Kaišiadorių rajono bažnyčios

13. aprīlis
Kaišiadorių rajono bažnyčios

Ne tik gražia gamta galime pasidžiaugti atvykus į Kaišiadorių rajoną, bet ir nuostabiais religiniais objektais – bažnyčiomis. Pasigrožėti įspūdinga bažnyčių architektūra galima kasdien, bet norime įspėti, kad į vidų patekti ne visada galima, tad prie kiekvienos aprašytos bažnyčios rasite kontaktus, kur galėsite paskambinti ir pasiklausti, kuriomis dienomis bei valandomis galite užeiti į bažnyčios vidų.

Kaišiadorių Kristaus atsimainymo katedra

  • Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedra. Pastatas neogotikinio stiliaus su neoromaninio dekoro elementais fasade. Katedra pasižymi grakščiomis proporcijomis. Išskirtinis jos savitumas – abipus šoninių navų prie pagrindinio pastato prijungtos gana žemos koplyčios. Visa tai sukuria darnią ir harmoningą architektūrinę pastato visumą. Vienoje iš koplyčių amžino poilsio atgulė Palaimintasis Teofilius Matulionis, kurio gyvenimo kelias gali būti pavyzdžiu kiekvienam. Jo pasirinktas šūkis „Per kryžių į žvaigždes“ atspindėjo ganytojiškos veiklos esmę – skelbti išganymo viltį per Išganytojo mirtį ir prisikėlimą. Tel. 8 346 52 404, +370 620 25 214.
  • Žiežmarių Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia - Bažnyčios istorija pakankamai sudėtinga. Ji pradėta statyti tarp 1502 ir 1508 metų. Apie 1620 m. bažnyčia buvo atitekusi protestantams. Rusų invazijos metu (1654-1655) bažnyčia sunaikinta, bet 1672 m. atstatyta. Iki 1914 m. perstatyta dar tris kartus. 1914 m. senoji bažnyčia nugriauta, pradėta naujos statyba, kurią sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas. 1922 m. statyba atnaujinta. Neišmūrijus bokštų, neįrengus vidaus, 1924 m. gruodžio 22 d. bažnyčia buvo pašventinta. Varpai tebebuvo senojoje, medinėje varpinėje. 1929 m. pastatytas vienas bažnyčios bokštas; antro pastatyti nebespėta. Taip ir stovi bažnyčia su vienu bokštu iki šiol. Šiuo metu bažnyčia yra dalimi per Lietuvą einančio švento Jokūbo kelio (Camino lituano). Tel. +370 659 27 955
  • Kalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia - viena iš dviejų rotondinės formos bažnyčių Lietuvoje. Dar viena pastatyta Sudervėje, šalia Vilniaus. Šios bažnyčios sukurtos sekant romėniškųjų rotondų pavyzdžiu. Žymiausias tokio plano statinys yra Romos Panteono šventykla (vėliau paversta bažnyčia). Kalvių bažnyčia pašventinta 1806 m. Architektas nežinomas. Kalvių bažnyčia yra mėgstama vietinių gyventojų, jaunavedžių, turistų. Bažnyčios fundatorius Lietuvos vėliavininkas Tomas Vavžeckis, vadovavęs 1794 m. Tado Kosciuškos sukilimo metu sukilėlių kariuomenei prie Varšuvos. Šalia telkšo didžiausias rajono ežeras, turistų laukia sutvarkytas paplūdimys su tinklinio aikštele, pavėsine. Tel. +370 686 90 554
  • Palomenės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia. Bažnyčios istorijos pradžia – 1809 m., kai buvo pastatyta pirmoji koplyčia netoliese esančio Kasčiukiškių dvaro savininkų Zaleskių palaidojimui. 1903 m. koplyčia suremontuota. 1915 m. įkurta Palomenės parapija, koplyčia atnaujinta ir išplėsta tapo savarankiška bažnyčia. Nuo to laiko jos išorė nesikeitė. Naujai parapijai priskirtos artimiausios Gegužinės, Žaslių ir Žiežmarių parapijų gyvenvietės. Pirmasis parapijos klebonas buvo kunigas Motiejus Cijūnaitis. Pirmojo pasaulinio karo metu (1915 m.) bažnyčioje penkias dienas buvo įsikūrusi vokiečių karo ligoninė. 1916 m. klebonas Juozapas Stasiūnas įsteigė parapijos bibliotekėlę. Bažnyčioje saugomas įžymiausio Lietuvos klasicizmo dailininko Pranciškaus Smuglevičiaus nutapytas paveikslas „Šventas arkangelas Mykolas“, kitų kūrėjų paveikslai: „Saliamono teismas“, „Juozapas kalėjime“ ir „Pieta“. Tel. +370 687 00 031
  • Gegužinės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia. Parapija buvo įsteigta dar 1520 m. Pirmoji bažnyčia buvo pastatyta Neries ir Biržės santakoje. Naujos mūrinės bažnyčios projektą parengė architektas Vaclovas Michnevičius. Tašytų akmenų mūro bažnyčia parapijiečių ir tuometinio klebono Juozapo Bučio pastangomis bei lėšomis pradėta statyti 1909 m. Neries ir Bošės santakoje. Per 19 metų išmūrytos sienos ir dukart dengtas stogas. 1928 m. kunigui Juozapui Bučiui palikus Gegužinę, bažnyčios statybą tęsė naujas klebonas kun. Stanislovas Pupaleigis (kitur rašoma – Pupalaigis). Dar ne visai įrengta bažnyčia pašventinta 1932 m., 1938 m. konsekruota. Bažnyčią įrenginėjo ir dirbdamas mirė vienas žinomiausių tarpukario Lietuvos menininkų Vincentas Jakševičius. Tel. +370 687 00 031
  • Krivonių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Ši bažnyčia pastatyta apie 1939 m., kai Žaslių klebono kanauninko Mato Cijūnaičio pastangomis 1933 m. buvo nupirkta senoji medinė Kernavės bažnyčia ir pervežta į Krivonis. Iš Krivonių kilusio kunigo Jono Žižliausko tėvai padėjo Matui Cijūnaičiui čia įkurti parapiją ir pastatyti bažnyčią. Tel. +370 687 00 031
  • Kruonio Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčia
  • Kruonio Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčia statyta 1610 m. kaip cerkvė. Turi renesanso bruožų yra stačiakampio plano su puskupoliu. Ji tarsi veidrodis atspindi Oginskių giminės pirmuosius žingsnius Kaišiadorių rajone ir Lietuvoje. Bohdanas Oginskis – stačiatikybės ramstis, karžygys, žmogus padėjęs pamatus Oginskių giminės aukso amžiui. Bažnyčioje, kuri iki 1919 metų buvo cerkvė, yra saugomos jo ir sūnaus Samuelio Levo epitafinės antkapinės plokštės. Tel. +370 686 90 554
  • Darsūniškio Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia. Yra manoma, kad Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas tikriausiai bus prisidėjęs prie šios bažnyčios įkūrimo, galbūt užrašęs jai fundaciją, kuri neišliko. Darsūniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų, šv. Andriaus ir šv. Elžbietos medinei bažnyčiai naują fundaciją suteikė Kazimieras Jogailaitis 1473 m. kovo 1 d. 1818 m. liepos 14 d. kilusio gaisro metu kartu su 52 gyvenamaisiais namais sudegė ir bažnyčia. Yra skelbiamas faktas, kad bažnyčios statybos metu priešais bažnyčią, kitoje gatvės pusėje buvusioje Kubo Zavistanavičiaus sodyboje kasant duobę pasodinti bijūnams, buvo rastas puodas su auksinėmis monetomis, kurias K. Zavistanavičius atidavė klebonui – už rastas monetas buvo nupirktos plytos bažnyčios statybai. Naujai pastatytos bebokštės bažnyčios formos buvo artimos klasicistinei architektūrai. Naujoji bažnyčia 1853 m. spalio 4 d. buvo pašventinta ir Šv. Trejybės vardu bei nuo tos dienos buvo leista joje laikyti pamaldas. 1862 m. priešais bažnyčią, šalia gatvės, pastatyta ketursienė akmenų mūro varpinė su gontais dengtu stogu, nedideliu geležiniu kryžiumi. 1944 m. liepos mėnesį vykusių mūšių metu Darsūniškio bažnyčia buvo apgriauta ir sudeginta, kiti parapijos trobesiai sunaikinti. Atstatytą Darsūniškio bažnyčią vyskupijos valdytojas Juozapas Stankevičius pašventino 1950 m. kovo 25 d. Tel. +370 616 33 277
  • Vilūnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia
  • Vilūnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia - Kauno pavieto vėliavininkas, Plytninkų dvaro savininkas Tadas Orvidas Vilūnų kaime 1810 m. iš lauko akmenų pastatė mūrinę koplyčią su mažu barokiniu aštuoniakampiu bokšteliu – savo šeimos mirusiems laidoti apačioje ir pamaldoms laikyti – viršuje. 1815 m. Tado Orvido prašymu unitų vadovybė koplyčią pavertė parapine cerkve. 1816 m. jai buvo priskirtas unitų šventikas Josifas Arenas, kuris laikyti pamaldų atvykdavo iš Merkinės unitų cerkvės. 1819 m. cerkvei priklausė netoli jos gyvenę 24 žmonės. Visame Kauno paviete tai buvo vienintelė unitų cerkvė, todėl joje atvykdavo unitai ir iš tolimesnių vietovių. Artimiausios unitų cerkvės tuo metu buvo Merkinėje ir Vilniuje. Į pamaldas žmonės atplaukdavo Nemunu – plaustais ir laivais. Kasmet per Šv. Apaštalų Petro ir Povilo šventę Vilūnų cerkvėje susirinkdavo daug žmonių. 1839 m. unija buvo panaikinta, o unitų cerkvės buvo paverstos stačiatikių maldos namais, tačiau Vilūnų cerkvė buvo paversta katalikų bažnyčia, kurią po 1863 m. sukilimo carinė valdžia apie 1865 m. pavertė stačiatikių cerkve. 1919 m. vasario 1 d., dalyvaujant didelei miniai žmonių, Kalvių parapijos klebonas pašventino Vilūnų koplyčią. 1926 m. gruodžio 17 d. Kaišiadorių vyskupas savo dekretu prie Vilūnų bažnyčios įkūrė su visomis teisėmis Vilūnų parapiją šv. Petro ir Povilo titulu. Vilūnų bažnyčia buvo pašventinta ir pradėjo veikti. 1958 m. buvo parengta restauracijos-rekonstrukcijos projektinė užduotis. Pagal šį projektą, buvo planuota padaryti nemažai pakeitimų. Tokiu būdu Vilūnų bažnyčia jau pastebimai ėmė skirtis nuo 1810 m. pastatytos stačiakampio plano koplyčios. Tel. +370 686 90 554
  • Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia. Seni žmonės apie pirmosios Rumšiškių bažnyčios statybą pasakoja tokį padavimą: karalius Jogaila su žmona karaliene Jadvyga ir dvasiškių būriu važiavę rogėmis iš Vilniaus pro Rumšiškes į Kauną. Buvo ankstyvas pavasaris. Karalių karieta įlaužė silpną upelio ledą ir grėsė pavojus paskęsti. Jadvyga davusi įžadus: jeigu išsigelbėsianti, tai pastatydinsianti toje vietoje bažnyčią. Išsigelbėti pavyko. Jadvygos nurodymu, Rumšiškių meistrų rankomis ant nedidelės kalvos, ties pavojinga vieta, buvo pastatyta maža medinė bažnytėlė. 1859-1860 m. prasidėjo naujas Rumšiškių bažnyčios istorijos etapas – tada ji kapitaliai suremontuota ir iš dalies rekonstruota. 1863 m. sukilime dalyvavo Rumšiškių bažnyčios administratorius kun. Antanas Kazlauskas; vėliau buvo areštuotas ir įkalintas Vilniaus kalėjime, kur ir mirė 1867 m. 1892 m. vasario 19 d. Rumšiškėse mirė kunigas Povilas Šilinskis, dirbęs tik trejus metus, tačiau Rumšiškių bažnyčioje įvedęs lietuviškus giedojimus ir parapijiečius išmokęs lietuviškų poterių. XX a. pirmojoje pusėje du kartus buvo sumanyta statyti naują (mūrinę) bažnyčią. Pirmuoju atveju statybų neleido pradėti įsisiautėjęs Pirmasis pasaulinis karas; antruoju atveju (1938 m.) buvo pripažinta, jog medinė Rumšiškių bažnyčia yra vertingas senovės paminklas, todėl neleista nei jos griauti, nei perstatyti. Taigi, nepavykus pastatyti naujos, rumšiškiečiai kiek galėdami stengėsi išgrąžinti turimą bažnyčią. 1942 m. interjerą dekoravo dailininkas Vladas Didžiokas, tuo metu gyvenęs Dovainonyse. 1958 m. iš senųjų Rumšiškių į naująsias perkelta varpinė, o 1959 m. – ir bažnyčia. I pasaulinio karo metu bažnyčioje, geležies virbų dėžėje, rasti nežinomo XVII a. kilmingojo palaikai su brangaus metalo vainiku. Jo kaukolė ir kiti kaulai buvo priraišioti prie metalinių virbų ir užlakuoti lako antspaudais. Vėliau palaikai buvo užmiršti. Antrą kartą rasti 1958 m., kai bažnyčia buvo keliama į naująją miestelio vietą. Manoma, kad šie palaikai susiję su 1655-1661 m. carinės Rusijos invazija į Vilnių bei jo apylinkes. Tada kažkokio kilmingojo palaikai galėjo būti pervežti iš Vilniaus ir čia paslėpti. Šie palaikai bei kiti po bažnyčia rasti karstai perkelti į Rumšiškių kapines.

Gyvenimai, likę po vandeniu: Tel. +370 346 471 65, +370 699 244 56

  • Žaslių Šv. Jurgio bažnyčia. Manoma, kad bažnyčia Žasliuose pastatyta apie 1460 m. Spėjama, jog ji stovi ant piliakalnio, anksčiau vadinto Pajautos kapu. Klebonas Kazimieras Kibelis su parapijiečiais 1897–1902 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. 1905 m. per Velykas šventoriuje kilo muštynės tarp parapijiečių – lenkų ir lietuvių, nesutarusių, kokia kalba turi būti laikomos pamaldos. 1915 m. mūšių metu bažnyčios sienose sviediniai pramušė dvi skyles, apgriovė bokštus, išdaužė visų langų stiklus. Vakarinėje bažnyčios pusėje ir dabar galima įžiūrėti kulkų pėdsakus. 1944 m. kovo 25 d. įvyko kunigo, būsimojo Kardinolo, Vincento Sladkevičiaus primicijos – čia jis aukojo savo pirmąsias šv. Mišias. 1926 m. Šv. Jurgio bažnyčioje vyko Kaišiadorių vyskupo Juozapo Kuktos ingresas, nes tuo metu Kaišiadorių katedros statybos darbai dar nebuvo baigti. Po šio įvykio praktiškai pradėjo funkcionuoti Kaišiadorių vyskupija. Tel. +370 676 27 679
  • Paparčių Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia
  • Paparčių Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia. Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1522 m. Netrukus, XVI a. II-oje pusėje, ją pasisavino evangelikai reformatai. 1609 m. ji gražinta katalikams. 1649 m. LDK iždininkas Stanislovas Beinartas Paparčiuose įkurdino dominikonus, kurie senosios medinės bažnyčios vietoje pastatė naują mūrinę bažnyčią. Daugiau kaip 300 metų bažnyčia priklausė dominikonų vienuolynui. 1891 m., praėjus 27 metams nuo vienuolyno uždarymo 1864 metais, bažnyčia ir vienuolynas nugriauti. 1907 m. parengtas mūrinės bažnyčios projektas. 1915 m. į Paparčius paskirtas kunigas Jurgis Zimkus. Jo rūpesčiu 1916 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia (projekto autorius – žinomas to meto architektas A. Filipovičius-Dubovikas). Naujos Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Pranciškaus Asyžiečio šventovės interjere buvo pritaikyti senieji, dar dominikonų laikus menantys dekoro elementai. Į didijį altorių įkeltas malonėmis garsėjantis XVII a. paveikslas „Švč. Mergelė Marija Snieginė“ (virš kurio atskirai pakabinti šio paveikslo aptaisai) ir baroko formų tabernakulis. Atpirkėjo kančią iiustruoja meniškos baroko stilistikos medinės skulptūros „Jėzus prie stulpo“ ir „Nukryžiuotasis“. Taip pat išsaugotos lobyne laikomos senųjų altorių dalys, iš kurių itin išsiskiria dominikonų šventųjų – šv. Domininko, šv. Tomo Akviniečio, šv. Pijaus V – skulptūriniai atvaizdai. Tel. +370 676 27 679

Laisvalaikio naujienos

  • Europos muziejų naktis grįžta: Šiaulių muziejai atsidarys vakare bei prisistatys internetu

    2021 m. gegužės 15 d., šeštadienį, 19–24 val. Šiauliuose vyks „Europos muziejų naktis“. Po metų pertraukos organizuojamas projektas lankytojus pasitiks kiek kitaip – rūpinantis saugumu, lankymasis muziejuose bus ribojamas, didesnis dėmesys bus skiriamas lauko erdvėms, prisistatymams internetu. Šiauliuose nemokamai apžiūrėti ekspozicijas ir dalyvauti naktinėse veiklose...
  • Gegužės 15 d. Labirintas atveria duris lankytojams!

    Gegužės 15 d. Lankytojams duris atveria Labirintų parkas, įsikūręs visai šalia vaizdingojo Anykščių šilelio. Kaip ir kiekvieną sezoną, parkas lankytojus pasitiks atsinaujinęs ir pasipildęs naujomis pramogomis. Drąsiai galima teigti, kad Labirintų parkas didelį dėmesį skiria mažiesiems parko lankytojams, todėl jiems bus skirta ir viena iš naujųjų pramogų – Voveriukų žaidimų aikštelė....
  • Linos Grigaitienės virtuali tapybos darbų paroda ,,Tarp žemės ir dangaus”

    Esu Lina Grigaitienė, 1973 m. gimiau ir užaugau Kaune, nuostabios gamtos lopšyje prie Kauno marių. Šiuo metu gyvenu ir kuriu Jonavos rajone. Nuo vaikystės labai mėgau megzti, siūti, nerti. Vėliau kūriau sau bei vaikams, artimiesiems. Tapyti pradėjau tik būdama 32 m. (ligos atsipalaidavimo būdas, tapo nuostabi gyvenimo dovana). Paskatinta savo artimųjų aplinkos mokiausi Kauno Antano...
  • Hanami - sakurų žiedų stebėjimo šventė

    Kretingos rajone įsikūrusiame didžiausiame Europoje japoniškame sode (16 ha), kuriame auga per 500 sakurų, prasidėjo Hanami - sakurų žiedų stebėjimo šventė. Tarsi prisitaikė prie neskubėjimo laikotarpio, kad visi norintys pasigrožėti galėtų tai padaryti ramiai, nesibūriuodami. Didižioji dalis sakurų jau pilnai žydi, kita dalis dar tik ruošiasi. Kaip sakė gamtininkas Johnas Muiras :...
  • Tautodailininko Daliaus Udrakio kryždirbystės ir medžio drožinių paroda

    Papilės Simono Daukanto memorialiniame muziejuje tautodailininko DALIAUS UDRAKIO kryždirbystės ir medžio drožinių paroda.
  • Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Kauno menininkai ir mūzos“

    Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, Vieno žymiausių lietuvių fotografų, Lietuvos fotografijos mokyklos klasiko Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Kauno menininkai ir mūzos“. Joje lankytojų lauks net keletas atradimų. Viena vertus, parodoje galima bus išvysti anksčiau dar niekur neeksponuotų Požerskio fotografijų. Kita vertus, nuotraukos suteiks progą...
  • Iššūkis #PAJUDĖK

    Kviečiame prisijungti prie žingsnių iššūkio gegužės 5-30 dienomis #PAJUDĖK ir aplankyti ne mažiau 5 Kražių miestelio turistinius objektus. Keliauk ir atrask dar nepatirtų pojūčių! Daugiau informacijos ir iššūkio taisyklės: www.kraziai.lt
  • Virginijaus Sutkaus kūrybos paroda „Susitikimai“

    V. K. Jonyno galerijoje, Turistų g. 9, Druskininkuose Virginijaus Sutkaus kūrybos paroda „Susitikimai“. V. Sutkaus pasaulėvaizdžio pagrindinės ypatybės yra gebėjimas emocionaliai ir įtaigiai išreikšti savo mintį paveiksluose. Čia atsiskleidžia išskirtinis dailininko bruožas – sugebėjimas panaudoti spalvą. Kiekviename paveiksle aiški tam tikros spalvos dominantė suteikia...
  • Žaidžiantis žmogus: nuo tada iki dabar

    Žaislų muziejus pristato naują parodą ir kviečia visus, einančius pro šalį ar atvykstančius į muziejų, stabtelėti prie muziejaus langų B. Radvilaitės g. 7 bei pažvelgti į žaidžiančio žmogaus istoriją. Pirmosios civilizacijos paliko nenuginčijamų įrodymų, kad žaislai ir žaidimai yra daug senesni nei paprastai mums atrodo. Kaskart pamačius naują žaislą verta pasidairyti, ar nebus prieš keletą...
  • Prie arbatos puodelio – patefono melodijos garsai

    Simono Daukanto muziejuje (Basanavičiaus g. 6, Papilė, Akmenės r.) edukacinis užsiėmimas – „Prie arbatos puodelio – patefono melodijos garsai“. Per šią edukacinę programą supažindinama su patefono ir vinilinės plokštelės atsiradimo istorija, aptariama nesintetinio garso nauda žmogaus psichikai ir sveikatai, taip pat pristatomas vinilinių plokštelių klausymosi ritualas...
  • Kelionė laivu į Juodkrantę su užkandžiais laive ir pramogomis krante

    LAIVŲ TURIZMO AGENTŪRA JOVILA - KVIEČIA ŠEIMAS, ĮMONIŲ KOLEKTYVUS AR DRAUGŲ GRUPES PRALEISTI LAIKĄ ANT VANDENS IR SIŪLO POPULIARIUS IR LAIKO PATIKRINTUS MARŠRUTUS PLAUKIANT LAIVAIS IŠ KLAIPĖDOS, NIDOS, MINGĖS KAIMO, DREVERNOS AR KINTŲ. Kviečiame susipažinti su populiariausiais maršrutais ir susisiekti dėl laivelių pasiūlymų! Tai populiarioji pusdienio išvyka laivu su užkandžiais, kuomet...
  • Pramoginė ekskursija laivu į Nidą su žuvies degustacija laive ir aktyvia pramoga krante

    UAB JOVILA - laivų turizmo agentūra įsikūrusi Pamario krašte, teikianti visas laivų turizmo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims. Mūsų profesionalių konsultantų komanda, padės Jums sukurti nepamirštamą šventę laive, kurioje pasirūpinsime Jūsų maitinimu, gėrimais, šventine nuotaika, o sustojus krante - aktyviomis pramogomis Jūsų kolektyvui! Teikiame nakvynės paslaugas Pamario krašte....
  • Laivo nuoma iš Mingės, su maitinimu ir nakvyne krante

    UAB JOVILA - laivų turizmo agentūra įsikūrusi Pamario krašte, teikianti visas laivų turizmo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims. Mūsų profesionalių konsultantų komanda, padės Jums sukurti nepamirštamą šventę laive, kurioje pasirūpinsime Jūsų maitinimu, gėrimais, šventine nuotaika, o sustojus krante - aktyviomis pramogomis Jūsų kolektyvui! Teikiame nakvynės paslaugas Pamario krašte....
  • Kaišiadorių rajone esančios cerkvės

    Religinis turizmas visoje Lietuvoje darosi sparčiai paklausus, tad norime pristatyti ne tik su religija susijusius paminklus, bažnyčias ar ypatingas vietas, kaip Guronys, bet ir pasidžiaugti, kad turime tris cerkves, kurios yra išskirtinio grožio ir su tam tikra istorija. MŪRO STRĖVININKŲ DIEVO MOTINOS DANGUN ĖMIMO SENTIKIŲ CERKVĖ - anksčiau Mūro Strėvininkuose gyveno gausi sentikių...
  • Alfonso Šuliausko metalo plastikos kūrinių paroda

    M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje, M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkuose Alfonso Šuliausko metalo plastikos kūrinių paroda. Dailininko Alfonso Šuliausko palikimas didelis ir įvairus, atskirai leidžia kalbėti apie jo naudotas medžiagas, technikas, žanrus, rengti temines parodas. Šioje parodoje pristatome metalo plastiką – kalinėto metalo technika sukurtas kompozicijas. A....
  • 4-oji Kauno tarptautinė grafikos bienalė „Šviesos prigimtis“

    A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, V. Putvinskio g. 64, Kaune, 4-oji Kauno tarptautinė grafikos bienalė „Šviesos prigimtis“ akcentuoja grafiką kaip hibridinę meno kryptį ir į grafikos meno kūrinį siūlo žvelgti kaip į šiuolaikinėmis medijomis papildytą, socialines aktualijas reflektuojančią kūrybą. Pasak Kauno tarptautinės grafikos bienalės kuratoriaus...
  • Palaimintasis Teofilius Matulionis. 1943 m. Kaišiadorių vyskupas

    Iš knygų žinoma, kad karo pradžioje pati mažiausia Lietuvoje Kaišiadorių vyskupija dėl klastingos ligos ir staigios mirties neteko pirmojo savo vyskupo Juozapo Kuktos. Laikinuoju vyskupijos valdytoju kapitula išrinko prelatą Juozapą Matulaitį – Labuką, buvusį generalvikarą. Vyskupija šaukė naujo ganytojo. Visai netikėtai arkivyskupas Skvireckas pasišaukė Teofilių Matulionį pasikalbėti...
  • Poilsiavietės, paplūdimiai, valčių nusileidimo vietos Kaišiadorių r.

    Atsidarius savivaldybėms kviečiame į gamtą, pažintinius takus ar aplankyti Kaišiadorių rajono lankytinas vietas/objektus. Galite paiškylauti nurodytose poilsiavietėse, nuvykti prie ežerų ar tvenkinių, kuriuose yra paplūdimiai arba valčių nusileidimo vietos saugus priėjimas prie vandens. POILSIAVIETĖS 1. Raišuvos poilsiavietė. Poilsiavietėje yra pavėsinė su suolais ir stalais,...
  • Fotografijos muziejuje – Arūno Kulikausko paroda „Paskutinė“

    2021 m. balandžio 16 d., penktadienį, Fotografijos muziejuje Šiauliuose (Vilniaus g. 140) atidaroma Arūno Kulikausko fotografijų paroda „Paskutinė“. Atidarymo dieną 13–18 val. lankytojai galės nemokamai apžiūrėti parodą, kurioje juos pasitiks pats autorius. Su fotomenininku pabendrauti bus galima ir antrąją parodos dieną (šeštadienį) 13–17 val. Kiekvieną savaitę...
  • Atsinaujinęs angelų muziejus Anykščiuose laukia lankytojų!

    Nekantriai Jūsų laukia visiškai atsinaujinęs Angelų muziejus, Sakralinio meno centras, Bažnyčios bokšte esanti apžvalgos aikštelė bei Koplyčia – Pasaulio anykštėnų kūrybos centras. Ne tik moderniai atnaujinome ekspoziciją, tačiau paruošėme pažintinį maršrutą bei dvi parodas Jums, kuriomis gyvai galėsite grožėtis jau nuo kovo 23 dienos. Angelų muziejuje – Sakralinio meno centre...
  • Virtuali paroda: „Mykolas Strioga – plastinės harmonijos kūrėjas“

    Ukmergės kraštotyros muziejus minėdamas garbų Ukmergės krašto skulptoriaus – Mykolo Striogos 90-ąjį jubiliejų parengė virtualią parodą, pristatančią muziejaus fonduose saugomus skulptoriaus kūrinius. Mykolas Strioga – Ukmergės krašto skulptorius ir dekoratyvinių interjero detalių kūrėjas. 1956 m. baigė Vilniaus dailės instituto skulptūros fakultetą ir pradėjo savo, kaip laisvo...
  • Kaišiadorių rajono didieji medžiai

    Kaišiadorių rajonas įspūdingas tuo, kad čia yra daug gamtos objektų: piliakalniai, atodangos, vandens telkiniai, didieji akmenys, miškai, pasivaikščiojimo takai ir didieji mūsų rajono medžiai. Juos kaip tik ir norėtume pristatyti. Gastilionių ąžuolas - storiausias medis Kauno marių regioniniame parke. Kamieno apimtis 5,25 m, aukštis 21 m. Tai valstybinis gamtos paveldo objektas,...
  • Palaimintasis Teofilius Matulionis: svajonės pradžia

    Teofilius Matulionis - ypatingas žmogus Kaišiadorių rajone, Lietuvoje ir kitur. Didelę gyvenimo dalį paaukojo teisingumui, laisvei, maldai, žmogui. Jo gyvenimo istoriją liudija ne viena parašyta knyga, paskelbta keliasdešimt straipsnių, valstybiniuose archyvuose aptikti jo tardymo protokolai, teismo nutartys bei sekimo medžiaga. Šūkis „Per kryžių į žvaigždes“ labai tiksliai...
  • Kražiai - rezidencijos menininkų darbuose

    „Kražių kolegijos rezidencija“ - Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro projektas, vykdomas nuo 2012 metų. Projekto metu 30-čiai dienų į rezidenciją gyventi ir kurti pakviečiami profesionalūs, perspektyvūs ir įvairiose kultūros srityse aktyviai dirbantys užsienio šalių menininkai. Kiekvienas rezidentas atvykęs į Kražius savo rezidencijos metu susipažįsta su miestelio istorija,...
  • Ką žinoti apie pažintines keliones?

    Kurį laiką nekeliavus, tikėtina, susidarė nemenkas sąrašas vietų, kurias būtina aplankyti. Kada pradėti planuoti? Kur vykti? Kuriam laikui išvykti? Jei vargina planavimas, pažintinės kelionės leis pamiršti bet kokius rūpesčius. Liks tik nuspręsti, kokią šalį aplankyti ir ką žinoti prieš leidžiantis į kelionę. Įtraukiančios patirtys Kiekvienas užkietėjęs keliautojas pripažins, kad...
  • Kardinolo V. Sladkevičiaus tėviškė, Guronių Rožinio slėpinių parkas

    Religinis turizmas kasmet tampa populiaresnis, daugiau susilaukiame turistų dėmesio tokioms vietoms kaip bažnyčios, koplyčios, šventųjų žmonių paminklai ir t.t. Kaišiadorių rajonas, esantis Lietuvos viduryje, tarp Vilniaus ir Kauno, patogi vieta sustoti ir pasimėgauti unikaliomis šio rajono vietomis. Šiai dienai ribojimai yra atlaisvinami ir lauke esančius objektus kelioms šeimoms galima...
  • Kernavės archeologinės vietovės muziejus kovo 19 d. jau atidaromas lankytojams

    Kernavė – 35 km nuo Vilniaus, dešiniajame Neries krante įsikūręs nedidelis miestelis, praeityje - vienas pirmųjų Lietuvos valstybės centrų (XIII a.). Legendomis apipintas Pajautos slėnis ir jo pakrašty stūksantys penki piliakalniai saugo paskutinės Europos pagoniškos valstybės sostinės liekanas. 1989 m., unikalaus archeologijos, istorijos ir gamtos paminklų komplekso pagrindu įkurtas...
  • M. K. Čiurlionio namai Vilniuje pradeda laidų ciklą „M. K. Čiurlionio etiudai su pianistu Roku Zubovu“

    Kiekvieną trečiadienį, nuo kovo 10-os iki rugsėjo 22-os d., 17 valandą M. K. Čiurlionio namų YouTube kanale kviečiama atversti vis naują Čiurlionio muzikos pasaulio puslapį. Besitęsiantis karantinas ir COVID–19 pandemijos iššaukti suvaržymai verčia kultūros įstaigas ieškoti naujų bendravimo su kultūros mylėtojais galimybių, erdvių ir būdų. M. K. Čiurlionio namai Vilniuje nuo vasario...
  • Muziejai Kaišiadorių krašte

    Lietuvos liaudies buities muziejus. Tai – didžiausias muziejus Lietuvoje po atviru dangumi ir vienas didžiausių muziejų Europoje. Tai vienintelis etnografijos srities muziejus Lietuvoje, pristatantis sumažintą visų etnografinių Lietuvos regionų ir miestelio atspindį. Atskiras sektorius skirtas Lietuvos gyventojų tremties ir pasipriešinimo atminimui: pastatyta jurta (žeminukė),...
  • Kaišiadorių rajono piliakalniai

    Kaišiadorių rajonas pasižymi ne tik unikaliais ar vieninteliais objektais, bet ir gražiais, įvairių formų piliakalniais, kurie yra sutvarkyti, privažiuojami, su nuostabiais peizažais, o ant kai kurių galima pasitiesti dekį ir iškylauti, atsikvėpti, pasimėgauti grynu oru, paukščių čiulbėjimu ar reginiu, kurį matysite nuo piliakalnio. Visus piliakalnius rasite duotomis koordinatėmis, maps...
  • Leidinyje – dingęs litvakų pasaulis, atskleistas dailininko Gerardo Bagdonavičiaus piešiniuose

    Šiaulių „Aušros“ muziejus, plėtodamas materialaus ir dvasinio žydų kultūros paveldo sklaidą Lietuvoje ir užsienyje, vykdo projektą „Dingęs litvakų pasaulis dailininko Gerardo Bagdonavičiaus (1901–1986) piešiniuose“, skirtą Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams (2020). To paties pavadinimo paroda 2020 m. eksponuota Latvijoje – Rygoje ir Venspilyje....
  • Kaišiadorių krašto gamta

    Kaišiadorių rajonas turi labai daug gamtos objektų, kuriais galima pasidžiaugti, kai kurie iš jų vieninteliai Lietuvoje, kiti didžiausi, storiausi, unikaliausi. Rajone saugoma 13 medžių, 29 rieduliai, 4 atodangos, šaltinis bei ežeras. Kaukinės ežeras. Gali būti glaciokarstinės kilmės. Nuo ledyno pakraščio atskilęs ledo gabalas buvo palaidotas smėlingose nuogulose. Pažiūrėkite šiame...
  • Tarpukario Lietuvos fotografijų paroda ir „Trispalvės istorijos“ pristatomos virtualiai

    Minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Šiaulių „Aušros“ muziejus pradeda pasakojimų ciklą „Trispalvės istorijos“ bei virtualiai pristato Lietuvos Respublikos šimtmečiui skirtą kūrybinės fotografijos parodą „Tapatybės formatai. Tradicija ir modernumas tarpukario Lietuvos fotografijoje“. Iki Kovo 11-osios Venclauskių namų socialiniame tinkle Facebook...
  • Unikalios ir vienintelės vietos Kaišiadorių r.

    Kaišiadorių rajonas ypatingas tuo, kad turi ne vieną unikalią ar vienintelę vietą, kuri pritraukia ne vieno turisto dėmesį. Daugiau informacijos rasite – www.turizmas.kaisiadorys.lt Gravitacinė kalva Surgantiškėse - netoli Maisiejūnų piliakalnio ir Kruonio HE yra gravitacinė kalva. Atvykite automobiliu, pastatykite jį įkalnėje, išjunkite pavarą, ir pamatysite kaip mašina rieda ne...
  • Įdomūs faktai apie kulinarinį Lietuvos paveldą

    Šiandien ant lietuviško stalo galime išvysti ką tik nori: itališką picą, islamo šalių mėgstamą kebabą ar nacionalinį japonų sušį. Vis dėlto, nors ir pamėgę pasaulio virtuvės paveldą, nori nenori vis sugrįžtame prie mūsų kraštui nuo seno būdingų patiekalų – riebių bulvinių blynų ar cepelinų, burokėlių sriubos, mėsos troškinių. Tačiau tai tikrai dar ne viskas, Lietuvos kulinarijos...
  • „Dingusi Tauragė 1939-1945“ - virtualus turas

    Projektas „Dingusi Tauragė 1939-1945“ http://virtualusturas.tauragesmuziejus.lt/ padės nusikelti į praeitį ir geriau suprasti, kaip anksčiau atrodė kai kurios Tauragės vietos. XIX a. ir XX a. pr. Tauragė iš mažo miestelio virto gan dideliu miestu. Buvo pastatyta nemažai įsimintinos architektūros pastatų. Tačiau Pirmojo pasaulinio karo metu, ypač 1915 m. miestą itin smarkiai...
  • „Aušros“ muziejaus istorijos ir fotografijos rinkinius papildė nauji eksponatai

    2020 m. Lietuvos kultūros tarybai skyrus finansavimą Šiaulių „Aušros“ muziejaus projekto „Muziejinių vertybių įsigijimas“ įgyvendinimui, muziejaus istorijos ir fotografijos rinkinius papildė reikšmingi eksponatai. Muziejinės vertybės buvo atrinktos, įvertinus jų istorinę vertę, retumą, unikalumą. „Aušros“ muziejuje saugomi gausūs rinkiniai, bet vis dar...
  • Turistiniai 2020 metai Kaišiadorių r.

    Baigiasi 2020. Žvelgiame į paskutines šių metų kalendoriuje pažymėtas dieneles ir tradiciškai ima suktis mintys apie nuveiktus darbus. Savotiška riba, nebūtinai susijusi su kokiomis nors privalomomis ataskaitomis. Tiesiog – baigiasi dar vieni metai. Kokie jie buvo?Galima būtų pasakyti trumpai: jubiliejiniai arba prieštaringi, arba sudėtingi. Malonūs. Nelygu kaip vertinsime. Taip,...
  • Pažintiniai takai Kaišiadorių r.

    Girelės pažintinis takas. Lengvam pasivaikščiojimui gamtoje siūlome keliauti Girelės pėsčiųjų taku (apie 1,7 km), kuris prasideda šalia Paukštininkų gatvės. Čia įrengtas informacinis stendas. Pirmiausiai akis paganysite į meniškus kaišiadoriečių sukurtus inkilus, iškabintus pakelės medžiuose – 2012 m., minint Paukščių dieną, gimė „Inkilų alėja“. Toliau prieisite riedlenčių...
  • Iniciatyva „Mano Čiurlionio namai“ – grįžta!

    2020 metų kovo mėnesį startavusi M. K. Čiurlionio namų Vilniuje iniciatyva „Mano Čiurlionio Namai“ grįžta su nauju kvietimu – „Atrasti Čiurlionį naujai!”, kviesdama kiekvieną prisijungti prie bendros M. K. Čiurlionio kūrybą pristatančios galerijos kūrimo. Šiais metais rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais vykęs M. K. Čiurlionio namų organizuotas renginių ciklas...
  • Kaišiadorių miestas

    Šis miestas yra puikus tuo, kad nėra labai didelis, bet jame esantys objektai yra itin svarbūs ir su svarbia istorija šio miesto gyventojams bei kitiems atvykusiems. Pirmiausia ką išskirtume, tai geležinkelio stotis. 1919 m. liepos 6 d. išvyko pirmasis Nepriklausomas traukinys iš Kaišiadorių į Radviliškį. Čia dirbo Didžiosios Kovos apygardos įkūrėjas ir vadas partizanas Jonas Misiūnas –...
  • Saldžiosios pramogos AJ Šokolado skulptūrų muziejuje

    AJ Šokolado skulptūrų muziejus Pirmasis šokolado skulptūrų muziejus Lietuvoje atidarytas Trakuose, adresu Vytauto g. 4. Maloniai visus kviečiame apsilankyti! Čia išvysite net keturis šokolado kambarius – Majų, Kolumbo, filmo „Šokoladas“ ir „Smagaus gyvenimo“ temomis, kuriems įkurti prireikė net dviejų tonų balto, juodo ir pieniško šokolado. Turėsite unikalią...
  • Idėja sekmadienio rytui: Europos parkas kviečia į dėmesingą kelionę po meno pasaulį

    Š. m. spalio 25 d., sekmadienį, 11 val. Europos parko muziejuje vyks renginys, kurio dalyviai leisis į dėmesingą kelionę po meno pasaulį, patirs meną „lėtai“ kartu su atidos mokytoju Pauliumi Rakštiku. Kiekvieno žmogaus meno patyrimas gali būti unikalus ir įsimintinas. Renginyje bus kviečiama stabtelėti, atsikvėpti, pažvelgti sukoncentravus dėmesį, pajusti „čia ir...
  • Edukacinės programos Klaipėdos rajono amatų centre: šiaudinių sodų rišimas

    Edukaciniai užsiėmimai vedami Aurelės Pociuvienės. Tautodailininkės, turintčios didelę patirtį ir išsilavinimą neformalaus ugdymo srityje. Edukaciniai užsiėmimai: Edukacijos metu dalyvių bus išmoktas nusirišti vienas paprastos struktūros šiaudinis sodas. Dalyviai supažins su sodo simbolika, kilme ir reikšme. Šiaudinių sodų rišimas - viena įspūdingiausių lietuvių paprotinės...
  • Rudens malonumai Kaišiadorių r.

    Atvykę į rančą „Myliu kaimą“ galėsite pakeliauti rudenėjančiu, kvepiančiu grybais ir samanomis mišku lydimi ožkų, avytės, ponio. Tai tikras žygis galbūt vienintelėje vietoje Lietuvoje, kur Jus lydės linksmas keturkojų būrelis. https://www.facebook.com/myliukaimaranca/ Jei Jūs ar Jūsų šeimos nariai norėtų artimiau susipažinti su gyvūnais, juos pamaitinti, paglostyti, pažaisti,...
  • Po rekonstrukcijos Šiauliuose atsidarys modernus muziejus su atviromis saugyklomis

    Šiaulių „Aušros“ muziejus nuolat keičiasi, modernėja ir šiandien yra vienas iš didžiausių ir aktyviausių Lietuvos muziejų, kurio padaliniai vis atnaujinami ir pritaikomi daugiafunkcėms muziejinėms veikloms. Šiuo metu vykdomas „Aušros“ muziejaus Edukacijos centro pastato rekonstrukcijos projektas, kuriuo siekiama pagerinti kultūros paslaugų prieinamumą, kokybę ir...
  • Švęsti Rudens lygiadienį – į Žaliūkių malūnininko sodybą

    2020 m. rugsėjo 22 d., antradienį, nuo 19 val. kai diena vėl susilygina su naktimi, Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyboje (Architektų g. 73, Šiauliai) švęsime Rudens lygiadienį. Tai – astronominė rudens pradžia. Renginys nemokamas. Rudens lygiadienis nuo seno laikytas mistiniu – senovėje tądien vykdavo sambariai – bendraminčių, bendradarbių...
  • Balansas medžių viršūnėse Europos parke

    Garsiausių pasaulio kūrėjų skulptūrą Lietuvoje eksponuojančiame muziejuje, Europos parke, šią vasarą rengiama lenkų skulptoriaus Jeržio „Jotkos“ Kedzioros (Jerzy Jotka Kędziora) paroda. Muziejaus po atviru dangumi erdvėje bus pristatoma nauja tendencija šiuolaikinio meno pasaulyje – meno kūriniai, atrandantys vietą „tarp dangaus ir žemės“. Menininkas Jeržis...
  • Išskirtiniai pastatai dvarų aplinkoje: oranžerijos

    Oranžerijos Lietuvos dvaruose išplito XVIII–XIX amžiuje. Vešantys, tarpstantys šilumamėgiai, egzotiniai augalai ir, neretai, čia gyvenantys gyvūnai, šių visus metus žaliuojančių oazių šeimininkams ir svečiams buvo daug džiaugsmo ir atgaivos dvasiai teikiančios vietos, dvarininkų pasididžiavimas, o taip pat dvaro ansamblį puošiantys pastatai. Pasidomėkime šiandienos dvarų...
  • Vasaros festivalyje – dėmesys vaikams ir Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams

    Liepą prasidėjęs XVII tarptautinis Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalis įgauna pagreitį ir kviečia šiauliečius bei miesto svečius į renginius, kurie vyks iki rugpjūčio 27 d. Artimiausiomis dienomis festivalio scenoje – spektaklis vaikams ir tekstinė-muzikinė kompozicija pagal rašytojos Vidmantės Jasukaitytės kūrinį. Susiformavo tradicija, kad kasmet festivalio programoje vienas...