Apmeklēšanas vietas
Lietuvos nepriklausomybės paminklas „Lituania Restituta“
Ukmergė
Dabartinis Lietuvos nepriklausomybės paminklas „Lituania Restituta“ yra kopija paminklo, pastatyto 1930 m. pagal Liudo Truikio projektą.
vairāk
Bradeliškių piliakalnis
Vilniaus r.
Kairiajame Dūkštos upelio krante, netoli Bradeliškių kaimo stūksantis piliakalnis yra vertas išskirtinio dėmesio. Manoma, kad tai ilgiausiai šiose apylinkėse buvusi apgyvendinta vieta, gynybai pradėta naudoti jau prieš 2,5 tūkstančių metų. Anot mokslininkų, iki pat XIV a. aplinkui gyvenantys žmonės čia slėpdavosi nuo priešų.
vairāk
Padievaičio piliakalnis
Šilalės r.
Šilalės rajonas pasižymi piliakalnių gausa. Čia jų net 34. Daugelis garsėja savo didinga išvaizda ir šlovinga istorija. Tokių piliakalnių tarpe yra ir rajono vakarinėje dalyje kiek į pietus nuo Kvėdarnos miestelio, kairiajame Jūros upės krante esantis Padievaičio piliakalnis.
vairāk
Geltonas metalinis tiltas per Šyšos upę
Šilutė
Tai - istorinę techninę vertę turintis automobilių kelių tiltas, stovintis Šilutėje, Rusnės g., kelyje Šilutė - Rusnė. Metalinis arkinis tiltas nutiestas per Šyšos upę, vieninteliame sausumos kelyje, vedančiame į Rusnės salą, Lietuvininkų ir Rusnės gatvių jungtyje.
vairāk
Šventoji upė
Utenos r.
Didžiausia rajono upė, kurią iki Paščio ežero maitina net 1436 km² baseinas. Išplaukusi iš Paščio, upė kilpinėja Utenos raj. žeme pietvakarių link apie 30 km ir pasiekia Anykščių rajono ribą, kai iki žiočių lieka dar 140 km.
vairāk
Palukščio dvaras
Raseinių r.
Palukščio dvaro sodyba yra Ariogalos seniūnijoje, Palukščio kaime. Greičiausiai dvaro pavadinimas kilęs nuo šalia tekančio upelio – Lukštynės. Nuo dvaro sodybos iki Dubysos upės apie 2 km. Pirmieji šaltiniai apie dvaro sodybą išlikę iš 1684 m. XVIII a. dvaro sodybą valdė Januškevičiai, Christianavičiai, Jurkevičiai. 1864 m. pastatytas naujas (medinis) dvarininkų gyvenamas namas, vadinamas ponų namu (išlikęs).
vairāk
Vilniaus Išganytojo bažnyčia (Joanitų) prie šv. Jono brolių vienuolyno
Vilnius
1693 m. į Vilnių atvyko vienuoliai trinitoriai. Ši vienuolija įsikūrė Kryžiaus karų laikais ir rūpinosi krikščionių išpirkimu iš kitatikių nelaisvės. Į Vilnių atvyko reformuota vienuolijos atšaka. Karų su turkais laikais Lietuvos ir Lenkijos teritorijose juos ėmėm globoti karalius Jonas Sobieskis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmono bei Vilniaus vaivados Kazimiero Jono Sapiegos iniciatyva Vilniaus priemiestyje, Sapiegų rezidencijos teritorijoje, vienuoliams pastatyta puošni bažnyčia ir vienuolynas. Bažnyčia buvo konsekruota Švč. Atpirkėjo Jėzaus Nazariečio titulu pirmą 1716 metais.
vairāk
Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia
Vilkaviškio r.
Bažnyčia stovi miesto pietvakarinėje dalyje prie gatvių sankryžos, pagrindiniu fasadu atgręžta į šiaurę. Klebono S. Čepulio rūpesčiu pagal architekto V. Landsbergio - Žemkalnio projektą 1928 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia ir klebonija. Bažnyčios didysis altorius su skulptūrine grupe buvo pastatytas 1929 m. Altorių sukūrė Bronius Pundzius. Tokia sukurta altoriaus kompozicija yra viena iš nedaugelių XX a. I p. Lietuvos bažnytinės dailės kūrinių. Ji reprezentuoja naujos stilistikos skverbimąsi į Lietuvos bažnytinę dailę bei architektūrą, plačiau paplitusią XX a. 4-jame dešimtmetyje.
vairāk
Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus
Rietavas
Pirmuosius muziejinių vertybių suvokimo orientyrus Rietavo istorijoje suformavo kunigaikščiai Oginskiai. XIX amžiuje paskutinę šios giminės rezidenciją Rietave išgarsino ne tiktai unikalių socialinių reformų, švietimo, kultūros, mokslo, technikos naujovių proveržis, bet ir puikūs meno kūrinių, archeologijos, senovinių ginklų, muzikos instrumentų rinkiniai, puošniai įrištų muzikinių natų, partitūrų kolekcija, turtinga dvaro biblioteka...
vairāk
Etnografinis Zervynų kaimas
Varėnos r.
Zervynos – etnografinis gatvinis kaimas Varėnos rajone, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje abipus Ūlos upės. Rašytiniuose šaltiniuose Zervynų kaimas minimas nuo 1742 m., tačiau šiose vietovėse gyvenama jau nuo paleolito - prie kaimo buvo rastos 24 akmens ir žalvario amžių stovyklos.
vairāk
Šunskų fazanynas
Marijampolės r.
Fazanyne edukaciniais tikslais veisiami fazanai, šiuo metu jų yra apie 100 įvairiausių rūšių, Taip pat, čia galima pamatyti ir kitų dekoratyvinių paukščių – povų, karvelių, petardų. Ateityje galvojama apie dar didesnę paukščių įvairovę. Nuo šiol visi norintys galės jame apsilankyti, pasigrožėti šiais paukščiais ir turės galimybę išgirsti pasakojimus apie fazanų gyvenimą. Kviečiame apsilankyti ir pasigrožėti fazanais, jų įvairove, daugiau sužinoti apie šiuos karališkus paukščius, kurie į Europą kadaise atkeliavo iš tolimųjų Azijos kraštų.
vairāk
Marių parkas
Marijampolė
Marių parkas – išvykoms su šeima, draugais ir giminėmis. Marių parkas – tai pusiasalis, iš visų pusių supamas vandens.
Pietinėje miesto dalyje esantis Marių parkas traukia savo gamtovaizdžiu, ramybe ir pusiasaliuose įsikūrusiomis pramoginėmis veiklomis. Šalia Šešupės vingio įsikūręs kempingas kviečia užsukti į poilsio zonas, vaikus pažaisti žaidimų aikštelėse.
vairāk
Birštono apžvalgos bokštas
Birštonas
Kad galėtume pasijausti kaip paukščio skrydyje ir pamatyti kraštovaizdžio įvairovę, teks įkopti į Birštono apžvalgos bokštą – aukščiausią bokštą Lietuvoje.
vairāk
Zackagirio (Dziackagirio) pažintinis takas
Varėnos r.
Takas vingiuoja vaizdingomis Marcinkonių apylinkėmis. Jo ilgis 13,8 km, tačiau galite pasirinkti 7 km arba 10,5 km atkarpas. Tako pradžia nuo Marcinkonių lankytojų centro. Įspūdingos Grūdos upės kilpos, paslaptingas Aklaežeris, vėjo pustomas Klonių kalnas (Gaidzų kopa), Dziackagirio upelio pakrantėmis išsirikiavusios bebrų trobelės, sudomins ir gamtininką ir paprastą keliautoją. O kur dar Raudonosios knygos augalai ir paukščiai, kurie yra neatsiejama šio nuostabaus gamtos kampelio dalimi.
vairāk
Kidulių dvaras
Šakių r.
Iš Kidulių dvaro liko 27 pastatai. Išsiskiria rūmai, oficina, spirito varykla, klėtis, kumetynas ir XIX a. antrojoje pusėje įkurtas mišraus tipo parkas. Rūmai neoklasicistiniai, iš parko pusės rūmus puošia originalus priebutis, dekoruotas medžio ažūru. Priešais rūmus išlikęs apskritas parteris.
vairāk
Barstyčių akmuo - didžiausias Lietuvoje
Skuodo r.
Barstyčių (Puokės) akmuo didžiausias riedulys Lietuvoje. Matmenys: ilgis - 13,4 m., aukštis - 3,6 m., plotis 7,5 m. Sveria apie 680 tonų
vairāk
Dūkštų Šv. Onos bažnyčia
Vilniaus r.
Dūkštų Šv. Onos bažnyčia stovi Dūkštų kaime, 8 km į pietvakarius nuo Maišiagalos. Turi neogotikos bruožų.
Pastatyta 1856 m.
vairāk
Rambyno kalnas
Pagėgių sav.
Rambyno kalnas (Rambynas) (45,4 m virš jūros lygio) yra kalva 2 km į pietus nuo Lumpėnų, Pagėgių savivaldybėje, dešiniajame Nemuno krante. Rambyno regioninis parkas yra viena iš Lietuvos saugomų teritorijų, esanti Lietuvos pasienyje su Kaliningrado sritimi. Legendomis ir padavimais garsėjantis Rambyno kalnas vasarą sulaukia tūkstančių turistų, susipažįstančių su Panemunės įžymybėmis. Lankytojus čia traukia nuo kalno apžvalgos aikštelių atsiverianti panorama į Nemuno žemupį ir plačias jo pakrantes bei kitapus tolumoje kylančius Tilžės miesto bokštus.
vairāk| Visu: 87 |
