Odwiedzone miejsca



Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia - baroko perlas

Vilnius

Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia stovi Vilniuje, Antakalnyje. Pamaldos vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis. Pastatyta 1675 m.

Kukli bažnyčia Antakalnyje stovėjo jau XIV a. – anot padavimo, pagonių kulto vietoje. 1638 m. prie jos įsteigtas Laterano kanauninkų vienuolynas (rusų uždarytas 1864 m.). Dabartinis bažnyčios ir vienuolyno pastatas iškilo po Vilnių nusiaubusios maskvėnų invazijos XVII a. viduryje. Prabėgo tik keliolika metų ir Lietuvos sostinė ėmė atsigauti. 1668-aisiais LDK etmonas ir Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Pacas pradėjo Antakalnyje statyti naują šventovę, sakoma, kaip padėką Dievui už laimingą išsigelbėjimą karo su Maskva metu. Pamaldųjį karvedį primena presbiterijoje kabantys paveikslai: paties fundatoriaus portretas, tariamos Pacų giminaitės šv. Marijos Magdalenos de Paci atvaizdas, taip pat Paco, krikščionių karių, dangiškojo globėjo šv. Mykolo Arkangelo paveikslas. Drobėje tapytas Nukryžiuotasis priklausė Pacui; šį paveikslą etmonas veždavosi į karo žygius.

Puošyba

Bažnyčia išpuošta puikių italų skulptorių G. P. Perti ir G. M. Galli stiuko lipdiniais. Šventovės erdvę sudaro pagrindinė nava, šonuose esančios šešios koplyčios ir transeptas. Pirmos dvi nedidelės koplyčios yra po bažnyčios bokštais. Dešiniojoje yra šv. Pranciškaus su Nukryžiuotuoju skulptūra, kairėje – krikštykla su XVII a. marmuriniu krikštijimo indu. Toliau dešinėje – Šv. Karžygių koplyčia su scena, vaizduojančia šv. Kazimierą, stebuklingai įkvepiantį lietuvių karius pergalei prieš maskvėnus. Priešais ją – Šv. Karalienių koplyčia, skirta pagerbti kilmingoms moterims, pavyzdingoms motinoms ir žmonoms, nepamiršusioms ir pareigų vargstančiam artimui. Tolesnė dešinioji Šv. Uršulės koplyčia primena mergeles, kurias išžudė barbarai kariai iš neapykantos jų tikėjimui. Tai – paminklas Vilniaus moterų kančioms, patirtoms per neseną sostinės okupaciją. Priešais – Šv. Augustino, kurio regula vadovavosi Laterano kanauninkai, koplyčia.

Garsūs paveikslai

Transepto dešinėje įrengtas Penkių Jėzaus žaizdų brolijos altorius. Brolija, įsteigta dar prie senosios bažnyčios – 1642 m., jungė daugiausia Antakalnio ir kitapus Neries esančias žvejų bendruomenes. Garbingą paveikslą supa angelai su Kristaus kančios simboliais. Kairėje transepto pusėje altoriuje yra garsus Švč. M. Marijos Maloningosios paveikslas – jame Švč. Mergelė laužo Dievo rūstybės žaibus. Paveikslą Vilniaus vyskupas Jurgis Tiškevičius laikė privačioje koplyčioje. Jam ėmus garsėti malonėmis, kūrinys 1653 m. iškilmingai perduotas šv. Petro ir Pavilo bažnyčiai, o ceremoniją primena lipdytinė scena paskliautėje. Skliauto plafonuose išlipdytos scenos pasakoja Dievo Motinos istoriją. Prie šio altoriaus melsta apsaugos nuo maro ir kitų nelaimių. Nuo 1692 m. altorių prižiūrėjo Švč. M. Maloningosios brolija. Romoje apie 1700 m. pagaminta Jėzaus Nazariečio skulptūra daugiau nei pusantro šimtmečio saugota taip pat Antakalnyje buvusioje trinitorių vienuolyno bažnyčioje. Skulptūra pagarsėjo malonėmis, jos tapybinės ar skulptūrinės kopijos buvo gaminamos kitoms Lietuvos bažnyčioms. 1864 m., uždarius trinitorių bažnyčią, ji buvo perkelta į šv. Petro ir Pavilo šventovę. XIX a. II pusėje presbiterijos ir transepto susijungime skulptūrai įrengtas altorius. XX a. pradžioje, laikantis simetrijos, dešinėje pusėje įrengtas šv. Pranciškaus Asyžiečio altorius.

----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

The Church of Saint Apostles Peter and Paul

The Church of Saint Apostles Peter and Paul is located in Antakalnis on a site which once used to be the place of pagan cult. According to one legend the church dates back to the XIV th century. In 1638 a monastery of the Canons Regular of the Lateran was built next to it which therefore was closed in 1864 by Russians. The current buildings, namely the church and the monastery emerged after the Muscovite invasian at the begining of the XVII th century. In 1668 the construction of the new church was began by the Hetman of the Grand Duchy of Lithuania and governor of Vilnius Michal Kazimierz Pac who as it is believed commissioned to build it in gratitude for God for personal salvation during the war with Moscow. The paintings hanging in the presbitery depicting a devout believer are the following: a formal portrait of the founder Michal Kazimierz Pac, a painting of Saint Mary Magdalene of Pazzi, a painting depicting Archangel Michael, and a painting of crusified Jesus. It is said that he last painting (from the previously mentioned) was taken with Pac to wars.

DECORATION

The church is distinguished by a special interior décor encompassing numerous stucco figures by famous Italian Baroque sculptors G. P. Perti and G. M. Galli. Its interior is comprised of one central nave, six chapels on the sides, and a transept. The first two small chapels are found below the church towers. St. Francis along with Crucifix sculpture is located on the right whereas a baroque marble baptistery with baptismal font from the XVII th century is on the left. Further to the right – St. Knights’ chapel with a scene depicting St. Casimir, magically inspiring Lithuanian soldiers over the victory against the Muscovites. In front of it – St. Queens’ chapel dedicated to honour noble women, exemplary mothers and wives and their thoughtfulness for the needy. Moving on, the next chapel on the right of is that of St. Ursula reminding female martyrs who were killed because of religious hatred by barbaric soldiers. This is a monument dedicated to the suffering of the women of Vilnius during the recent occupation of the capital. The St. Augustine’s chapel which was governed by the Lateran Canons faces St. Ursula’s chapel.

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Kościol p.w. św. Ap. Piotra i Pawła w Wilnie

Pierwszy niewielki kościół zbudowano na miejscu obecnego w XIV wieku.

W 1638 roku przy kościele został założony klasztor kanoników laterańskich (w 1864 r. Zamknięty przez Rosjan). Obecna świątynia wraz z klasztorem została wzniesiona po wojnie z Moskwą w środku XVII wieku. W 1668 roku wojewoda wileński i hetman Wielkiego Księstwa Litewskiego Mikołaj Kazimierz Pac rozpoczął budowę nowej świątyni na Antokolu, podobno w podzięce za zakończenie wojny i ujście z życiem. Wielkiego hetmana upamiętniają obrazy znajdujące się w prezbiterium: portert fundatora, wizerunek domniemanej krewnej Paców – św. Marii de Paci oraz obraz przedstawiający Paca, wojowników i św. Michała Archanioła.

Dekoracje

Kościół jest udekorowany stiukowymi figurami znakomitych włoskich rzeźbiarzy G.P. Perti i G.M. Galli. Wnętrze kościoła stanowi nawa główna, sześć kaplic bocznych i transept. Pierwsze dwie niewielkie kaplice są umieszczone pod wieżami kościoła. Po prawej jest figura św. Franciszka z Ukrzyżowanym, po lewej – marmurowa chrzcielnica z XVII wieku. Dalej, po prawej kaplica św. Żołnierzy z wizerunkiem św. Kazimierza, który nakłania wojowników do zwycięskiej walki. Na przeciw, kaplica św. Królowych. Dalsza kaplica św. Urszuli po prawej stronie, upamiętnia niewiasty, które zostały zamordowane za wiarę. Po przeciwnej stronie – św. Augustyna.

Obrazy

Po prawej stronie transeptu jest umieszczony ołtarz Pięciu ran Chrystusowych. Obraz jest otoczony aniołami z symbolami cierpienia Chrystusa. Po lewej stronie transeptu znajduje się ołtarz NMP Łaskawej. Obraz ten był przechowywany w prywatnej kaplicy biskupa wileńskiego Jerzego Tyszkiewicza. W 1653 roku został uroczyście przekazany dla kościoła św. Piotra i Pawła. Sztukaterie w sklepieniu kościoła przedstawiają historię Matki Bożej. W 1700 roku w Rzymie została wytworzona figura Jezusa Nazarejczyka, która ponad 150 lat była przechowywana w klasztorze trynitarzy, po jego zamknięciu figurę słynącą łaskami przeniesiono do kościoła św. Piotra i Pawła. W XIX w. w miejscu połączenia prezbiterium i transeptu zbudowano ołtarz, gdzie została umieszczona rzeźba Jezusa. Na przeciw symetrycznie jest ołtarz św. Franciszka z Asyżu.

Adresas: Antakalnio g. 1, 10312 Vilnius

Koordinatės 54.694056, 25.306194

https://vilniauspetropovilo.lt/

El. paštas: ppbaznycia@gmail.com

Tel.: +370 5 2340229