Odwiedzone miejsca



Kurnėnų mokyklos architektūrinis ansamblis

Utenos r.
Tai vienintelė Lietuvoje mokykla atplukdyta iš Amerikos (JAV). Šiemet, po rekonstrukcijos, atvėrė duris lankytojams. Kiekvieną spalio trečiadienį ją galima bus lankyti, dalyvauti įvairiuose edukaciniuose užsiėmimuose, ekskursijose, muzikos vakaruose.
więcej

Antano ir Motiejaus Miškinių literatūrinė-etnografinė sodyba

Utenos r.
Antano ir Motiejaus Miškinių literatūrinė-etnografinė sodyba kaupia ir saugo, patraukliai perteikia visuomenei su brolių Miškinių asmenybėmis, gyvenimu, kūryba ir kultūrine veikla susijusias dvasines ir materialines vertybes, bendradarbiauja su giminingais šalies muziejais, kultūros įstaigomis, rengia ekskursijas po sodybą, kviečia į edukacinius užsiėmimus, organizuoja su muziejaus veikla susijusius renginius.
więcej

Laisvės kovų muziejus, Utenos kraštotyros muziejaus padalinys

Utena
Muziejaus ekspozicija atskleidžia pagrindinius 1940–1965 m. Utenos krašto ir Lietuvos įvykius, juos palyginant su gyvenimu už geležinės uždangos. Muziejuje išdėstyti Rytų ir Vakarų Europos skirtumai leidžia tautoms viena kitą labiau pažinti, suartėti.
więcej

Padievaičio piliakalnis

Šilalės r.
Šilalės rajonas pasižymi piliakalnių gausa. Čia jų net 34. Daugelis garsėja savo didinga išvaizda ir šlovinga istorija. Tokių piliakalnių tarpe yra ir rajono vakarinėje dalyje kiek į pietus nuo Kvėdarnos miestelio, kairiajame Jūros upės krante esantis Padievaičio piliakalnis.
więcej

Upynos liaudies amatų muziejus

Šilalės r.
Šalia Upynos Švč. Mergelės Marijos bažnyčios įkurtas liaudies amatų muziejus. Jo iniciatorius, įkūrėjas kraštotyrininkas Klemensas Lovčikas. Šiuo metu muziejuje yra surinkta apie 3500 eksponatų iš Upynos apylinkių. Daugelis daiktų surinkta aštuntame dešimtmetyje, kai apylinkėse įsibėgėjo melioracija ir buvo naikinami seni vienkiemiai.
więcej

Pirmojo Alytaus istorinė aikštė ir fontanai

Alytus
Alytų Nemunas dalija į dvi dalis: dešiniajame Nemuno krante – Pirmas Alytus, kairiajame – Antrasis Alytus. Miestas kūrėsi dešiniajame Nemuno krante. Čia suformuota ir pirmoji miesto aikštė, joje pastatyta rotušė.
więcej

Linų muziejus ir Stultiškių vėjo malūnas

Panevėžio r.
Stultiškių vėjo malūnas stovi nuo 1880 metų. Įdomu tai, kad malūnas tuomet buvo pastatytas aplink galingą pušį, kuri vėliau buvo nupjauta ir prie kamieno pritvirtintos girnos. Tai keturių aukštų, išvaizdus malūnas, su pasukama prieš vėją kepure.
więcej

Upytės tradicinių amatų centras

Panevėžio r.
Tradicinių amatų centras Upytės kaime, Panevėžio rajone įsikūrė 2014 m. buvusio dvaro sodybos teritorijoje. Upytė istoriniuose šaltiniuose minima nuo XIII a. Upytės piliavietė – tai vieta, kuri mena riterių žygius, narsius ir drąsius karius, bajorus, kunigaikščius, gynusius Upytės žemę nuo Livonijos ordino puldinėjimų. Istorikų teigimu ši vieta buvo Upytės žemės, minimos nuo XIII a., centras.
więcej

Raižių mečetė

Alytaus r.
Pirmieji totorių naujakuriai Lietuvos žemėje apsigyveno dar XIII–XIV a. LDK kunigaikščiai Gediminas, Algirdas ir Kęstutis sudarydavo sąjungą su totoriais, kai reikdavo atremti priešiškų šalių puolimus, arba patys rengdavo karo žygius. Pradėjęs valdyti Vytautas Didysis (1392–1430 m.) totorius gerus ir ištikimus karius, viliojo atvykti į Lietuvą su šeimomis, žadėdamas žemių ir privilegijų.
więcej

Radžiūnų piliakalnis

Alytus
Radžiūnų piliakalnis stūkso Nemuno kairiajame krante, prie nuostabių Kirmijos upelio šlaitų, pačiame Vidzgirio botanikos draustinyje, kuris garsus ne tik ypatinga augalų įvairove, bet ir istorinėmis vietomis. Visame Vidzgirio miške nužymėti pasivaikščiojimo takai, sudarantys 9 km ilgio maršrutą. Įrengti informaciniai stendai, pasakojantys apie šio miško gyventojus, krypties ženklai, padedantys orientuotis take ir savarankiškai pažinti šį nuostabų gamtos objektą.
więcej

Skulptūra "Laisvės angelas"

Alytus
Paminklas pastatytas 1929 m. Įspūdingos 13 metrų aukščio paminklo (9 metrų postamentas ir 4 metrų trimituojantis angelas) autorius – Antanas Aleksandravičius. Pasakojama, kad pozuoti skulptorius prikalbinęs jaunutę gimnazijos mokytoją.
więcej

Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia

Alytaus r.
Pivašiūnai istoriniuose šaltiniuose žinomi nuo 1639 m., kai jie buvo atiduoti Senųjų Trakų benediktinų vienuolynui. Po devynerių metų buvo pastatyta bažnyčia, kuri 1766 metais sudegė. Vėliau ji buvo atstatyta, tačiau ilgainiui imta minėti, kad dėl žmonių saugumo netinkama melstis. 1825 m. buvo pastatyta šiandieninė
więcej

Antano Juozapavičiaus tiltas

Alytus
Pirmasis tiltas per Nemuną Alytuje buvo pastatytas 1909 m. Jis buvo medinis. Mieste 1911 m. kilęs didelis gaisras pasiglemžė didžiąją dalį miesto statinių, nukentėjo ir medinis miesto tiltas. 1915 m., Pirmojo pasaulinio karo metu, iš Alytaus traukdamasi carinė armija jį susprogdino. Miestą užėmę vokiečiai tiltą atstatė, jis taip pat buvo medinis. 1919 m. vasario 13 d., vykstant Lietuvos nepriklausomybės kovoms, ant šio tilto buvo nušautas pirmasis Nepriklausomybės kovų karininkas Antanas Juozapavičius. Pagerbiant šį žmogų tiltas buvo pavadintas jo vardu.
więcej

Baltosios rožės tiltas (pėsčiųjų ir dviračių)

Alytus
Aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas (projekto aut. V. Karieta), pastatytas Alytuje 2015 m. ant išlikusių buvusio geležinkelio tilto taurų, įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. Jo aukštis – 38,1 m, ilgis – 240,52 m. Oficialiai atidarytas 2016 m. birželio 4 d. Jis sujungė abiejų, miestą dalijusio, Nemuno krantų dviračių takus.
więcej

Kauno Kristaus Prisikėlimo Bazilika

Kaunas
Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia yra Žaliakalnyje, Žemaičių g. Beveik užbaigta statyti 1940 m. Sovietmečiu buvo atimta, atiduota Radijo gamyklai. Atstatyta ir konsekruota 2004 m. Tai didinga, modernios architektūros, stačiakampio plano, trijų navų paminklinė šventovė. Svarbiausias išorės akcentas – į dangų kylantis 70 metrų aukščio baltas bokštas. Ant stogo – moderni terasa su koplyčia. Bažnyčia puikiai matoma iš visų pusių, nes yra ant šlaito.
więcej

Buvusi Rietavo dvaro oficina

Rietavas
Pastatyta XIX amžiaus II p. Irinėjaus Oginskio, turi istorizmo bruožų. Kunigaikščių Oginskių laikais čia buvo įkurdinta dvaro kanceliarija, antrame pastato aukšte svečių kambariai. Nuo 1923 iki 1948 m. buvo įsikūrusi Rietavo urėdija.
więcej

Rietavo dvaro sodybos ansamblis

Rietavas
Rietavo dvaro sodyba – pereinamojo iš klasicizmo į istorizmą laikotarpio architektūros ansamblis, išskirtinas savo monumentalumu, išlikusių statinių gausa, kompozicija, vienu didžiausių Lietuvos parku. Tai - ansamblis turintis, ne tik architektūrinę, bet ir istorinę vertę, kaip paminklas grafams Oginskiams, naujų, pažangių mokslo, kultūros ir technikos idėjų skleidėjams.
więcej

Kurėnų vėtrungės – muziejus po atviru dangumi

Neringa
Kuršių marių žvejai jau nuo XIV–XV a. turėjo tik šiam vandens telkiniui būdingas burines valtis. Didžiosios – vadintos kurno valtimis (kurėnais), mažesnės – kiudelvaltėmis, bradinėmis, venterinėmis. Visos jos buvo plokščiadugnėmis, mažos grimzlės, bortai statūs, ąžuolinių lentų, o stiebų viršūnes puošė vėtrungės. Vėtrungių atsiradimas žvejų laivuose susijęs su žvejybos priežiūra ir kontrolės raida Prūsijos karalystėje XIX amžiuje.
więcej
  Ogółem: 1100