Paulavos respublika (arba Pavlovo respublika) buvo nedidelė valstiečių savivaldos bendruomenė palei Merkį, dabartiniame Merkinės kaime Šalčininkų rajone su aplinkinėmis žemėmis.
Buvusio dvaro pastatų liekanos – Šalčininkų r., Turgelių sen. Merkinės kaime dešiniajame Merkio upės krante. Dabar tai – registrinė paveldo vertybė. Merkinė garsi savo istorija – XVIII a. antrojoje pusėje čia gyvavusia Paulavos respublika, kurią įkūrė tuometinis Merkinės dvarininkas Povilas Ksaveras Bžostovskis (Pawel Ksawery Brzostovski (1739-1827). Tuo metu Merkinė pagal savininko vardą vadinta Paulava.Iki mūsų dienų liko tik Paulavos dvaro – XVIII a. antrosios pusės – XIX a. pirmosios pusės pastatų liekanos, iš kurių dar galima atpažinti rūmus, oficiną, bokštą-ledainę, arklides. Buvusiam dvarui priklauso ir koplytstulpio bei vartų liekanos. Pastatus supa senas sulaukėjęs parkas.Lietuvoje yra dvi Merkinės. Viena – prie Merkio upės žiočių, Varėnos rajone. Kita – Aukštupio Merkinė, XVIII a. antrojoje pusėje išgarsėjusi kaip Paulavos respublika. Tai – sena dvarvietė, priklausiusi Radviloms, Sluškoms, Potockiams, Duninams, Sanguškoms, Korsakams. 1767 m. iš Ipolito Korsako, Naugarduko stalininko, dvarą nupirko jaunas kunigas, tuometinės Lenkijos ir Lietuvos valstybės veikėjas Povilas Ksaveras Bžostovskis, kilęs nuo Vitebsko. 1758-1762 m. studijavo teologiją Romoje. Po to paskirtas LDK didžiuoju raštininku, greitai dar pakilo valstybinės karjeros laiptais – paskirtas LDK referendoriumi. Energingas ir veiklus, nusipirkęs Merkinės dvarą, ėmė savaip jį pertvarkyti. Pavadino savo vardu – Paulava (Pawlow), panaikino tuo metu klestėjusią baudžiavą – lažą pakeitė mokesčiu. Įkūrė valstiečių savivaldos bendruomenę su dvejų rūmų parlamentu. Ta bendruomenė pasiskelbė Paulavos respublika su savo konstitucija, pinigais, herbu, iždu, milicija. P.K.Bžostovskis, respublikos prezidentas, rūpinosi savo pavaldinių švietimu: įsteigė mokyklą, leido knygas, pasirūpino, kad respublika turėtų savo gydytoją. O svarbiausia tai, kad naujos darbo organizavimo formos parodė, koks nenašus baudžiavinis ūkis: nuo 1769 iki 1784 m. du kartus padidėjo dvaro pajamos! Paulavos respublika susidomėjo to meto užsienio spauda, apie ją teigiamai atsiliepė Lenkijos ir Lietuvos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis. Paulavos respubliką pripažino tuometinis Seimas. P.K.Bžostovskis apdovanotas Baltojo erelio ordinu. Ir kas žino, gal Paulava būtų tapusi lietuvišku San Marinu ar Monaku. Paulava gyvavo apie 25 metus. Artėjant istoriniam lūžiui Paulava nunyko. Dvaro statiniai labai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metu, rūmuose kilus gaisrui (gal pataikius bombai). Dabar iš rūmų likusios tik sienos, dar menančios Paulavos respubliką – unikalų ir pažangų to laikmečio reiškinį.
Šalčininkų rajono savivaldybės pastangomis šis kultūros paveldo objektas buvo perimtas iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir 2012 m. pritaikytas lankymui. Patogus privažiavimas, automobilių stovėjimo aikštelė, takai ir likusių pastatų fragmentai kvieste kviečia čia apsilankyti. Geriausiai iš visų pastatų išsilaikiusiu ledainė - lobynas, t. y. maisto atsargų, dvaro dokumentų ir kitų daiktų laikymo pastatas.
2017 metais Šalčininkų rajono savivaldybė, dalyvaudama Kultūros paveldo departamento Paveldotvarkos programoje, pradėjo ledainės tvarkybos darbus. Visai neseniai statybininkai atidengė pastatą ir nuo kelio į akis krenta visiškas kontrastas – atkurtų autentiškų architektūrinių formų pastato vaizdas. Darbų metu atkurtas tinkas, iliuzoriniai langai, perdangos, lentynos nišose, sutvirtintos sienos, atstatytas karnizas, stogo konstrukcijos ir danga, rūsio nišos sumūrytos iš naujo. Įdomiausia, kad atliekant archeologinius žvalgomuosius tyrimus atkasta akmenų mūro ledo duobė, kurios dydis yra 3,75 iš 4,20 m, gylis siekia 3,20 m. Pačios ledainės - lobyno plotis - 8,9 m, ilgis - 9,10 m, aukštis - 14,71 m. Iš viso jos patalpose buvo įrengti 3 aukštai, rūsys ir palėpė.
Šalčininkų rajono savivaldybė kuria šio pastato pritaikymo koncepciją, svarstoma galimybė panaudoti ji muziejininkystės tikslams ir edukacinei veiklai.
Vaidybinis filmas ,,Paulavos respublika" https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013670013/paulavos-respublika
Republika Pawłowska
W XVIII wieku słynna na całą Europę Rzeczpospolita Pawłowska obejmowała obszar ponad 3 tys. hektarów, miała własną konstytucję, herb, pieniądze, parlament, skarb, kasę samopomocy, szkołę itd. Jej prezydent, ks. Paweł Brzostowski, zniósł w swych posiadłościach pańszczyznę, ziemię rozparcelowal między chłopów i wprowadził spłaty tytułem wykupu. Dbał też o ich życie, kulturę i oświatę. Był również tłumaczem i wydawcą wielu książek i broszur. Rzeczpospolita istniała prawie 30 lat.
Jak podają stare kroniki, majętność Pawłów, która wcześniej nazywała się Merecz, była kolejno własnością Radziwiłłów, Słuszków, Potockich, Duninów, Sanguszków, Korsaków i zajmowała obszar ponad 140 włok litewskich (3040 ha), z ktorych jedna trzecia pokryta była lasami Puszczy Mereckiej.
W roku 1767 majętność tę nabył ks. kan. wileński Paweł Ksawery Brzostowski (1739-1827) i nazwał ją Pawłowem, od swego imienia. Dysponował dość znacznym kapitałem pieniężnym, który pochodził głównie z podziału majątku spadkowego po ojcu. Dlatego też zakup przez niego dóbr mereczańskich o wątpliwej wartości (ogromna większość gospodarstw chłopskich była opustoszała, a folwarki znajdowały się w ruinie) wzbudził zdziwienie w środowisku miejscowego ziemiaństwa. Prawdziwy szok przeżyła część ziemiaństwa polskiego i litewskiego w 1769 roku. W tym bowiem roku ks. Paweł Brzostowski wydał Ustawę organizującą życie w dobrach pawłowskich na zasadzie samorządu. Reformy włościańskie Brzostowskiego spotkały się z potępieniem sąsiadujących z nim posiadaczy ziemskich, a także szlachty z dalszych regionów kraju. Posiadacze ziemscy zarzucali mu łamanie odwiecznych praw obowiązujacych pomiędzy wsią a dworem. Uważali też, że nie przystoi osobie duchownej uprawiać tego rodzaju działalności. Wskazywali wręcz, że jest rzeczą nieprzyzwoitą przykładać się kapłanowi do nauki rolniczej, a tym bardziej o niej pisać, lud w niej ćwiczyć i udoskonalać. Dopiero później, kiedy Rzeczpospolita Pawłowska zaczęła się rozwijać, a jej mieszkańcy bogacić się i żyć w dostatku, zaczęło księdzu kanonikowi przybywać zwolenników. Wśrod nich znaleźli się Józef Wybicki (twórca hymnu narodowego „Jeszcze Polska nie zginęła”), Andrzej Zamoyski, Stanisław Małachowski, Szczęsny Potocki, biskup Józef Massalski, książe Adam Czartoryski, księżna Anna Jabłonowska. Pozytywne opinie o reformach prezentowali również w swoich pracach liczni cudzoziemcy podróżujący wówczas po Polsce. W końcu zaś twórca miniaturowego państwa ks. kan. Pawel Ksawery Brzostowski został ukoronowany przez króla Stanisława Augusta Poniatowskiego godnością Referendarza Litewskiego i Orderem Orła Białego. Pawłów stał się słynny nawet poza granicami Rzeczypospolitej. W okresie świetności Republiki został wybudowany w Pawłowie pałac rezydencjonalny. Prawdopodobnie zaprojektował go Carlo Spampani. Jego ksztalt na płótnie uwiecznił malarz Franciszek Fabre. Obraz przedstawiający ks. kanonika na tle krajobrazu Pawłowa można zobaczyć w Muzeum Narodowym w Warszawie.
PAVLOV REPUBLIC
Up the river Merkinė is an old manor, now known as the Pavlov Republic, which was at ceratin periods owned by various nobility fammilies, notably the families Radziwill, Sluškiai, Potocky, Dunin, Sanguškiai, Korsak. In 1767 the manor was bought by a young priest, who at that time was an activist of the Kingdom of Poland and the Grand Duchy of Lithuania, Pawel Ksawery Brzostowski. He named it Pavlov Republic, started reforms, abolished socage, distributed land to peasants and introduced a special land usage fee. The Republic had its own constitution, coat of arms, money, parliament, mutual insurance treasury, police, doctors and a school. The president of the Republic took care of commonwealth of peasants, culture, education, created plays when his peasants performed and sent information about the Republic issues to the newspapers. The republic existed for nearly 30 years. Now the ruins of the manor house are one of the most attractive and the most important point for the school trips, tourists and guests visiting Šalčininkai district.
Adresas: Viršutinė g. 4, Merkinė, Šalčininkų r.
Paulavos respublika koordinatės: 54.456944°, 25.474167°
http://www.turizmas.salcininkai.lt/
