Apmeklēšanas vietas



Šiaulių istorijos muziejus

Šiauliai
Tai istorinis „Aušros“ muziejaus pastatas, kuris buvo pastatytas 1932 metais pagal šiauliečio architekto Vlado Bitės projektą ir skirtas mokyklai. Dalis pastato buvo atiduota muziejui, kuris čia įsikūrė 1933 metais. Šiandien muziejuje įrengta moderni atvirų saugyklų ekspozicija, pristatanti „Aušros“ muziejaus aukso fondą, taip pat ekspozicija, skirta Šiaulių miesto istorijai nuo pirmųjų gyventojų atsiradimo šiuose kraštuose iki nepriklausomos Lietuvos Respublikos paskelbimo 1918 metais.
vairāk

Trijų kryžių kalnas

Vilnius
Baltas gelžbetoninis Trijų kryžių memorialas matyti iš tolo. Užlipę į kalną galėsite mėgautis įspūdingomis Vilniaus senamiesčio panoramomis. Kalno papėdėje plyti Bernardinų sodas ir teka Vilnelės upė. 12 metrų aukščio paminklas tapo tautinės tapatybės simboliu, tačiau šiandien jis dažnai apšviečiamas skirtingu apšvietimu, norint paminėti ypatingus įvykius Lietuvai ir pasauliui.
vairāk

Lietuvos nepriklausomybės paminklas „Lituania Restituta“

Ukmergė
Dabartinis Lietuvos nepriklausomybės paminklas „Lituania Restituta“ yra kopija paminklo, pastatyto 1930 m. pagal Liudo Truikio projektą.
vairāk

Buvusio Ariogalos žydų sinagogų komplekso memorialas

Raseinių r.
Memoriale atkurtas didžiosios sinagogos pastato kontūro fragmentas, taip sukuriant lokalią memorialinę teritoriją, kaip buvusio geto simbolis. Šalia augantys du medžiai simbolizuoja gyvenimą ir viltį.
vairāk

Europos geografinis centras

Vilniaus r.
1989 m. Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai pranešė, kad pagal naujausius skaičiavimus tikrasis Europos centras yra Lietuvoje, 26 km į šiaurę nuo Vilniaus (Molėtų kryptimi), tarp Purnuškių ir Bernotų kaimų. Prancūzų mokslininkai skaičiavimams atlikti pasitelkė gravitacijos centrų metodą, iki tol nenaudotą Europos žemyno centriniam taškui nustatyti. Skaičiavimai daryti atsižvelgiant į geometrinius Europos žemyno kontūrų ypatumus ir santykį su žemės traukos jėga.
vairāk

Struvės geodezinis lankas

Vilniaus r.
Maždaug 2820 km ilgio Struvės geodezinis lankas liudija apie išskirtinę pažangą žemės mokslų srityje. Šio XIX a. pradžios mokslinio projekto tikslas buvo kaip įmanoma tiksliau ištirti ir nustatyti Žemės planetos dydį ir formą! Įvairių šalių mokslininkų ir monarchų glaudaus bendradarbiavimo dėka buvo pasiektas didingas ir visai žmonijai svarbus rezultatas – tiksliausiai išmatuota ilgiausia Žemės dienovidinio lanko atkarpa.
vairāk

Kaišiadorių geležinkelio stoties vandens bokštas

Kaišiadorys
 Unikalus architektūrinis paminklas, pastatytas 1883 m. Tai vienas pirmųjų pastatų mieste, tuo metu buvęs aukščiausiu.
vairāk

Dūdiškių šv. Mikalojaus sentikių cerkvė

Kaišiadorių r.
 Sentikių bendruomenė Dūdiškėse įsikūrė XVIII amžiuje. Dabartinės cerkvės pastatymo data nežinoma. Žinoma, kad Antrojo pasaulinio karo metu sudegė, po karo buvo atstatyta, vėliau – suremontuota.
vairāk

Eišiškių Kristaus žengimo į dangų bažnyčia

Šalčininkų r.
Dabartinė Kristaus Žengimo į dangų akmeninė bažnyčia pastatyta 1847-1852 m. pagal žinomo istoriko ir inžinieriaus Teodoro Narbuto projektą.
vairāk

Utenos kraštotyros muziejus

Utena
Antano Namiko stebuklu vadinamas Utenos kraštotyros muziejus įkurtas 1929 m. Pirmasis muziejaus vedėjas A.Namikas, 1917 metais baigęs Maskvos imperatoriškąjį archeologijos institutą, pats jau buvo surinkęs nemažą archeologijos ir senųjų raštų kolekciją. Dabar jis veikia vienuose seniausių miesto pastatų, svarbių ir Utenos savivaldos istorijoje.
vairāk

Bradeliškių piliakalnis

Vilniaus r.
Kairiajame Dūkštos upelio krante, netoli Bradeliškių kaimo stūksantis piliakalnis yra vertas išskirtinio dėmesio. Manoma, kad tai ilgiausiai šiose apylinkėse buvusi apgyvendinta vieta, gynybai pradėta naudoti jau prieš 2,5 tūkstančių metų. Anot mokslininkų, iki pat XIV a. aplinkui gyvenantys žmonės čia slėpdavosi nuo priešų.
vairāk

Karklėnalių piliakalnis

Kelmės r.
Dar vadinamas Biržkalniu. Gana masyvi, pailga Š – P kryptimi atskira kalva, juosiama bevardžio upelio, kuris dabar yra patvenktas ir virtęs tvenkiniu.
vairāk

Bukantiškės piliakalnis

Kelmės r.
Kultūrinę vertę turintis Kelmės rajono piliakalnis. Dar vadinamas Piltine.
vairāk
  Visu: 215