Apmeklēšanas vietas



Būdviečio dvaro sodyba ir svirnas

Lazdijų r.
Būdviečio dvaro sodybos fragmentai yra apie 15 km į p.v. nuo Lazdijų, 4 km nuo sienos su Lenkija. Dvaras ir jo sodyba pradėjo kurtis 1589 m. Žygimantas Vaza, Lenkijos karalius ir Lietuvos Didysis kunigaikštis, patvirtino aktą, įrašytą Lietuvos metrikoje, ir tuometinėje Merkinės girininkijos karališkoje girioje 11 valakų ((apie 230 ha) su margais ir kitais priedais) pavadinęs Budoviči (Būdviečiu), jais iki gyvos galvos leido naudotis bajorui Grigorijui Sveckui.
vairāk

Jūrės geležinkelio stotis

Kazlų Rūdos sav.
Stotis įsteigta 1915 m. Papilvio kaimelio vietoje, vėliau pervadinta Jūros (Jūrės) vardu. 1937 m. iškilo modernus konstruktyvizmo bruožų turintis mūrinis pastatas, tuomet vadintas keleivių namu.
vairāk

Nemėžio dvaras

Vilniaus r.
Nemėžio dvaras statytas XVI a. Jį valdė Radvilos, Sapiegos, Chodkevičiai, Oginskiai. Jie kūrėsi XVIII a., bet iki XIX a. pr. dvaro rūmai buvo mediniai. 1828 m. dvarą nusipirko Mykolas Tiškevičius, kuris ir buvo iki šiol išlikusių statinių iniciatorius (1840–1856 m.)
vairāk

Kalvystės studija Malūno kalvė

Druskininkų sav.
Malūno kalvė – unikali vieta, kurioje eksponuojamos Lietuvos ir užsienio kalvių metalo skulptūros, senieji kalvystės ir buities – taikomojo metalo įrankiai bei įrenginiai, įvairūs ūkio padargai. Veikiančiame vandens malūne atkurta senovinė metalo apdirbimo įranga.
vairāk

Senoji Kazlų Rūdos geležinkelio stotis

Kazlų Rūda
1861 m. buvo baigtas tiesti geležinkelis St. Peterburgas–Varšuva su atšaka į Kybartus (Virbalį). Pirmasis traukinys, vežęs keleivius, per stotį prariedėjo 1861 m. balandžio 11 d. Po 1863 m. sukilimo stotyje buvo pastatyti du barakai, virtuvė. Kazlų Rūdoje pastatyta IV klasės geležinkelio stotis, garvežių depas. Keleiviams buvo pastatytas medinis stoties pastatas. Keleivių stoties funkcijoms pritaikius garvežių depą, senoji stotis buvo parduota.
vairāk

S. Daukanto klėtelė

Skuodo r.
S. Daukanto klėtelė yra Kalvių km., Lenkimų seniūnijoje, Skuodo r. Kalviai – S. Daukanto gimtinė. 1793 m. šiame kaimelyje gimė žymus istorikas, švietėjas, tautosakos rinkėjas Simonas Daukantas. Iki šių dienų iš buvusios S. Daukanto tėvų sodybos išliko vienintelis pastatas – klėtelė.
vairāk

Europos geografinis centras

Vilniaus r.
1989 m. Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai pranešė, kad pagal naujausius skaičiavimus tikrasis Europos centras yra Lietuvoje, 26 km į šiaurę nuo Vilniaus (Molėtų kryptimi), tarp Purnuškių ir Bernotų kaimų. Prancūzų mokslininkai skaičiavimams atlikti pasitelkė gravitacijos centrų metodą, iki tol nenaudotą Europos žemyno centriniam taškui nustatyti. Skaičiavimai daryti atsižvelgiant į geometrinius Europos žemyno kontūrų ypatumus ir santykį su žemės traukos jėga.
vairāk

Buršteino vila

Palanga
Po Pirmojo pasaulinio karo galimybe įsigyti grafų Tiškevičių parduodamo turto susigundė ne vienas pasiturintis. Ja pasinaudojo bankininkai iš Kauno Nilsonas ir Tanchumas Buršteinai. Jie XX a. 4 dešimtmetyje iš grafo Tiškevičiaus įsigijo Birutės alėjoje esantį 30 arų sklypą, kuriame 1939 m. pastatė medinę, dviejų aukštų su mansarda, vilą.
vairāk

Žiežmarių sinagoga

Kaišiadorių r.
Sinagoga yra įspūdingas ir unikalus istorinis paminklas. Pastatyta XIX a. viduryje. Ji yra viena iš keturiolikos medinių sinagogų Lietuvoje. Statinys monumentalaus tūrio, architektūroje jaučiama romantizmo įtaka.
vairāk

Simnas

Alytaus r.
Simno miestas įsikūręs vaizdingoje vietovėje prie dviejų ežerų – Giluičio ir Simno. Apylinkėse vilnija dar keturi ežerai: Žuvinto, Atesninkų, Angininkų ir dalis Dusios.
vairāk

Pivašiūnai

Alytaus r.
Pivašiūnai įsikūrę vaizdingoje kalvotoje vietovėje, šalia didelio Pivašiūnų–Gineitiškių miško ir Ilgio ežero. Stebuklais ir malonėmis garsėjantis Švč. Mergelės Marijos paveikslas puošia Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios, pastatytos 1825 m., altorių. Šis paveikslas pavaizduotas ir Pivašiūnų herbe.
vairāk

Miroslavas

Alytaus r.
Miroslavo apylinkės Alytaus krašte žymios didinga jotvingiška praeitimi. Gilioje senovėje šiose vietose gyveno bebaimės, karingos jotvingių gentys. Miroslavas rašytiniuose šaltiniuose aktyviau minėti pradedamas XVII a.
vairāk
  Visu: 366