Odwiedzone miejsca



Linų muziejus ir Stultiškių vėjo malūnas

Panevėžio r.
Stultiškių vėjo malūnas stovi nuo 1880 metų. Įdomu tai, kad malūnas tuomet buvo pastatytas aplink galingą pušį, kuri vėliau buvo nupjauta ir prie kamieno pritvirtintos girnos. Tai keturių aukštų, išvaizdus malūnas, su pasukama prieš vėją kepure.
więcej

Aušros Vartai

Vilnius
Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų vardą. Kai kas spėja, kad tai Ašmenos miesto vardas, kuris buvęs kitakalbių žmonių suprastas pažodžiui (lot. acies - ašmenys) ir išverstas į lotynų bei lenkų kalbas. Nuo kada jie imti lietuviškai vadinti „Aušros vartais" ir kodėl „Aušros" - irgi nežinia. Galbūt toks vartų pavadinimas radosi dėl Švč. Marijos kaip „Aušros žvaigždės" įvaizdžio.
więcej

Raganos uosis

Plungės r.
Raganos uosis – botaninis gamtos paveldo objektas, saugomu paskelbtas 1960 m., o gamtos paminklu – 2000 m. Tai storiausias Lietuvoje uosis, kurio kamieno apimtis – 7,2 m, aukštis – 32 m. Jis auga Platelių dvaro parko vakariniame pakraštyje, esančios erdvės viduryje.
więcej

Švenčiausios Mergelės Marijos (Snieginės) bažnyčia

Šilalės r.
Šventovė stovi Girdiškės kaime, 8 km į šiaurės vakarus nuo Skaudvilės. Tai vienintelė bažnyčia Lietuvoje pašvęsta Švč. Mergelės Marijos Snieginės garbei. Bažnyčia neogotikinė, lotyniško kryžiaus plano, trinavė halė. Šventovės išorė monumentali, didinga, jos raudonų plytų fasaduose vyrauja vertikalios linijos, tačiau taip ir neužbaigti statyti bokštai pastatui suteikia kresnumo ir sunkumo įspūdį. Išorės puošyba kukli, joje apsiribota tik būdingiausiais neogotikinių fasadų elementais.
więcej

Vilkiškės ir Vilkiškių dvaras

Šalčininkų r.
Vilkiškės – dvarvietė vaizdingame Merkio upės slėnyje. XIX a. priklausė Dmochovskiams, už dalyvavimą 1863 m. sukilime caro valdžia dvarą konfiskavo ir perdavė generolui Maksimovui. Tolesnis dvaro likimas nežinomas. Iki šių dienų tebestovi Dmochovskių 1847 m. statytas medinis dvaro gyvenamasis namas. Tai stačiakampio plano vienaukštis pastatas, iškilęs ant aukštos akmeninės pamūrės su pusrūsiais.
więcej

Dieveniškių istorinio regioninio parko lankytojų centro vidaus ekspozicija

Šalčininkų r.
Muziejus įrengtas atstatant senosios Poškonių mokyklos pastatą ant esamų pamatų, atkuriant autentiško pastato tūrį ir fasadinę išraišką. Nedideliame muziejuje galima pamatyti XIX-XX a. a. indus ir ūkio įrankius, surinktus Dieveniškių apylinkėse. Informaciniame centre taip pat veikia audimo staklių, lovatiesių, staltiesių, rankšluosčių ir rinktinių raštų juostų rinkinių ekspozicija.Taip pat Jūs galite apžiūrėti akmeninių skulptūrų parkelį, užsisakyti ekskursijos vadovą, įsigyti informacinių leidinių apie parką.
więcej

Akmenynės Šv. kūdikėlio Jėzaus bažnyčia

Šalčininkų r.
Kaip unitų bažnyčia minima 1830 metais Turgelių bažnyčios vizitacijoje. Dabartinė bažnyčia pastatyta 1928 metais, o 1945 m. buvo įkurta parapija. Bažnyčia aukšta, vienanavė, fasadinėje pusėje turi išsikišusį keturkampį bokštą. Bažnyčios interjeras nėra labai turtingas, bet turi kelis dailės paminklus. Vienas iš jų – 1834 m. A. Valinavičiaus nutapytas paveikslas „Marijia Sopulingoji“. Kultūros paminklų sąraše – šventoriaus, aptverto akmenine sienele, vartų geležiniai ornamentuoti kryžiai. Taip pat yra 2 medinės XIX a. Angelų skulptūros.
więcej

Didžioji Kintų tuja

Šilutės r.
„Didžioji tuja“ tai - Kintų miestelyje, už girininkijos pastato augantis gamtos paminklas. Europoje didesnė tuja žinoma tik Šveicarijoje. Kintuose augančios tujos aukštis siekia apie 18 metrų.
więcej

Dionizo Poškos baublių muziejus ir Bijotų dvaro sodyba

Šilalės r.
Baubliai – pirmasis senienų muziejus Lietuvoje. Muziejų išskabtuoto ąžuolo kamiene 1812 m. įrengė žemaičių bajoras, rašytojas ir istorikas, kultūros šviesuolis Dionizas Poška (1764 – 1830). Ąžuolą, kuriam tuomet buvo apie tūkstantis metų, žmonės vadino Baubliu.
więcej

Stelmužės dvarvietė (Stelmužės ąžuolas, Šv. Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčia, Vergų bokštas)

Zarasų r.
Stelmužės dvarvietė žinoma jau nuo XVI amžiaus vidurio. Manoma, kad prieš atsirandant dvarui čia stovėjo pilis. Nors dvaro rūmai šimtmečiams bėgant ir neišliko, viename įdomesnių kaimų Aukštaitijoje vis dar galima aptikti likučių, liudijančių apie kažkada virusį dvaro gyvenimą. Ilgą laiką protestantiškoje aplinkoje klestėjusi dvarvietė ir šiandien vilioja grupes atvykėlių tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio valstybių. Lankytojai atvyksta į Stelmužę pamatyti Lietuvoje unikalių gamtos ir architektūros paminklų.
więcej

Palėvenės dvaras

Kupiškio r.
Komaras Zabožinskis dokumentuose minimas nuo 1481 m., kai paveldėjęs didelį palikimą įsikūrė Padniestrėje, vietovę pavadinęs Komarogradu. Vėliau Komaro Zabožinskio Vladimiro sūnus Motiejus - Karališkasis dvariškis, pasiėmęs savo dalį, išsikėlė į Lietuvą. Tiksli data nėra žinoma, tačiau rašoma, kad Motiejaus proanūkis Jeronimas 1661 m. buvo seimo deputatu, o vėliau dirbo teisėju. Sekančių kartų palikuonis Mykolas Komaras, Vandeno vaiskis jau 1654 m. įsikūrė Palėvenės dvare (tuometinėje Ukmergės apskrityje). Po Mykolo Komaro mirties našlė Kotryna Komarienė 1703m. Palėvenės dvarą užrašė savo sūnums Andriui ir Mikalojui Komarams.
więcej

Palūšės Šv. Juozapo bažnyčia, varpinė ir koplytėlė

Ignalinos r.
Bažnyčia stovi Palūšės miestelyje, aukštoje kalvoje, netoli Lūšių ežero. Adutiškio klebonas Juozapas Stockis Baziliauskas 1747 m. iš tėvų paveldėtoje žemėje savo lėšomis pradėjo statyti Šv. Juozapo bažnyčią. Statyba baigta 1757 m. Statyta iš pušų kamienų, vien tik kirviu, nenaudojant pjūklo.
więcej

Pušis Šventosios pažintiniame take

Anykščių r.
Anykščių rajono savivaldybės saugomo medžio aukštis siekia 29,5 metro. Pirmo kamieno apimtis yra 3,15 m, o antro – 2,05 m. Pastarasis šakojasi dar į 4 dalis.
więcej

Uoksinė pušis

Anykščių r.
Medis auga Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje. Pušies aukštis yra 24 m, kamieno apimtis – 2,28 m. Medyje yra virš 20 drevių.
więcej

Buivydų uosis

Anykščių r.
Anykščių rajono savivaldybės saugomas išskirtinio amžiaus ir išvaizdos uosis auga Buivydų piliakalnio teritorijoje. Medžio aukštis yra 19 m, kamieno apimtis – 3,95 m. Išskirtinumo medžiui suteikia apatinėje šlaito pusėje iš medžio šaknų susidaręs vientisas skydas.
więcej

Variaus ąžuolas

Anykščių r.
Šis, Variaus botaniniame draustinyje augantis medis, yra vienas storiausių regioninio parko ąžuolų. Medžio aukštis yra 21 m, apimtis – 5,13 m.
więcej

Elmės šešiakamienis ąžuolas.

Anykščių r.
Tai pats įspūdingiausias Anykščių regioninio parko ąžuolas, turintis net 6 kamienus. Medžio aukštis yra 30 m, o kamienų apimtis – 7,31 m.
więcej

Žažumbrio ąžuolas.

Anykščių r.
Tai rajono savivaldybės saugomas gamtos paveldo objektas. Anykščiuose šis ąžuolas sulaukia didžiausio dėmesio. Ne vienam Anykščių siauruoju geležinkeliu iki Rubikių keliavusiam žmogui teko išlipti ir pabūti prie Žažumbrio ąžuolo bei prie jo įrengtoje poilsiavietėje. Medžiui daugiau kaip 200 metų.
więcej

Pavarių liepa

Anykščių r.
Tai rajono savivaldybės saugomas gamtos paveldo objektas. Mažalapės liepos aukštis yra 20 m, o kamieno apimtis – 4,70 m. Kamienas šakojasis į šešias didžiules šakas.
więcej

Šalčininkų rajonas

Šalčininkų r.
Rajono centras – Šalčininkai – miestas, esantis 45 km. nuo Vilniaus, kuriame dabar gyvena 7000 gyventojų. Miestas įsikūręs prie Šalčios upės, nuo kurios ir gavo pavadinimą. Pirmą kartą Šalčininkų vardas minimas nuo XIII a. istoriniuose kryžiuočių šaltiniuose, kur vietovė vadinama „Salsininken“ arba „Saletzniken“. Nuo XIV a. gyvenvietė priklausė Glebavičiams, vėliau Šalčininkus valdė didikai Chodkevičiai, o 1823 m. Šalčininkus nusipirko grafai Vagneriai, kurie tvarkėsi čia iki Antrojo pasaulinio karo. Neoklasicistiniai Vagnerių dvaro rūmai – vienas svarbiausių praėjusių amžių architektūros paminklų Šalčininkuose. Pastato viduje galima pamatyti puikias koklių krosnis, nuostabos vertą vadinamąją „auksinę salę“.
więcej
  Ogółem: 26