Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia yra Žaliakalnyje, Žemaičių g. Beveik užbaigta statyti 1940 m. Sovietmečiu buvo atimta, atiduota Radijo gamyklai. Atstatyta ir konsekruota 2004 m. Tai didinga, modernios architektūros, stačiakampio plano, trijų navų paminklinė šventovė. Svarbiausias išorės akcentas – į dangų kylantis 70 metrų aukščio baltas bokštas. Ant stogo – moderni terasa su koplyčia. Bažnyčia puikiai matoma iš visų pusių, nes yra ant šlaito.
1926 m. Kauno arkivyskupo metropolito Juozapo Skvirecko iniciatyva Kaune nutarta pastatyti bažnyčią – Lietuvos prisikėlimo simbolį kaip padėką Aukščiausiajam už atgautą laisvę. Buvo išrinkta šventovės statybos taryba, sudarytas vykdomasis komitetas, priimti įstatai.
Kauno m. savivaldybei padovanojus sklypą Žaliakalnyje, buvo bažnyčios projekto konkursas. Projekto autoriui architektui Karoliui Reisonui pavesta parengti galutinį projektą. 1933 m. jis patvirtintas ir gautas leidimas pradėti statybą. Architekto amžininkai rašė, kad Prisikėlimo bažnyčios projektas buvo reikšmingiausias jo kūrybos darbas. Šio projekto įgyvendinimą praėjus 70 metų puikiai užbaigė architektas prof. Algimantas Sprindys.
1934 m. Lietuvos I Eucharistinio kongreso metu buvo pašventinti šventovės pamatai ir kertinis akmuo, atvežtas iš Alyvų kalno Jeruzalėje (šį akmenį galima apžiūrėti centriniame bažnyčios prieangyje).
Bažnyčios statybos vykdomasis komitetas rūpinosi lėšomis šventovės statybai. Visos Lietuvos žmonės atsiliepė į komiteto prašymą ir pagal išgales siuntė lėšas.
1940 metų pavasarį didingas bažnyčios pastatas buvo beveik baigtas statyti. Darbus nutraukė pirmoji sovietinė okupacija. Vokiečių okupacijos metais tęsti pradėtus darbus trukdė lėšų stygius ir sunkumai gauti statybinių medžiagų.
Antrosios sovietinės okupacijos metais nebaigtas bažnyčios pastatas buvo nacionalizuotas ir atiduotas Radijo gamyklai, kuri jį rekonstravo ir pritaikė gamybos reikmėms.
1988 metais kilus Atgimimo sąjūdžiui dauguma išorinių Bažnyčios veiklą ribojusių užtvarų buvo sugriauta. Prasidėjo dinamiška bažnytinių struktūrų plėtra bei vidinis bendruomenių atsinaujinimas.
1989 m. kovo 22 d. buvo įregistruoti šventovės atstatymo tarybos įstatai ir paskelbtas Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios tarybos ir vykdomojo komiteto narių sąrašas.
1990-aisiais tuometinės LTSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimu gamykla „Banga“ buvo įpareigota grąžinti pastatą Atstatymo komitetui iki 1993 metų tokios būklės, kokios jis buvo perimant jį gamybos reikmėms. Gamyklai bankrutavus, susitarimas nebuvo vykdomas, vangiai vyko technologinių įrengimų iškėlimas. Tai trukdė atstatymo darbams.
Ne pagal paskirtį naudotas bažnyčios statinys Atstatymo komitetui buvo perduotas labai blogos būklės.
Bažnyčios atstatymu rūpinosi kun. Gintautas Kabašinskas (1991 m.), kun. Eugenijus Bartulis (1992–1995 m.), kun. Viktoras Brusokas (1995–2002 m.), nuo 2002 m. – dekanas parapijos klebonas mons. Vytautas Grigaravičius.
1997 metais pastoliuose skendinčioje Prisikėlimo šventovėje pradedamos pirmosios gegužinės pamaldos, vyko dalinis atstatomos Paminklinės Prisikėlimo šventovės atšventinimas ir paaukotos pirmosios šv. Mišios.
2004 m. gruodžio 26 d. įvyko Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios konsekracija. Tai buvo reikšmingas įvykis visai lietuvių tautai.
Šiuo metu šventovė, tarsi Lietuvos Jeruzalė, traukia piligrimus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių. Lietuviui, ypač kauniečiui, ši vieta brangi tuo, kad čia atgimsta visa tautos praeitis ir jos sunkus kelias į laisvę. Sekmadieniais čia susirenka melstis ir dėkoti Dievui apie 5–6 tūkstančius tikinčiųjų, o švenčių metu ir daugiau.
Patraukli, didinga, moderni šios šventovės architektūra, kuriai būdinga apibendrinta tūrinė kompozicija, griežtų vertikalių ritminė išraiška, ryškiai apibrėžtas, laiptuotas siluetas, tarsi į dangų kylantis 70 metrų aukščio pagrindinis bokštas. Bažnyčia puikiai matoma iš visų pusių.
Įdomi Švč. Sakramento koplyčia, kurioje neįprasta, tarsi krauju nuspalvinta šviesa gaubia tabernakulį ir virš jo esančią visiems žinomą Gailestingojo Jėzaus paveikslo reprodukciją (autorius Tadas Kvakšys). Ant šiaurinės koplyčios sienos – Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, paveikslo kopija. Kitoje presbiterijos pusėje įrengta Šv. Šeimos koplyčia, skirta krikštyklai. Koplyčią puošia Šv. Juozapo su Kūdikėliu Jėzumi paveikslas (italų dailininko Guido Reni (1575–1642) paveikslo XX a. padaryta kopija), o centre – juodo marmuro krikštykla.
Pusrūsyje įrengta konferencijų salė, patalpa būsimajam muziejui, kolumbariumas (pašventintas 2006 m. vasario 16 d.). Jame įrengta 30 vietų urnoms su nusipelniusių žmonių palaikais pastatyti. Apie kolumbariumą kan. F. Kapočius rašė: „Čia bus sukurtas Lietuvos „Campo Santo“. Pagrindinė mintis bus taip pat prisikėlimo idėja – „Mes mirėme, kad prisikeltume“, angose stovintieji su ilgais trimitais angelai skelbs amžinąją tikėjimo tiesą – „Jie prisikels angelų trimitą išgirdę…“
2006 m. lapkričio 4 d. į kolumbariumą perkelta pirmoji urna su Kristaus Prisikėlimo bažnyčios statytojo kanauninko Felikso Kapočiaus (1895–1971) palaikais, pargabentais iš Jungtinių Amerikos Valstijų. 2008 m. gegužės 23 d. čia palaidota urna su psichologijos ir filosofijos profesoriaus kun. Antano Paškaus (1924–2008) palaikais. 2011 m. birželio 10 d. amžinojo poilsio čia atgulė JAV mirusio ateitininkijos atkūrėjo Lietuvoje, Ateitininkų federacijos pirmininko (1989–1995) kun. dr. Arvydo Petro Žygo (1958–2000–2011) palaikai.
Prie pastato kairėje pusėje įrengtos šešios kapavietės. 2006 m. iš JAV čia perkelti ir palaidoti Lietuvos dvasininko ir politiko prel. M. Krupavičiaus (1885–1970) palaikai, o 2008 m. – profesoriaus, teologijos mokslų daktaro, ilgamečio Vatikano radijo lietuviškų laidų redaktoriaus, labdaros ir paramos projekto „Vaiko tėviškės namai“ įkūrėjo Lietuvoje mons. Vytauto Kazlausko palaikai.
Bažnyčios lankytojai noriai pakyla į terasą, kurioje atstatyta kukli, kartu iškilminga koplyčia, skirta Šiluvos Švč. Mergelės Marijos garbei (pašventinta 2004 metų liepą; aut. architektas A. Sprindys). Nuo terasos saulėtą dieną atsiveria nuostabi Kauno bei jo apylinkių panorama.
2008 m. rugsėjo 13 d. pašventintas parapijos namų kertinis akmuo, o 2009 m. gruodžio 26 d. – ir nauji parapijos namai.
2011 m. balandžio 25 d. buvo pašventintas didžiojo altoriaus horeljefas „Prisikėlęs Kristus“, kuriuo užbaigtas šios šventovės sakralinės erdvės sutvarkymas. Horeljefo autorius – skulptorius Vytautas Kašuba (1915–1997). Horeljefas į Kauną atkeliavo iš JAV, kur daugelį metų puošė vienuolių pasionistų vienuolyno koplyčią Konektikuto valstijoje.
2012 m. Didįjį penktadienį pašventintos Kryžiaus kelio stotys (autorius J. Vosylius).
2015 m. balandžio 6-ąją, antrąją šv. Velykų dieną, švenčiant Eucharistiją Kristaus Prisikėlimo šventovėje, dalyvaujant apaštališkajam nuncijui Baltijos šalyse arkivyskupui Pedro López Quintanai, Kauno arkivyskupui metropolitui Sigitui Tamkevičiui SJ, kitiems Lietuvos vyskupams, kunigams, gausiems tikintiesiems, iškilmingai paskelbta apie popiežiaus Pranciškaus 2015 m. sausio 20 d. jai suteiktą bazilikos (mažosios) titulą. Šis titulas vainikavo bažnyčios kertinio akmens pašventinimo 80-metį ir konsekracijos 10-metį, kurį parapija šventė 2014 m. pabaigoje.
Kviečiame į pamaldas:
- ŠV. MIŠIOS bazilikoje:
Sekmadieniais 9.30, 11, 12.30 val. – vaikų, 18 val. – jaunimo
Šiokiadieniais 18 val.
Šeštadieniais 18 val. - ŠV. MIŠIOS mažojoje bažnyčioje:
Sekmadieniais 8 val.
Šiokiadieniais 7, 8 val.
Šeštadieniais 8, 9 val. - Švč. Sakramento adoracija trečiadieniais ir penktadieniais 18.30–19 val. bazilikoje.
Mažojoje bažnyčioje pirmadieniais – penktadieniais nuo 8.30 iki 16 val. Naktinė Švč. Sakramento adoracija kiekvieno mėnesio trečiąjį penktadienį (pradžia 19 val. po Šlovinimo vakaro, pabaiga šeštadienio rytą 7 val.) - Rožinio malda Spalio mėnesį 17.30 val.
- Gegužinės pamaldos gegužės mėnesį 18 val.
- Birželinės pamaldos birželio mėnesį 18 val.
Atlaidai
Kristaus Prisikėlimo (Velykų)
Švč. Jėzaus Širdies – keliama į III sekmadienį po Sekminių
Švč. Mergelės Marijos Gimimo – rugsėjo 8 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)
BAZILIKOJE GALIMA LANKYTIS
nuo 9.00 iki 18.30 val., taip pat pamaldų metu.
Per pamaldas prašome gerbti kunigus, tikinčiuosius ir apeigų rimtį, išjungti mobiliuosius telefonus.
TERASA LANKOMA
Vasarą (kovo – rugsėjo mėnesį):
Pirmadieniais – penktadieniais 11.30–18.30 val.
Šeštadieniais – sekmadieniais 11.00–18.30 val.
Žiemą (spalio – vasario mėnesį):
Pirmadieniais – penktadieniais 12.00–18.00 val.
Šeštadieniais – sekmadieniais 11.00–18.00 val.
BILIETAI
Keliantis liftu – 2,50 €; neįgaliesiems, pensininkams ir moksleiviams – 1,50 €
Lipant laiptais – 1,50 €; vaikams ir moksleiviams – 0,50 €
BILIETAI GRUPEI NUO 20 ASMENŲ
Keliantis liftu 2,00 € asmeniui
Lipant laiptais 1,00 € asmeniui
Adresas: Žemaičių g. 31A, 44175 Kaunas
