Odwiedzone miejsca



Dūdiškių šv. Mikalojaus sentikių cerkvė

Kaišiadorių r.
 Sentikių bendruomenė Dūdiškėse įsikūrė XVIII amžiuje. Dabartinės cerkvės pastatymo data nežinoma. Žinoma, kad Antrojo pasaulinio karo metu sudegė, po karo buvo atstatyta, vėliau – suremontuota.
więcej

Antano Juozapavičiaus tiltas

Alytus
Pirmasis tiltas per Nemuną Alytuje buvo pastatytas 1909 m. Jis buvo medinis. Mieste 1911 m. kilęs didelis gaisras pasiglemžė didžiąją dalį miesto statinių, nukentėjo ir medinis miesto tiltas. 1915 m., Pirmojo pasaulinio karo metu, iš Alytaus traukdamasi carinė armija jį susprogdino. Miestą užėmę vokiečiai tiltą atstatė, jis taip pat buvo medinis. 1919 m. vasario 13 d., vykstant Lietuvos nepriklausomybės kovoms, ant šio tilto buvo nušautas pirmasis Nepriklausomybės kovų karininkas Antanas Juozapavičius. Pagerbiant šį žmogų tiltas buvo pavadintas jo vardu.
więcej

Vilniaus Išganytojo bažnyčia (Joanitų) prie šv. Jono brolių vienuolyno

Vilnius
1693 m. į Vilnių atvyko vienuoliai trinitoriai. Ši vienuolija įsikūrė Kryžiaus karų laikais ir rūpinosi krikščionių išpirkimu iš kitatikių nelaisvės. Į Vilnių atvyko reformuota vienuolijos atšaka. Karų su turkais laikais Lietuvos ir Lenkijos teritorijose juos ėmėm globoti karalius Jonas Sobieskis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmono bei Vilniaus vaivados Kazimiero Jono Sapiegos iniciatyva Vilniaus priemiestyje, Sapiegų rezidencijos teritorijoje, vienuoliams pastatyta puošni bažnyčia ir vienuolynas. Bažnyčia buvo konsekruota Švč. Atpirkėjo Jėzaus Nazariečio titulu pirmą 1716 metais.
więcej

Gižų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

Vilkaviškio r.
Gižų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia yra maždaug pusiaukelėje tarp Marijampolės ir Vilkaviškio, netoli kelio, vedančio Lietuvos - Rusijos pasienio link. 1774 m. buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. 1834 m. ji sudegė. 1850 m. pastatyta gotikinio stiliaus mūrinė bažnyčia, kuri išlikusi iki šių dienų. Sienos sumūrytos iš lauko akmenų, papildytos raudonų plytų elementais bei ištisinėmis horizontaliomis juostomis. Bažnyčia trinavė, stačiakampio plano, po karo paremontuota. Gižų bažnyčioje saugoma keletas vertingų meno kūrinių profesionaliai nutapytos nežinomų autorių XIX a. vid. drobės – "Šv. Juozapo" ir "Nukryžiuotasis". Išskirtinis didžiajame altoriuje esantis kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra, sukurta apie 1850 m. – tai rečiau sutinkamas Nukryžiuotojo Kristaus atvaizdas, kuriame akcentuojama ne kančia, bet susimąstymas.
więcej

Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia

Vilkaviškio r.
Bažnyčia stovi miesto pietvakarinėje dalyje prie gatvių sankryžos, pagrindiniu fasadu atgręžta į šiaurę. Klebono S. Čepulio rūpesčiu pagal architekto V. Landsbergio - Žemkalnio projektą 1928 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia ir klebonija. Bažnyčios didysis altorius su skulptūrine grupe buvo pastatytas 1929 m. Altorių sukūrė Bronius Pundzius. Tokia sukurta altoriaus kompozicija yra viena iš nedaugelių XX a. I p. Lietuvos bažnytinės dailės kūrinių. Ji reprezentuoja naujos stilistikos skverbimąsi į Lietuvos bažnytinę dailę bei architektūrą, plačiau paplitusią XX a. 4-jame dešimtmetyje.
więcej

Vinkšnupių kaimo totorių senosios civilinės kapinės

Vilkaviškio r.
Istorinė (memorialinė vieta). Paskelbtos saugomu kultūros paveldo objektu. Kapines prižiūri Bartninkų seniūnija. Prie lauko keliuko į kapines seniūnas įrengė informacinę lentą-rodyklę. Įvairūs mažosios kraštovaizdžio architektūros statiniai ir vaizduojamojo meno formos - akmeniniai antkapiniai paminklai (ant paminklų yra įrašai ir epitafijos lenkų, rusų, arabų kalbomis apie čia palaidotų totorių amžių, šeimyninę padėtį, tarnybines pareigas. Įrašai iškalti rašytinėmis arba spausdintinėmis raidėmis, pastebimai gausi šriftų įvairovė. Yra antkapinių paminklų paženklintų tik pusmėnulio pjautuvu.
więcej

Kybartų požemiai po geležinkelio sandėlio pastatu

Vilkaviškio r.
Po Kybartų geležinkelio stotimi esančius skliautuotus rūsius, kurie buvo pastatyti 1870 m., 2002 m. netikėtai aptiko statybininkai, remontuodami buvusį muitinės sandėlio pastatą. Tuo metu jame buvo daug vandens, kurį teko išpumpuoti. Labai tvirtai suręstame, arkinių konstrukcijų pastate, manoma, kadaise buvo saugomos per muitinę keliavusios prekės, nes iki I-ojo pasaulinio karo per Kybartus ėjo apie 10% viso carinės Rusijos eksporto bei importo, o ledų prikrauti rūsiai atstodavo šaldytuvus. Tunelis eina lygiagrečiai senojo muitinės sandėlio pastato ir baigiasi užmūryta anga. Kas už jos – nežinoma. Miestelio senbuviai pasakoja, kad kažkada šiais tuneliais buvo galima nusigauti iki pat geležinkelio stoties pastato ir kelių artimiausių kaimų.
więcej

Rašytojo Kazio Borutos gimtinė

Marijampolės r.
5 km į rytus nuo Liudvinavo esančiame Kūlokų kaime yra rašytojo Kazio Borutos tėviškė. K.Boruta mokėsi Liudvinavo pradžios mokykloje, vėliau tėviškėje atostogaudavo vasarą. Šioje vietoje, buvusioje rašytojo gimtojoje sodyboje išlikęs atrekonstruotas malūnas. Malūno pavadinimas primena iš šio krašto kilusį rašytoją Kazį Borutą (1905-1965) ir jo tautosakiniais motyvais parašytą apysaką „Baltaragio malūnas“.
więcej

Nidos švyturys

Neringa
Iki šiol Nidos švyturį buvo galima apžiūrėti tik iš išorės, bet nuo 2020 m. vasaros šalyje aukščiausiai virš jūros lygio iškilęs kelrodis bus atviras pasiryžusiems užlipti iki pat jo viršaus. Iš ten atsivers kvapą gniaužianti Kuršių nerijos ir ją rėminančių marių bei jūros panorama.Jūrininkams švyturys yra namų simbolis. Neplaukiojantiems jis žadina romantišką kelionių ilgesį.
więcej

Palėvenės Šv. Domininko bažnyčia ir vienuolynas

Kupiškio r.
Šv. Domininko bažnyčia yra Kupiškio rajone, Palėvenės miestelyje, 9,5 km į šiaurės rytus nuo Subačiaus geležinkelio stoties, Lėvens dešiniajame krante. Pastatyta 1676 m. Barokinė, turi neoklasicizmo bruožų.
więcej

Dūkštų Šv. Onos bažnyčia

Vilniaus r.
Dūkštų Šv. Onos bažnyčia stovi Dūkštų kaime, 8 km į pietvakarius nuo Maišiagalos. Turi neogotikos bruožų. Pastatyta 1856 m.
więcej

Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčia

Ukmergė
Ji puošia miesto centrą. Bažnyčios istorija labai spalvinga. Pradžioje čia stovėjo medinė bažnyčia. Ji sudegė. Tuomet iškilo mūrinė stačiatikių cerkvė. 1-ojo pasaulinio karo metu vokiečių okupantai pavertė cerkvę javų sandėliu. 1925 m. bažnyčioje kilo gaisras, po kurio ji buvo pavesta vienuolių marijonų kongregacijai.
więcej

Druskininkų (Ratnyčios) Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia

Druskininkai
Ratnyčioje vargonininkavo M. K. Čiurlionio tėvas Konstantinas Čiurlionis. Inžinierius Vaclovas Michnevičius 1903 m. suprojektavo mūrinę bažnyčią, vėliau statyta pagal kitą projektą.
więcej

Pamūšio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

Pakruojo r.
Bažnyčia stovi Pamūšio kaime, Mūšos ir jos dešiniojo intako Lašmens santakos. Sebastijonas Jaugelis 1621 m. pastatė mūrinę evangelikų reformatų bažnyčią. Dėl jos varžėsi reformatai ir katalikai.
więcej

Lauksodžio Šv. Aloyzo bažnyčia

Pakruojo r.
Kuršo pasienyje, Lauksodyje, Livonijos vyskupas Teodoras Volfas 1710 m. pastatė jėzuitams namą ir Šv. Petro ir Povilo bažnytėlę. Jėzuitai 1751 m. pasistatė naują medinę bažnyčią. 1767 m. ji konsekruota. Panaikinus jėzuitų ordiną, Stanislovas Augustas 1780 m. įpareigojo Lauksodžio dvaro savininką išlaikyti filialistą. 1814 m. įrengti nauji vargonai. Bažnyčia 1851 m. buvo paramstyta, sienos iškrypusios. Ji 1852 m. gerokai remontuota. Lauksodžio savininkai Vereščinskiai bažnyčiai dovanojo 18 dešimtinių žemės. Bažnyčia atnaujinta XIX a. pabaigoje.
więcej

Vilniaus universitetas

Vilnius
Vilniaus universitetas, viena seniausių ir žymiausių Vidurio ir Rytų Europos aukštųjų mokyklų, įkurtas 1579 metais. Ilgą laiką būdamas vienintele aukštojo mokslo įstaiga Lietuvoje, universitetas darė didelę įtaką ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių kraštų kultūriniam gyvenimui, išugdė ne vieną mokslininkų, poetų, kultūros veikėjų kartą. Per daugiau nei 400 metų Vilniaus universitetas išgyveno kilimą, smukimą, atgijimą ir uždarymą. Universiteto istorija labai turtinga ir prieštaringa, neatsiejama nuo Lietuvos valstybės istorijos, atspindinti visus jos dramatiškus tarpsnius.
więcej

Aušros Vartai

Vilnius
Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų vardą. Kai kas spėja, kad tai Ašmenos miesto vardas, kuris buvęs kitakalbių žmonių suprastas pažodžiui (lot. acies - ašmenys) ir išverstas į lotynų bei lenkų kalbas. Nuo kada jie imti lietuviškai vadinti „Aušros vartais" ir kodėl „Aušros" - irgi nežinia. Galbūt toks vartų pavadinimas radosi dėl Švč. Marijos kaip „Aušros žvaigždės" įvaizdžio.
więcej

Skaudvilės evangelikų liuteronų bažnyčia

Tauragės r.
Medinė, liaudiškos architektūros Skaudvilės evangelikų liuteronų bažnyčia pradėta statyti 1827 m. Nuo 1886 m. ji išliko nepakitusi.
więcej

Šilalės Jono Tartilavičiaus Batakiečio evangelikų liuteronų bažnyčia

Šilalė
Šilalė yra viena pirmųjų vietovių, kur buvo pradėtas skelbti liuteroniškas tikėjimas. Čia jau 1525-1527 metais, iš Batakių kilęs katalikų kunigas Jonas Tartilavičius-Batakiškis, kunigaudamas Šilalėje skelbė evangeliškus pamokslus ir skleidė reformacijos idėjas. 1806 m. Šilalės miestelio evangelikai pastatė medinę bažnyčią.
więcej
  Ogółem: 52