Apmeklēšanas vietas
Būdviečio dvaro sodyba ir svirnas
Lazdijų r.
Būdviečio dvaro sodybos fragmentai yra apie 15 km į p.v. nuo Lazdijų, 4 km nuo sienos su Lenkija.
Dvaras ir jo sodyba pradėjo kurtis 1589 m. Žygimantas Vaza, Lenkijos karalius ir Lietuvos Didysis kunigaikštis, patvirtino aktą, įrašytą Lietuvos metrikoje, ir tuometinėje Merkinės girininkijos karališkoje girioje 11 valakų ((apie 230 ha) su margais ir kitais priedais) pavadinęs Budoviči (Būdviečiu), jais iki gyvos galvos leido naudotis bajorui Grigorijui Sveckui.
vairāk
Jūrės geležinkelio stotis
Kazlų Rūdos sav.
Stotis įsteigta 1915 m. Papilvio kaimelio vietoje, vėliau pervadinta Jūros (Jūrės) vardu. 1937 m. iškilo modernus konstruktyvizmo bruožų turintis mūrinis pastatas, tuomet vadintas keleivių namu.
vairāk
Kalvystės studija Malūno kalvė
Druskininkų sav.
Malūno kalvė – unikali vieta, kurioje eksponuojamos Lietuvos ir užsienio kalvių metalo skulptūros, senieji kalvystės ir buities – taikomojo metalo įrankiai bei įrenginiai, įvairūs ūkio padargai. Veikiančiame vandens malūne atkurta senovinė metalo apdirbimo įranga.
vairāk
Buršteino vila
Palanga
Po Pirmojo pasaulinio karo galimybe įsigyti grafų Tiškevičių parduodamo turto susigundė ne vienas pasiturintis. Ja pasinaudojo bankininkai iš Kauno Nilsonas ir Tanchumas Buršteinai. Jie XX a. 4 dešimtmetyje iš grafo Tiškevičiaus įsigijo Birutės alėjoje esantį 30 arų sklypą, kuriame 1939 m. pastatė medinę, dviejų aukštų su mansarda, vilą.
vairāk
Žiežmarių sinagoga
Kaišiadorių r.
Sinagoga yra įspūdingas ir unikalus istorinis paminklas. Pastatyta XIX a. viduryje. Ji yra viena iš keturiolikos medinių sinagogų Lietuvoje. Statinys monumentalaus tūrio, architektūroje jaučiama romantizmo įtaka.
vairāk
Utenos kraštotyros muziejus
Utena
Antano Namiko stebuklu vadinamas Utenos kraštotyros muziejus įkurtas 1929 m. Pirmasis muziejaus vedėjas A.Namikas, 1917 metais baigęs Maskvos imperatoriškąjį archeologijos institutą, pats jau buvo surinkęs nemažą archeologijos ir senųjų raštų kolekciją. Dabar jis veikia vienuose seniausių miesto pastatų, svarbių ir Utenos savivaldos istorijoje.
vairāk
Tradicinių amatų centras Houvaltų dvare Maišiagaloje
Vilniaus r.
Maišiagaloje, Vilniaus rajone, tikrai verta užsukti į Tradicinių amatų centrą, kuris įsikūrę Houvaltų dvare. Šiame dvare glaudėsi vietos gyventojai Antrojo pasaulinio karo metu, o vėliau buvo įkurdinti kolūkiečiais tapę Houvaltų dvaro samdiniai. Neilgai trukus, dvare įsteigta tarybinio ūkio kontora, o po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo vidurinė mokykla.
vairāk
Olakalnis su koplyčia
Alytaus r.
Buvęs aukų kalnas Olakalnis dar vadinamas Šauliakalniu yra Bendrių kaime. Ant šio kalno stovinti balta koplyčia vaizduojama Miroslavo herbe. Kada ji buvo pastatyta ir kas pastatė sunku atsakyti – ant keturių mūrų stulpų, užsibaigiančių mūro skliautais, buvo uždengtas stogas, o viduje į žemę įkastas medinis kryžius. Pasakojama, kad pagonybės laikais čia buvo aukojamos įvairiausios aukos dievams.
vairāk
Vištyčio regioninis parkas ir lankytojų centras
Vilkaviškio r.
Beribių Suvalkijos lygumų kamputyje, trijų valstybių – Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos – pasienyje įsispraudusio Vištyčio regioninio parko kraštovaizdį formavo paskutinio ledynmečio ledo liežuviai, sustūmę aukščiausias Suvalkų aukštumos kalvas, tarp jų įspraudę vaizdingą Vištyčio ežerą, iš žemės gelmių į paviršių išridenę didžiulius akmenis, seklesnes vietas pavertę pelkėmis.
vairāk
Kurnėnų mokyklos architektūrinis ansamblis
Alytaus r.
Tai vienintelė Lietuvoje mokykla atplukdyta iš Amerikos (JAV). Šiemet, po rekonstrukcijos, atvėrė duris lankytojams. Kiekvieną spalio trečiadienį ją galima bus lankyti, dalyvauti įvairiuose edukaciniuose užsiėmimuose, ekskursijose, muzikos vakaruose.
vairāk
Linų muziejus ir Stultiškių vėjo malūnas
Panevėžio r.
Stultiškių vėjo malūnas stovi nuo 1880 metų. Įdomu tai, kad malūnas tuomet buvo pastatytas aplink galingą pušį, kuri vėliau buvo nupjauta ir prie kamieno pritvirtintos girnos. Tai keturių aukštų, išvaizdus malūnas, su pasukama prieš vėją kepure.
vairāk
Upytės tradicinių amatų centras
Panevėžio r.
Tradicinių amatų centras Upytės kaime, Panevėžio rajone įsikūrė 2014 m. buvusio dvaro sodybos teritorijoje. Upytė istoriniuose šaltiniuose minima nuo XIII a. Upytės piliavietė – tai vieta, kuri mena riterių žygius, narsius ir drąsius karius, bajorus, kunigaikščius, gynusius Upytės žemę nuo Livonijos ordino puldinėjimų. Istorikų teigimu ši vieta buvo Upytės žemės, minimos nuo XIII a., centras.
vairāk
Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia
Alytaus r.
Pivašiūnai istoriniuose šaltiniuose žinomi nuo 1639 m., kai jie buvo atiduoti Senųjų Trakų benediktinų vienuolynui. Po devynerių metų buvo pastatyta bažnyčia, kuri 1766 metais sudegė. Vėliau ji buvo atstatyta, tačiau ilgainiui imta minėti, kad dėl žmonių saugumo netinkama melstis. 1825 m. buvo pastatyta šiandieninė
vairāk
Prezidento Aleksandro Stulginskio gimtinė ir parkas
Šilalės r.
Parkas įkurtas 2012 m. vietos Aktyvių kaimo žmonių bendruomenės iniciatyva, prisidėjus Šilalės rajono savivaldybei, A. Stulginskio vardą turinčiam Lietuvos žemės ūkio universitetui ir kitiems. Iki 2013 m. parke pasodinta apie 150 įvairių medelių ir krūmų. Įrengti du tvenkiniai, puošnūs gėlynai, pavėsinės, sporto aikštelė.
vairāk
Buvusi žydų sinagoga HAKHNASAT ORHIM / Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija
Marijampolė
Buvusi žydų sinagoga – dalis mūsų sakralinio paveldo, ilgus šimtmečius trukusios žydų istorijos Lietuvoje liudininkė. Žydai į LDK teritoriją atsikėlė maždaug XV a. pabaigoje. XVII a. pabaigoje ir XVIII-ojo pradžioje, šalį nuniokojus karams ir epidemijoms, LDK miestai ištuštėjo ir žydai buvo kviečiami tam, kad padėtų atgaivinti merdinčią ekonomiką. Spėjama, kadangi projektas nerastas, sinagoga suprojektuota architekto Valerii Rybarskii 1899 m. Tai eklektinis istorizmo laikotarpio pastatas, iškilęs centrinėje miesto dalyje XX a. pr. Išorės dekore gausu neoromaninių, neogotiškų bei rytietiškų motyvų. Sinagoga projektuota stačiakampio plano, tinkuoto mūro, su pusapvale apside Aron kodešui (hebr.–Šventoji skrynia), o tai yra svarbiausias sinagogos interjero elementas, puošnioje spintoje rytinėje pusėje, su dviem įėjimais į sinagogą vakarinėje pusėje ir vienu šiaurinėje.
vairāk
Garvežys-Radviliškio miesto simbolis
Radviliškis
Nuo 2004 m. prie Geležinkelio stoties dėmesį traukia trofėjinis, Berlyne 1944 m. statytas garvežys, įrašytas į Kultūros vertybių registrą kaip turintis istorinę, techninę bei technologinę vertę.
vairāk
Vilniaus universitetas
Vilnius
Vilniaus universitetas, viena seniausių ir žymiausių Vidurio ir Rytų Europos aukštųjų mokyklų, įkurtas 1579 metais. Ilgą laiką būdamas vienintele aukštojo mokslo įstaiga Lietuvoje, universitetas darė didelę įtaką ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių kraštų kultūriniam gyvenimui, išugdė ne vieną mokslininkų, poetų, kultūros veikėjų kartą. Per daugiau nei 400 metų Vilniaus universitetas išgyveno kilimą, smukimą, atgijimą ir uždarymą. Universiteto istorija labai turtinga ir prieštaringa, neatsiejama nuo Lietuvos valstybės istorijos, atspindinti visus jos dramatiškus tarpsnius.
vairāk
Lazdijų krašto muziejus
Lazdijai
Muziejaus lankytojų akyse atsiveria ekspozicija “Lazdijų istorija”, apipinta gražiausiomis legendomis, kraštą puošiančių piliakalnių vaizdai, kiti kultūros paveldo objektai ir muziejinės vertybės. Todėl, kiekvienas, čia apsilankęs, galės nuspręsti, į kurią vaizdingą Dzūkijos krašto salelę patrauks įspūdžių ištroškusi jo širdis
vairāk| Visu: 92 |
