Odwiedzone miejsca



Šventoji upė

Utenos r.
Didžiausia rajono upė, kurią iki Paščio ežero maitina net 1436 km² baseinas. Išplaukusi iš Paščio, upė kilpinėja Utenos raj. žeme pietvakarių link apie 30 km ir pasiekia Anykščių rajono ribą, kai iki žiočių lieka dar 140 km.
więcej

Paršežerio pėsčiųjų pažintinis takas

Šilalės r.
Sietuvos kraštovaizdžio draustinyje – ilgis 13,8 km, iš jo 4,1 km medinis takas, 8 informaciniai stendai, 16 suolų, 40 informacinių rodyklių, 3 mediniai tiltai. Takas prasideda ir eina pietine Paršežerio pakrante — Ežero pelke. Čia nutiestas medinis takas. Šioje atkarpoje galima susipažinti su vertingomis žemapelkės biocenozėmis. Iš žemapelkės takas veda į Rešketų kaimą, kurio senkapyje palaidoti 1863 m. sukilėliai. Toliau takas suka link Šilinkalnio. Iš ten — prie Paršpilio piliakalnio, šalia jo yra Parškalnis — senovės gyvenvietė, pro Burbiškių senkapius iki Sietuvos kūlgrindos. Grįžtant pasuka prie mitologinio šaltinio, vadinamo "Milžinų maudykla". Šalia šaltinio įrengtas tiltelis, per kurį patenkama į dešinį Sietuvos krantą. Čia takas veda į Piaunios mišką ir aukštapelkę, kuria praeinama mediniu taku. Grįžtama į tą pačią stovyklavietę.
więcej

Antšunijos žydų genocido vieta

Tauragės r.
1941 m. rugsėjo 12 d. Antšunijos kaimo miško pakraštyje naciai įvykdė kruviną genocidą - sušaudyta apie 3000 žydų moterų ir vaikų.
więcej

Tauragės konvencijos paminklas

Tauragė
1812 m. gruodžio 30 d. pasirašyta konvencija tarp Prūsijos armijos generolo leitenanto J. D. von Yorck ir Rusijos armijos generolo majoro H. K. von Diebitsch. Plačiau: Tauragės konvencija numatė, jog Prūsijos korpusas prieš Rusiją nebekariaus, liks neutralus. Pažymėtina, kad Jorkas veikė prieš Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo III valią. Napoleonas apie tai sakė: „tai skaudžiausia, kas galėjo įvykti – ne tiek kariniu, kiek politiniu požiūriu“. Ši konvencija, gavusi Tauragės konvencijos vardą, išgarsino Tauragę Europoje, ji laikoma vokiečių tautinio išsivadavimo pradžia.
więcej

Batakių evangelikų liuteronų bažnyčia

Tauragės r.
Apie 1881 m. Tauragės parapijos kunigas Jonas Pipiras paragino batakiškius atsiskirti nuo labiau vokiškos Skaudvilės parapijos ir pasistatyti savo maldos namus. 1885 m. pašventinta naujoji bažnyčia. Bažnyčia medinė, turi liaudiškos architektūros bruožų
więcej

Batakių Šv. Onos bažnyčia

Tauragės r.
Pirmieji maldos namai Batakiuose pastatyti dar 1509 m. XVII ir XVII a. ji buvo perstatyta. Senoji bažnyčia buvo liaudiškos architektūros, interjerui būdingi baroko stiliaus bruožai. 1970 m. ji sudegė. Nauja medinė bažnytėlė pastatyta tik 1989 m.
więcej

Gaurės Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia

Tauragės r.
1773 m. dabartinės Gaurės Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios vietoje stovėjo medinė jos pirmtakė, garsėjusi barokinėmis interjero detalėmis. 1970 m. sudegus bažnyčiai, 1992 m. pradėta statyti naujoji.
więcej

Sartininkų katalikų Šv. Jurgio Bažnyčios architektūrinis ansamblis

Tauragės r.
Sartininkų Šv. Jurgio bažnyčia - seniausias kaimo pastatas. 1789 m. Abiejų Tautų Respublikos karalius Stanislovas Poniatovskis skyrė valaką žemės, o 1787 m. maldos namai jau buvo pastatyti. Plačiau: Bažnyčios statybą organizavo Žemaičių vėliavininkas, Vainuto seniūnas Jurgis Bilevičius ir parapijiečiai. Ji buvo benediktuota Šv. Apaštalo Baltramiejaus titulu.
więcej

Žygaičių Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

Tauragės r.
Manoma, jog pirmoji medinė koplyčia Žygaičiuose pastatyta 1608 m., o bažnyčia – 1785 m. XIX a. vid. sudegus maldos namams, 1861 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia
więcej

Dauglaukio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Tauragės r.
1990 m. besiplečiančioje Dauglaukio gyvenvietėje įkurta parapija ir pradėta statyti katalikų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia.
więcej

Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia

Tauragės r.
Liaudiškos architektūros formų, viena seniausių Tauragės krašto Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia pastatyta 1774 m.
więcej

Lauksargių evangelikų liuteronų bažnyčia

Tauragės r.
1864 m. Lauksargiuose pradedama statyti evangelikų liuteronų bažnyčia. Jos šventoriuje įrengtos Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinės. Plačiau: Iki XIX a. II p. vietiniai evangelikai liuteronai vykdavo į Vilkyškių bažnyčią. 1864 m. Lauksargiuose pradedama ir amžiaus pabaigoje užbaigta statyti evangelikų liuteronų bažnyčia.
więcej

Skaudvilės evangelikų liuteronų bažnyčia

Tauragės r.
Medinė, liaudiškos architektūros Skaudvilės evangelikų liuteronų bažnyčia pradėta statyti 1827 m. Nuo 1886 m. ji išliko nepakitusi.
więcej

Skaudvilės Šv. Kryžiaus bažnyčia

Tauragės r.
Skaudvilės Šv. Kryžiaus bažnyčia pastatyta XVIII a. pab. Ji liaudies architektūros formų, turi klasicizmo bruožų.
więcej

Aukštagirės slidinėjimo trasa

Šilalės r.
Aukštagirės slidinėjimo trasa – pirmoji ir kol kas vienintelė profesionaliai įrengta slidinėjimo zona Tauragės regione. Aktyviam poilsiui Aukštagirės slidinėjimo trasoje šaltuoju metų periodu paruošiamos trys įvairaus sudėtingumo trasos, kurių ilgiai siekia iki 300 m. Į kalną kelia du keltuvai, o vaikai ir pradedantieji keliami atskiru multiliftiniu keltuvu.
więcej

Jūros parkas

Tauragė
Parkas įrengtas remiantis senosios baltų kultūros simboliais – dangaus šviesuliais. Vaikštinėdami po parką, lengvai rasite daug simbolių : Saulės, Mėnulio, Begalybės arba darnos, Pasaulio medžio, Žalčiuko (gyvatėlės). Parke turėsite išskirtinę progą susipažinti su senovės lietuvių zodiaku.
więcej

Taurų nuotykių parkas

Tauragė
Čia galėsite išbandyti ne tik lynų trasas, sausumos čiuožyklą bet ir užkopti į „piliakalnį“ su atstatytu XII amžiaus Skalvių kariniu įtvirtinimu bei karinės amunicijos ekspozicija Taurų nuotykių parkas jus nustebins neeiline nakvyne viešbutyje-namelyje medyje (6–7 m. aukštyje). Taip pat pasiūlys džipų safarį – vieną unikaliausių pažintinių ekskursijų, kurios metu bus siūloma susipažinti su Tauragės krašto istorija, aplankant daugybę gamtos ir paveldo objektų.
więcej

Genių atodanga

Tauragės r.
Genių atodanga - tai skardis dešiniajame Jūros krante, netoli Genių vienkiemio, įspūdingame upės vingyje, Tyrelių miško šiauriniame pakraštyje. Atodangos aukštis – 24–25 m, o ilgis palei upę – 160 m. Skardžius Jūros šlaituose sukūrė dvi išvien veikusios gamtos jėgos. Stipri šoninė upės srovės erozija (ardymas) staigiame vingyje ir gravitacija, dėl kurios šlaito nuogulos nuolat byra, šliaužia ir net virsta žemyn.
więcej

Pagramančio atodanga

Tauragės r.
Pagramančio atodanga - tai skardis kairiajame Akmenos krante, įspūdingoje upės kilpoje, Pagramančio miestelio šiaurinėje dalyje. Atodangos aukštis – 29–31 m, o ilgis palei upę – 203 m. Akmenos slėnio atodangų vertė – tai viduriniojo ir viršutiniojo ledynmečių (pleistoceno) pjūvis. Tai lyg atversta ledynmečių knyga, kurios puslapius sudaro moreninio priesmėlio, smėlio, aleurito ir molio sluoksniai, palikti Lietuvą dengusių ledynų.
więcej

Pagramančio piliakalnis

Tauragės r.
Su senovės gyvenviete stūkso Pagramančio miestelyje, Akmenos kairiojo kranto aukštumos kyšulyje, dešiniajame Gramančios upelio krante. Kyšulį iš vakarų supa Akmenos slėnis, iš pietų ir rytų – Gramančios upelis. Ant Pagramančio piliakalnio stovėjusi lietuvių gynybinė pilis, tai liudija ne tik čia esanti nemaža senovės gyvenvietė, kitapus slėnio buvęs III – V a. kapinynas, bet ir šalimais senovės gyvenvietės ir piliakalnio praeinantis senas kelias į senąsias Lietuvos gyvenvietes – Putvę ir Kreivius.
więcej
  Ogółem: 32