Odwiedzone miejsca



Skulptūra "Laisvės angelas"

Alytus
Paminklas pastatytas 1929 m. Įspūdingos 13 metrų aukščio paminklo (9 metrų postamentas ir 4 metrų trimituojantis angelas) autorius – Antanas Aleksandravičius. Pasakojama, kad pozuoti skulptorius prikalbinęs jaunutę gimnazijos mokytoją.
więcej

Vinkšnupių kaimo totorių senosios civilinės kapinės

Vilkaviškio r.
Istorinė (memorialinė vieta). Paskelbtos saugomu kultūros paveldo objektu. Kapines prižiūri Bartninkų seniūnija. Prie lauko keliuko į kapines seniūnas įrengė informacinę lentą-rodyklę. Įvairūs mažosios kraštovaizdžio architektūros statiniai ir vaizduojamojo meno formos - akmeniniai antkapiniai paminklai (ant paminklų yra įrašai ir epitafijos lenkų, rusų, arabų kalbomis apie čia palaidotų totorių amžių, šeimyninę padėtį, tarnybines pareigas. Įrašai iškalti rašytinėmis arba spausdintinėmis raidėmis, pastebimai gausi šriftų įvairovė. Yra antkapinių paminklų paženklintų tik pusmėnulio pjautuvu.
więcej

Buvusi žydų sinagoga HAKHNASAT ORHIM / Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija

Marijampolė
Buvusi žydų sinagoga – dalis mūsų sakralinio paveldo, ilgus šimtmečius trukusios žydų istorijos Lietuvoje liudininkė. Žydai į LDK teritoriją atsikėlė maždaug XV a. pabaigoje. XVII a. pabaigoje ir XVIII-ojo pradžioje, šalį nuniokojus karams ir epidemijoms, LDK miestai ištuštėjo ir žydai buvo kviečiami tam, kad padėtų atgaivinti merdinčią ekonomiką. Spėjama, kadangi projektas nerastas, sinagoga suprojektuota architekto Valerii Rybarskii 1899 m. Tai eklektinis istorizmo laikotarpio pastatas, iškilęs centrinėje miesto dalyje XX a. pr. Išorės dekore gausu neoromaninių, neogotiškų bei rytietiškų motyvų. Sinagoga projektuota stačiakampio plano, tinkuoto mūro, su pusapvale apside Aron kodešui (hebr.–Šventoji skrynia), o tai yra svarbiausias sinagogos interjero elementas, puošnioje spintoje rytinėje pusėje, su dviem įėjimais į sinagogą vakarinėje pusėje ir vienu šiaurinėje.
więcej

Vilniaus Kalvarijos, Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia

Vilnius
Ant aukštos kalvos stovinti barokinė Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia yra kompozicinis ir idėjinis Kalvarijų ansamblio centras. Ji artimai susijusi su Kryžiaus kelio stotimis ir yra neatskiriama jų dalis. Kalva, ant kurios pastatyta šventovė, Kalvarijų topografijoje atitinka Golgotos kalną, o trys Kryžiaus kelio stotys (31–33), skirtos paminėti Jėzaus nukryžiavimą, mirtį ir nuėmimą nuo kryžiaus, įkomponuotos tiesiog pačioje bažnyčioje. 31 ir 33 stotis yra įrengtos prie išorinių transepto sienų, o 32-ji – šventovės viduje, ji sutampa su Didžiuoju altoriumi.
więcej

Vilniaus universitetas

Vilnius
Vilniaus universitetas, viena seniausių ir žymiausių Vidurio ir Rytų Europos aukštųjų mokyklų, įkurtas 1579 metais. Ilgą laiką būdamas vienintele aukštojo mokslo įstaiga Lietuvoje, universitetas darė didelę įtaką ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių kraštų kultūriniam gyvenimui, išugdė ne vieną mokslininkų, poetų, kultūros veikėjų kartą. Per daugiau nei 400 metų Vilniaus universitetas išgyveno kilimą, smukimą, atgijimą ir uždarymą. Universiteto istorija labai turtinga ir prieštaringa, neatsiejama nuo Lietuvos valstybės istorijos, atspindinti visus jos dramatiškus tarpsnius.
więcej

Tauragės konvencijos paminklas

Tauragė
1812 m. gruodžio 30 d. pasirašyta konvencija tarp Prūsijos armijos generolo leitenanto J. D. von Yorck ir Rusijos armijos generolo majoro H. K. von Diebitsch. Plačiau: Tauragės konvencija numatė, jog Prūsijos korpusas prieš Rusiją nebekariaus, liks neutralus. Pažymėtina, kad Jorkas veikė prieš Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo III valią. Napoleonas apie tai sakė: „tai skaudžiausia, kas galėjo įvykti – ne tiek kariniu, kiek politiniu požiūriu“. Ši konvencija, gavusi Tauragės konvencijos vardą, išgarsino Tauragę Europoje, ji laikoma vokiečių tautinio išsivadavimo pradžia.
więcej

Burbiškio dvaras ( Anykščių r.)

Anykščių r.
Burbiškio dvaras yra įsikūręs Anykščių regioniniame parke, netoli Rubikių ežero, 8 km nuo Anykščių. Vaizdingame Anykštos upės kairiajame krante iš tolo akį patraukia stilingi rūmai – XIX a. architektūros paminklas, neoklasicizmo epochos perlas, užburiantis subtilumu ir elegancija.
więcej

Kelmės krašto muziejus

Kelmė
Kelmės krašto muziejus įsikūręs Kelmės dvaro rūmuose. Muziejaus ekspozicijos išdėstytos trijuose šio ansamblio pastatuose: rūmuose, vartuose ir svirne. Kelmės dvaro ansamblis – valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, vertinamas kaip retai išlikusi baroko stiliaus Lietuvos provincijos dvaro sodyba.
więcej

Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus

Pagėgių sav.
Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus įkurtas XIX a. pabaigos atstatytoje Mažosios Lietuvos spaustuvėje, kurioje dirbo, o vėliau ir gyveno Mažosios Lietuvos spaustuvininkas, visuomenės veikėjas, publicistas, vienas Aušros leidėjų, Mažosios Lietuvos Vyriausiojo gelbėjimo komiteto pirmininkas ir atstovas Valstybės taryboje, Tilžės akto signataras Martynas Jankus.
więcej

Uostadvario švyturys

Šilutės r.
Uostadvario švyturys yra taisyklingo aštuonkampio formos, sienų briaunos papuoštos glazūruotomis žalios spalvos plytomis, sienos raudonų plytų mūro. Viduje – įvijiniai betoniniai laiptai, vedantys į žibinto patalpą, iš kurios patenkama į apžvalgos aikštelę. Švyturio aukštis – 18 metrų. 1873 – 1876 metais priešais Minijos žiotis pastatytas Uostadvario švyturys, sujungtas su švyturio sargo gyvenamuoju namu.
więcej

Dionizo Poškos baublių muziejus ir Bijotų dvaro sodyba

Šilalės r.
Baubliai – pirmasis senienų muziejus Lietuvoje. Muziejų išskabtuoto ąžuolo kamiene 1812 m. įrengė žemaičių bajoras, rašytojas ir istorikas, kultūros šviesuolis Dionizas Poška (1764 – 1830). Ąžuolą, kuriam tuomet buvo apie tūkstantis metų, žmonės vadino Baubliu.
więcej

Šeduvos vilnų karšykla

Radviliškio r.
Šeduvos vilnų karšykla saugoma valstybės kaip kultūros vertybė. Į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą ji įtraukta 1995 m. Objektą sudaro verpyklos statinys ir verpimo technologinė įranga. Jam priskiriamos technologinė bei istorinė vertės. Jis saugomas viešojo pažinimo ir naudojimo tikslu.
więcej

Palėvenės dvaras

Kupiškio r.
Komaras Zabožinskis dokumentuose minimas nuo 1481 m., kai paveldėjęs didelį palikimą įsikūrė Padniestrėje, vietovę pavadinęs Komarogradu. Vėliau Komaro Zabožinskio Vladimiro sūnus Motiejus - Karališkasis dvariškis, pasiėmęs savo dalį, išsikėlė į Lietuvą. Tiksli data nėra žinoma, tačiau rašoma, kad Motiejaus proanūkis Jeronimas 1661 m. buvo seimo deputatu, o vėliau dirbo teisėju. Sekančių kartų palikuonis Mykolas Komaras, Vandeno vaiskis jau 1654 m. įsikūrė Palėvenės dvare (tuometinėje Ukmergės apskrityje). Po Mykolo Komaro mirties našlė Kotryna Komarienė 1703m. Palėvenės dvarą užrašė savo sūnums Andriui ir Mikalojui Komarams.
więcej

Vetygalos atodanga

Anykščių r.
Atodanga dar vadinama Žėbos kalnu, nes ji sudaro pietinę 420 metrų ilgio Žėbos kalno dalį. Tai viena didžiausių ikikvarterinių darinių atodangų Lietuvoje. Ji yra 20–30 m aukščio ir 25 m pločio. Pasak geologų, tai unikali atodanga – tarsi atversta Anykščių krašto gamtos istorijos knyga, kurioje matomi ikiledyniniai, apie 400 mln. metų senumo sluoksniai, sudaryti iš šviesaus kvarco ir žėručio smėlio.
więcej

Piliakalnio piliakalnis

Anykščių r.
Šlaitai nuolaidūs, tik nuo ežero pusės šlaitas gana status ir yra apie 8 m aukščio. Aikštelė neišsiskiria ir susilieja su nuolaidžiais šlaitais, ji ovali, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi. Piliakalnis ilgą laiką buvo ariamas, suardytas, pradeda užaugti. Aikštelėje apie 2003 m. pastatytas akmeninis paminklas.
więcej

Puntuko akmuo

Anykščių r.
Gamtos ir kultūros vertybė – Puntuko akmuo – guli Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje. Tai antras pagal dydį akmuo Lietuvoje, tačiau – pats lankomiausias. Puntuko ilgis – 6,9 m, plotis – 6,7 m, aukštis – 5,7 m (iš jų 1,5 m žemėje ), svoris – 265 t. Tai rapakivio (granito struktūrinė atmaina) luistas, ledynų atneštas prieš 14–20 tūkstančių metų iš Suomijos, per paskutinįjį (Nemuno) ledynmetį. Puntukas lankytojus domina ne tik kaip įspūdingas geologijos paminklas ar apipintas legendomis mitologinis akmuo – jis tapo legendinių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno įamžinimo vieta
więcej

Kauno IX forto muziejus

Kaunas
IX fortas – Kauno tvirtovės šiaurės vakarų dalies vienas iš pagrindinių įtvirtinimų – 1958 m. liepos 16 d. tapo muziejumi – tautų kančios, skausmo ir atminimo simboliu.
więcej

Šalčininkų rajonas

Šalčininkų r.
Rajono centras – Šalčininkai – miestas, esantis 45 km. nuo Vilniaus, kuriame dabar gyvena 7000 gyventojų. Miestas įsikūręs prie Šalčios upės, nuo kurios ir gavo pavadinimą. Pirmą kartą Šalčininkų vardas minimas nuo XIII a. istoriniuose kryžiuočių šaltiniuose, kur vietovė vadinama „Salsininken“ arba „Saletzniken“. Nuo XIV a. gyvenvietė priklausė Glebavičiams, vėliau Šalčininkus valdė didikai Chodkevičiai, o 1823 m. Šalčininkus nusipirko grafai Vagneriai, kurie tvarkėsi čia iki Antrojo pasaulinio karo. Neoklasicistiniai Vagnerių dvaro rūmai – vienas svarbiausių praėjusių amžių architektūros paminklų Šalčininkuose. Pastato viduje galima pamatyti puikias koklių krosnis, nuostabos vertą vadinamąją „auksinę salę“.
więcej

Kėdainių miesto senamiestis

Kėdainiai
Kėdainių senamiestis – valstybės saugomas urbanistikos paminklas, vienas iš septynių išlikusių senamiesčių Lietuvoje. Senamiestis išsiskiria archeologiniu sluoksniu, senosiomis užstatymo linijomis, jaukiu senuoju gatvelių tinklu, keturiomis prekybos aikštėmis, architektūros ir istorijos paminklais.
więcej

Alytaus piliakalnis

Alytus
Šimtmečius menąs miesto įkūrimo liudininkas. Tai istorijos ir kultūros paminklas, kurio papėdę šiandien puošia skulptūrų ekspozicija „Alytaus piliakalnio protėviai“.
więcej
  Ogółem: 21