Apmeklēšanas vietas



Lygumų apžvalgos bokštas

Švenčionių r.
Lygumų kalnas yra pietiniame Vajuonio ežero krante. Ši, trijų ežerų supama, 180 m aukščio virš jūros lygio siekianti plokštikalnė yra tarsi milžiniška apžvalgos aikštelė. Į šiaurę tyvuliuoja Vajuonis. Į pietus nuo Akmeniškių kaimo atsiveria panorama į Kretuonykštį. Vieta pasirinkta neatsitiktinai – iš čia visas Kretuono ežeras matosi kaip ant delno. Kalno papėdėje auganti senų medžių alėja žymi kadaise čia buvusio dvaro vietą.
vairāk

Prienų piliakalnis

Švenčionių r.
Piliakalnis ir gyvenvietė Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Prienų, Magūnų seniūnija. Pasiekiamas keliu Pabradė – Prienai. Piliakalnis įrengtas Neries dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje, ties santaka su bevardžiu upeliu. Aikštelė keturkampė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 48×10 m dydžio.
vairāk

Nevieriškės piliakalnis

Švenčionių r.
Pasiekiamas iš kelio Švenčionys – Reškutėnai, Nevieriškių pradžioje pasukus į kairę vakaruosna ir už kaimo kapinių, laikantis labiau kairės, pavažiavus lauko keliuku 640 m – yra prieš pat kaimą, kitapus, pietvakarinėje pusėje kanalizuotos Dėmės, keliuko kairėje pietuose. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Dėmės dešiniajame krante. Aikštelė apvali, 50 m skersmens, 18 m plotyje žemesniu šiaurės vakarų galu. Šiaurinis šlaitas maždaug 2 m aukštyje buvo statintas. Šlaitai nuolaidūs, 5-7 m aukščio. Piliakalnis labai suardytas arimų, dirvonuoja.Vakarinėje papėdėje, 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė.
vairāk

Akvieriškės piliakalnis

Švenčionių r.
Piliakalnis ir senovinė gyvenvietė Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje. Piliakalnį juosia pelkėtas upelio slėnis. Šlaitai apie 7 m aukščio, aikštelė ovali, pailga šiaurės-pietų kryptimi, apie 54 x 27 m dydžio su tamsiu kultūros sluoksniu. Viršuje šlaitai buvę aplyginti, statesni. Piliakalnio šiaurinėje, vakarinėje ir pietvakarinėje papėdėse rasta senovės gyvenvietė.
vairāk

Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčia

Švenčionių r.
Jonas Narbutas Kaltanėnų pranciškonams 1633 m. paskyrė 14 valakų žemės. Apie tuos metus pastatyta bažnyčia ir vienuolynas. 1740 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia ir aštuoniakampė varpinė. 1772 m. pastatytas dviaukštis vienuolynas. 1796 m. įsteigta pranciškonų mokykla, nuo 1806 m. parapinė. 1820 m. pastatyta medinė kapinių koplyčia.
vairāk

Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

Švenčionių r.
Pirmoji bažnyčia statyta Jokūbo Nemirovičiaus. 1502 m. jo duktė Jadvyga klebonijai dovanojo palivarką, 2 smukles ir kito turto. 1611 m. Jarčevskis Karkažiškę paskyrė Vilniaus kunigų seminarijai. 1670 m. prelatas Aleksandras Sapiega bažnyčią atstatė. 1838 m. į ją trenkė žaibas, bažnyčia sudegė, vėl atstatyta. 1913 m. baigta mūryti dabartinė bažnyčia. 1963 m. ji uždaryta. Grąžinta 1990 m.
vairāk

Dievo Apvaizdos bažnyčia

Švenčionių r.
Punžonių dvaro savininkai Ignas Balinskis ir Elžbieta Balinskienė 1827 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Ji buvo Karkažiškių parapijos filija. Vietovę, vadintą Bageliškėmis, dvarininkai pavadino Balingradu. Rusijos valdžia bažnyčią 1870 m. uždarė. 1928 m. įkurta parapija, suremontuota bažnyčia. Ją 1928 m. rugsėjo 30 d. konsekravo arkivyskupas Romualdas Jalbžikovskis.
vairāk

Raigardo slėnis

Druskininkų sav.
Raigardo slėnis – tai kraštovaizdžio draustinis su didžiausiu šalyje sufoziniu cirku (14 km iš vakarų į rytus ir 4 km iš šiaurės į pietus) yra 9 km už kurorto važiuojant Gardino plentu. Apie Raigardą sukurta daug legendų ir padavimų. Sakoma, kad čia labai seniai stovėjęs didis miestas, vėliau prarytas žemės. Nuo neatmenamų laikų manoma, kad Raigardo duburio šlaitai kartu su aukštame sausame šlaite išaugusiomis pušimis slenka į versmėtą prarają.
vairāk