykti – ne tiek kariniu, kiek politiniu požiūriu“. Ši konvencija, gavusi Tauragės konvencijos vardą, išgarsino Tauragę Europoje, ji laikoma vokiečių tautinio išsivadavimo pradžia.
vairāk

Mėžionių akmuo su ženklais

Švenčionių r.
Tai didžiulis rausvo granito 5x4m, kiek įdubusia viršutine dalimi riedulys su neaiškiais ženklais pietinėje pusėje. Akmens aukštis –1,5 m. Dėl savo didumo akmuo vadinamas ,,Pirtimi”. Prie akmens anksčiau buvęs šaltinis, žmonių vadinamas stebuklingu.
vairāk

Paminklas medžiui „Sidabrinis klevas

Telšių r.
Paminklas medžiui „Sidabrinis klevas“ - tai kelmas – akmuo, skirtas Degaičių dvaro parko istorijai išsaugoti. Paminklas padarytas iš sidabrinio klevo kelmo, manoma likusio iš dvarų laikų
vairāk

Skirtino akmuo

Raseinių r.
Skirtino akmuo – geologinis gamtos paveldo objektas, paskelbtas gamtos paminklu. Riedulys yra 7,2 m ilgio, 6 m pločio, 2,3 m aukščio. Pasakojama, kad akmenį pametė velnias, nešęs jį ant Molavėnų, bet šokdamas per upelį jį pametęs.
vairāk

Rozalimo miško parkas ir parko pažintinis pėsčiųjų takas

Pakruojo r.
Rozalimo miško parkas įkurtas 2002 metais. 2013 metais įrengtas parko pėsčiųjų takas,skirtas susipažinti su unikaliu Rozalimo pušynu, medynų įvairove, mitologine krašto istorija. Pažintinio -rekreacinio tako ilgis – apie 4 km. Eidami visu maršrutu, rasite 18 informacinių stendų, naujai įrengtas atokvėpiui skirtas vietas. Keliaujant šiuo taku pamatysite Lapgirių ozą,pasigrožėsite kerinčiais Paežerių tvenkinio užutekiais,sužinosite apie Zigmantiškų mitologinį akmenį , parke augančius augalus bei gyvenančius paukščius ir žvėris.
vairāk

Visagino miesto įkūrimo paminklinis akmuo

Visaginas
Pradėjus statyti Ignalinos atominę elektrinę bei kuriantis miestui, statybininkai 1975 m. prie pirmųjų namų pastatų atvežė riedulį, kuris savo kontūrais primena Lietuvą. Rugpjūčio 10 d. kai šis akmuo buvo pastatytas – vadinama miesto gimimo diena.
vairāk

Oreliškės akmuo

Kelmės r.
Respublikinės reikšmės gamtos paminklas.
vairāk

Didysis Dzūkijos akmuo

Alytaus r.
Žaibų nužymėtas ir legendomis apipintas Didysis Dzūkijos akmuo - tai devintas pagal dydį Lietuvos riedulys stūkso Vangelonių kaime, Alytaus rajone. Vietiniai tikina, kad Didysis Dzūkijos akmuo iš tiesų ypatingas – apipintas įvairiomis legendomis ir net pažymėtas gamtos
vairāk
  Visu: 46