Odwiedzone miejsca



Vilniaus Kalvarijos, Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia

Vilnius
Ant aukštos kalvos stovinti barokinė Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia yra kompozicinis ir idėjinis Kalvarijų ansamblio centras. Ji artimai susijusi su Kryžiaus kelio stotimis ir yra neatskiriama jų dalis. Kalva, ant kurios pastatyta šventovė, Kalvarijų topografijoje atitinka Golgotos kalną, o trys Kryžiaus kelio stotys (31–33), skirtos paminėti Jėzaus nukryžiavimą, mirtį ir nuėmimą nuo kryžiaus, įkomponuotos tiesiog pačioje bažnyčioje. 31 ir 33 stotis yra įrengtos prie išorinių transepto sienų, o 32-ji – šventovės viduje, ji sutampa su Didžiuoju altoriumi.
więcej

Aušros Vartai

Vilnius
Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų vardą. Kai kas spėja, kad tai Ašmenos miesto vardas, kuris buvęs kitakalbių žmonių suprastas pažodžiui (lot. acies - ašmenys) ir išverstas į lotynų bei lenkų kalbas. Nuo kada jie imti lietuviškai vadinti „Aušros vartais" ir kodėl „Aušros" - irgi nežinia. Galbūt toks vartų pavadinimas radosi dėl Švč. Marijos kaip „Aušros žvaigždės" įvaizdžio.
więcej

Jašiūnų dvaras

Šalčininkų r.
Šalčininkų r. Jašiūnų sen. Apie 2 km į vakarus nuo Vilniaus-Lydos plento, kairiajame Merkio upės krante – Jašiūnų dvaro sodyba – paminklinė paveldo vertybė. XIX a. dvaro ansamblio statiniai: rūmai (1824-1828), oficina, tarnų namas – arklidė-ratinė, svirnas, trys kumetynai, tvoros fragmentai su vartų stulpais. Žaliuoja parkas, įkurtas XIX a. pr.
więcej

Anos Krepštul muziejus

Šalčininkų r.
Tabariškių daugiafunkciniame centre veikia liaudies tapytojos Anos Krepštul (1932-2007) muziejus. Ligota moteris per gyvenimą nutapė daugiau kaip 3 500 grožiu, gėriu ir ramybe alsuojančių paveikslų. 50 iš jų eksponuojama muziejuje, kiti pateko į kolekcijas Lietuvoje, Lenkijoje, JAV, Anglijoje, kitose šalyse. Jie puošia ir Rusijos Rostovo prie Dono bei Vitebsko Baltarusijoje bažnyčias. Atkurtas ir meninės kambarys. Jame galima pamatyti vežimėlį, kuriame sėdėdama menininkė tapė jos paveikslus.
więcej

Čiurlionio namai, memorialinis kultūros centras

Vilnius
M. K. Čiurlionio namai Vilniuje – memorialinis kultūros centras yra vieta, kurioje 1907 – 1908 m. gyveno ir kūrė dailininkas ir kompozitorius M. K. Čiurlionis. Čia, greta Čiurlionio memorialinio kambario, yra nuolat veikianti ekspozicija, supažindinanti su menininko gyvenimu ir kūryba, o taip pat jauki erdvė kamerinės muzikos koncertams, įrašų perklausoms, dailės kūrinių ekspozicijoms.
więcej

Šalčininkų rajonas

Šalčininkų r.
Rajono centras – Šalčininkai – miestas, esantis 45 km. nuo Vilniaus, kuriame dabar gyvena 7000 gyventojų. Miestas įsikūręs prie Šalčios upės, nuo kurios ir gavo pavadinimą. Pirmą kartą Šalčininkų vardas minimas nuo XIII a. istoriniuose kryžiuočių šaltiniuose, kur vietovė vadinama „Salsininken“ arba „Saletzniken“. Nuo XIV a. gyvenvietė priklausė Glebavičiams, vėliau Šalčininkus valdė didikai Chodkevičiai, o 1823 m. Šalčininkus nusipirko grafai Vagneriai, kurie tvarkėsi čia iki Antrojo pasaulinio karo. Neoklasicistiniai Vagnerių dvaro rūmai – vienas svarbiausių praėjusių amžių architektūros paminklų Šalčininkuose. Pastato viduje galima pamatyti puikias koklių krosnis, nuostabos vertą vadinamąją „auksinę salę“.
więcej

Raudondvario dvaro sodyba

Kauno r.
Raudondvario pilies dvaras – XVII a. pradžios Lietuvos renesanso architektūros paminklas. Dvaras stūkso Nevėžio dešiniojo kranto aukštutinėje terasoje, šalia Nevėžio ir Nemuno santakos, 9 km. nuo Kauno Jurbarko kryptimi. Raudondvario ansamblio pagrindinis pastatas – XVII a. antrosios pusės pilis–rūmai su bokštu. Rūmai, kartu su 3,8 ha parko teritorijoje išsidėsčiusiais dviem oficinų pastatais, oranžerija, arklidėmis ir ledaine, sudaro vieningą dvaro ansamblį.
więcej

Vilniaus Bernardinų istorinis-architektūrinis ansamblis

Vilnius
Vienuoliai pranciškonai observantai, Šv.Pranciškaus 1209 m. įkurto Mažesniųjų brolių ordino (OFM) atšaka, į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę atvyko su misijomis XV a. viduryje. Lietuvoje ir gretimose Vidurio Europos valstybėse šie broliai dažnai vadinami bernardinais, pagal pagrindinį ordino reformatorių ir idėjinį vadovą šv. Bernardiną Sienietį.
więcej