Odwiedzone miejsca
Būdviečio dvaro sodyba ir svirnas
Lazdijų r.
Būdviečio dvaro sodybos fragmentai yra apie 15 km į p.v. nuo Lazdijų, 4 km nuo sienos su Lenkija.
Dvaras ir jo sodyba pradėjo kurtis 1589 m. Žygimantas Vaza, Lenkijos karalius ir Lietuvos Didysis kunigaikštis, patvirtino aktą, įrašytą Lietuvos metrikoje, ir tuometinėje Merkinės girininkijos karališkoje girioje 11 valakų ((apie 230 ha) su margais ir kitais priedais) pavadinęs Budoviči (Būdviečiu), jais iki gyvos galvos leido naudotis bajorui Grigorijui Sveckui.
więcej
Tradicinių amatų centras Houvaltų dvare Maišiagaloje
Vilniaus r.
Maišiagaloje, Vilniaus rajone, tikrai verta užsukti į Tradicinių amatų centrą, kuris įsikūrę Houvaltų dvare. Šiame dvare glaudėsi vietos gyventojai Antrojo pasaulinio karo metu, o vėliau buvo įkurdinti kolūkiečiais tapę Houvaltų dvaro samdiniai. Neilgai trukus, dvare įsteigta tarybinio ūkio kontora, o po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo vidurinė mokykla.
więcej
Vištyčio regioninis parkas ir lankytojų centras
Vilkaviškio r.
Beribių Suvalkijos lygumų kamputyje, trijų valstybių – Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos – pasienyje įsispraudusio Vištyčio regioninio parko kraštovaizdį formavo paskutinio ledynmečio ledo liežuviai, sustūmę aukščiausias Suvalkų aukštumos kalvas, tarp jų įspraudę vaizdingą Vištyčio ežerą, iš žemės gelmių į paviršių išridenę didžiulius akmenis, seklesnes vietas pavertę pelkėmis.
więcej
Saldutiškio dvaras
Utenos r.
Saldutiškio dvaro sodyba yra Saldutiškio miestelyje, Utenos rajono savivaldybėje. Miestelio pavadinimas keletą kartų keitėsi: buvo vadinamas Šilgudiškiu, Salgudiškiu. Dvaro aplinkoje būta daug gėlo vandens, šaltinių, tad Saldutiškio pavadinimas galėjęs kilti ir nuo šulinio skaidrumo bei vandens skanumo.
więcej
Buvusi žydų sinagoga HAKHNASAT ORHIM / Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija
Marijampolė
Buvusi žydų sinagoga – dalis mūsų sakralinio paveldo, ilgus šimtmečius trukusios žydų istorijos Lietuvoje liudininkė. Žydai į LDK teritoriją atsikėlė maždaug XV a. pabaigoje. XVII a. pabaigoje ir XVIII-ojo pradžioje, šalį nuniokojus karams ir epidemijoms, LDK miestai ištuštėjo ir žydai buvo kviečiami tam, kad padėtų atgaivinti merdinčią ekonomiką. Spėjama, kadangi projektas nerastas, sinagoga suprojektuota architekto Valerii Rybarskii 1899 m. Tai eklektinis istorizmo laikotarpio pastatas, iškilęs centrinėje miesto dalyje XX a. pr. Išorės dekore gausu neoromaninių, neogotiškų bei rytietiškų motyvų. Sinagoga projektuota stačiakampio plano, tinkuoto mūro, su pusapvale apside Aron kodešui (hebr.–Šventoji skrynia), o tai yra svarbiausias sinagogos interjero elementas, puošnioje spintoje rytinėje pusėje, su dviem įėjimais į sinagogą vakarinėje pusėje ir vienu šiaurinėje.
więcej
Noriūnų dvaras
Kupiškio r.
Noriūnų dvaras - dvaras Noriūnų kaime, Kupiškio raj. Valstybinės reikšmės paminklas. Architektūros ansamblį sudaro dvaro rūmai, kumetynas, ūkiniai pastatai ir parkas.
więcej
Trakų salos pilis
Trakai
Trakų salos pilis – gotikinė pilis Trakų mieste, Galvės ežero Pilies saloje, į kurią nutiestas pėsčiųjų tiltas. Pastatyta kunigaikščių Kęstučio ir Vytauto iniciatyva XIV a. II pusėje – XV a. 1-ajame dešimtmetyje. XV a. ši pilis (kaip ir Trakų pusiasalio pilis) buvo viena iš LDK valdovų rezidencijų. Dabar pilis atstatyta ir yra vienas populiariausių Lietuvoje turistų lankomų objektų; pilyje vyksta įvairios šventės, veikia archeologinė ir istorinė ekspozicijos, medžioklės muziejus. Prie pilies saloje įkurtas parkas.
więcej
Pakruojo sinagoga
Pakruojis
1801 m. iškilusi monumentali medinė sinagoga tapo Pakruojo simboliu. Seniausia iki šių dienų išlikusi medinė Lietuvos sinagoga.
więcej
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Kaunas
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus yra vienas seniausių ir didžiausių dailės muziejų Lietuvoje. Tai yra vienintelė vieta pasaulyje, kur sukauptas beveik visas įžymiausio lietuvių dailininko, kompozitoriaus, literato ir visuomenės veikėjo M. K. Čiurlionio (1875–1911) kūrybinis palikimas. M. K. Čiurlionio galerijos patalpose eksponuojami genialaus lietuvių menininko tapybos ir grafikos darbai, muzikos salėje galima pasiklausyti M. K. Čiurlionio muzikos kūrinių įrašų.
więcej
Palangos pasakų parkas
Palanga
Nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio Palangoje veikia lietuviškų pasakų parkas, lankytojus viliojantis ne tik itin jaukia aplinka, žaismingomis skulptūromis, bet ir netradiciniais sprendimais – pasakas čia galima ne tik „pačiupinėti“, bet ir išgirsti. Rugpjūčio mėnesį atidarytos pirmosios keturios skulptūros, vėliau parkas bus papildytas dar šešiomis naujomis.
więcej
Šventos pilkapiai
Švenčionių r.
Miške yra išlikę 35 pilkapiai, kurių sampilų skersmuo 6–12 m, aukštis apie 0,5 m. Saugomo objekto teritorija užima 2,3 ha plotą.
więcej
Baliulių pilkapiai
Švenčionių r.
Iš pilkapyne buvusių mažiausiai 16-os pilkapių ištirta 12 apardytų sampilų. Ištirti pilkapiai buvo nuo 6 iki 11-13 m skersmens ir iki 1 m aukščio. Jie buvo apjuosti grioviais arba duobėmis. Įdomus kai kurių pilkapių bruožas – duobės sampilų vidinėje dalyje. Dauguma pilkapių buvo su akmenų vainikais. Pilkapiuose aptikta 16 kapų (5 griautiniai ir 11 degintinių).
więcej
Žemaičių alka
Palanga
Viešėdami Šventojoje būtinai apsilankykite Žemaičių alkoje, įsikūrusioje ant kopos netoli sanatorijos „Energetikas“, Jonpaparčio gatvės pabaigoje. Tai 1988 m. atstatyta pagoniška šventvietė su paleoastronomine observatorija, XV a. stovėjusia ant Birutės kalno Palangoje.
więcej
Baliulių piliakalnis
Švenčionių r.
Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulio į Meros dešiniojo kranto slėnį aukštesniajame gale. Aikštelė ovali, pailga pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, 27×25 m dydžio, kiek žemėjanti į vakarų pusę. Joje rasta molio tinko, perdegusių akmenų. Piliakalnio vakarinę dalį nuplovė Mera, aikštelėje XIX a. – XX a. buvo įrengtos sentikių kapinės. Dabar piliakalnis apaugęs mišriu mišku. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.
więcej
Kauno paveikslų galerija
Kaunas
Galerija atidaryta 1979 m. (architektai Liucija Gedgaudienė, Jonas Navakas). Čia rengiamos lietuvių ir užsienio dailininkų parodos, eksponuojama šiuolaikinė Lietuvos dailė, pasaulio lietuvių dailė.
więcej
L. Truikio ir M. Rakauskaitės memorialinis muziejus
Kaunas
Namas statytas 3–4 dešimtmetyje, arch. Edmundas Frykas. Memorialinis muziejus atidarytas 1994 m. spalio 10 d. bute-dirbtuvėje, kur nuo Antrojo pasaulinio karo iki mirties gyveno ir kūrė dailininkas Liudas Truikys bei operos solistė Marijona Rakauskaitė. Muziejuje galima susipažinti su L.Truikio kūrybos palikimu: akvarelėmis, tapyba, scenografijos bei kostiumų eskizais, rankraščiais, dailininko sukauptomis Rytų meno ir lietuvių liaudies skulptūrų kolekcijomis. Galima pasižvalgyti po Marijonos Rakauskaitės kambarį.
więcej
J. Zikaro memorialinis muziejus
Kaunas
Muziejus atidarytas 2001 m. lapkričio 18 d. skulptoriaus Juozo Zikaro 120-ųjų metinių proga. 1959 m. Alytė Zikaraitėpirmame namo aukšte, tėvo dirbtuvėje, įrengė nedidelį, pusiau slaptą muziejų, skirtą J. Zikaro darbams. Testamentu visą namą bei jame esančius tėvo darbus A. Zikaraitė paliko M. K. Čiurlionio dailės muziejui. Po jos ir jos vyro mirties muziejus šiame name įruošė J. Zikaro darbų ekspoziciją. Muziejų sudaro: šeimos gyvenamosios patalpos, dailininko dirbtuvė bei prie namo esantis sodelis.
więcej| Ogółem: 56 |
