Apmeklēšanas vietas



Prezidento Aleksandro Stulginskio gimtinė ir parkas

Šilalės r.
Parkas įkurtas 2012 m. vietos Aktyvių kaimo žmonių bendruomenės iniciatyva, prisidėjus Šilalės rajono savivaldybei, A. Stulginskio vardą turinčiam Lietuvos žemės ūkio universitetui ir kitiems. Iki 2013 m. parke pasodinta apie 150 įvairių medelių ir krūmų. Įrengti du tvenkiniai, puošnūs gėlynai, pavėsinės, sporto aikštelė.
vairāk

Vilniaus Išganytojo bažnyčia (Joanitų) prie šv. Jono brolių vienuolyno

Vilnius
1693 m. į Vilnių atvyko vienuoliai trinitoriai. Ši vienuolija įsikūrė Kryžiaus karų laikais ir rūpinosi krikščionių išpirkimu iš kitatikių nelaisvės. Į Vilnių atvyko reformuota vienuolijos atšaka. Karų su turkais laikais Lietuvos ir Lenkijos teritorijose juos ėmėm globoti karalius Jonas Sobieskis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmono bei Vilniaus vaivados Kazimiero Jono Sapiegos iniciatyva Vilniaus priemiestyje, Sapiegų rezidencijos teritorijoje, vienuoliams pastatyta puošni bažnyčia ir vienuolynas. Bažnyčia buvo konsekruota Švč. Atpirkėjo Jėzaus Nazariečio titulu pirmą 1716 metais.
vairāk

Medinė Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčia

Palanga
1929 metais prelatas dr. Jurgis Galdikas, būdamas Telšių kunigų seminarijos inspektoriumi ir dėstytoju, ant Šventosios upės kranto, už pusantro kilometro nuo besikuriančio žvejų uosto, savo sesers Monikos Kaunienės sodyboje, pastatė medinę bažnyčią, ją iš lauko ir vidaus apkalė lentomis, stogą apklojo cinkuota skarda. Pats statytojas sudarė ir bažnyčios plano projektą. Bažnyčiai davė vardą „Stella Maris“ – Marija, Jūrų žvaigždė.
vairāk

Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

Švenčionių r.
Pirmoji bažnyčia statyta Jokūbo Nemirovičiaus. 1502 m. jo duktė Jadvyga klebonijai dovanojo palivarką, 2 smukles ir kito turto. 1611 m. Jarčevskis Karkažiškę paskyrė Vilniaus kunigų seminarijai. 1670 m. prelatas Aleksandras Sapiega bažnyčią atstatė. 1838 m. į ją trenkė žaibas, bažnyčia sudegė, vėl atstatyta. 1913 m. baigta mūryti dabartinė bažnyčia. 1963 m. ji uždaryta. Grąžinta 1990 m.
vairāk

Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia

Kaunas
Viena seniausių Kauno bažnyčių ir vienuolynas Kaune pradėti statyti apie 1492-uosius, o užbaigti apie 1502 m. (1504 m. ), kai kurių istorikų teigimu – 1512–1513 m. Manoma, jog bažnyčios architektas buvo Mykolas Enkingeris (Dancingas), tas pats, kuris kūrė Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčias Vilniuje. Statė gvardijonai. Tai buvo vienas didžiausių (be pilies) mūro pastatų kompleksas Kaune.
vairāk

Kazimiero Jauniaus klėtelė - muziejus

Šilalės r.
Apie 5,5 km atstumu nuo Kvėdarnos miestelio, prie vieškelio Kvėdarna-Rietavas yra Lembo kaimas. Lembo sodžiaus gale, netoli Aitros upės, ant kalvelės stovėjo Jaunių sodyba. Sodyba turėjo apie 1,5 ha žemės plotą, kuriame tilpo sodas, daržai, kiemai, kūdra ir pastatai. Sodyboje buvo gyvenamasis amas, klėtis, dveji tvartai, kiaulininkas, daržinė ir jauja.
vairāk

Kėdainių miesto parkas

Kėdainiai
Istorikas A. Juknevičius savo veikale apie Kėdainių miesto parką rašo, jog dvaro parkas susiformavo XVIII a. buvusioje ūkio vietoje, šiauriniame Kėdainių pakraštyje, prie dotnuvėlės upelio. Tuo metu šį ūkį sudarė didelė žemės valda dešiniojoje Dotnuvėlės upelio pakrantėje, nedidelė užtvanka, pagrindinis gyvenamasis pastatas ir keli ūkiniai pastatai.
vairāk

Vilniaus Bernardinų istorinis-architektūrinis ansamblis

Vilnius
Vienuoliai pranciškonai observantai, Šv.Pranciškaus 1209 m. įkurto Mažesniųjų brolių ordino (OFM) atšaka, į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę atvyko su misijomis XV a. viduryje. Lietuvoje ir gretimose Vidurio Europos valstybėse šie broliai dažnai vadinami bernardinais, pagal pagrindinį ordino reformatorių ir idėjinį vadovą šv. Bernardiną Sienietį.
vairāk

Telšių jeišbiotas

Telšiai
Telšių ješibotą, kaip aukštąją rabinų mokyklą, 1873 m. Įkūrė rabinas Gaonas Leizeris Gordonas.
vairāk

Žemaičių vyskupystės muziejus

Telšiai
Žemaičių Vyskupystės muziejus įkurtas 1999 m. vėlyvojo baroko pastate, buvusiuose Varnių Žemaičių kunigų seminarijos rūmuose, pastatytuose 1770 m. vyskupo Jono Dominyko Lopacinskio pastangomis.
vairāk