Sentikių bendruomenė Dūdiškėse įsikūrė XVIII amžiuje. Dabartinės cerkvės pastatymo data nežinoma. Žinoma, kad Antrojo pasaulinio karo metu sudegė, po karo buvo atstatyta, vėliau – suremontuota.
Pirmasis tiltas per Nemuną Alytuje buvo pastatytas 1909 m. Jis buvo medinis. Mieste 1911 m. kilęs didelis gaisras pasiglemžė didžiąją dalį miesto statinių, nukentėjo ir medinis miesto tiltas. 1915 m., Pirmojo pasaulinio karo metu, iš Alytaus traukdamasi carinė armija jį susprogdino. Miestą užėmę vokiečiai tiltą atstatė, jis taip pat buvo medinis. 1919 m. vasario 13 d., vykstant Lietuvos nepriklausomybės kovoms, ant šio tilto buvo nušautas pirmasis Nepriklausomybės kovų karininkas Antanas Juozapavičius. Pagerbiant šį žmogų tiltas buvo pavadintas jo vardu.
1693 m. į Vilnių atvyko vienuoliai trinitoriai. Ši vienuolija įsikūrė Kryžiaus karų laikais ir rūpinosi krikščionių išpirkimu iš kitatikių nelaisvės. Į Vilnių atvyko reformuota vienuolijos atšaka. Karų su turkais laikais Lietuvos ir Lenkijos teritorijose juos ėmėm globoti karalius Jonas Sobieskis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmono bei Vilniaus vaivados Kazimiero Jono Sapiegos iniciatyva Vilniaus priemiestyje, Sapiegų rezidencijos teritorijoje, vienuoliams pastatyta puošni bažnyčia ir vienuolynas. Bažnyčia buvo konsekruota Švč. Atpirkėjo Jėzaus Nazariečio titulu pirmą 1716 metais.
Gižų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia yra maždaug pusiaukelėje tarp Marijampolės ir Vilkaviškio, netoli kelio, vedančio Lietuvos - Rusijos pasienio link. 1774 m. buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. 1834 m. ji sudegė. 1850 m. pastatyta gotikinio stiliaus mūrinė bažnyčia, kuri išlikusi iki šių dienų. Sienos sumūrytos iš lauko akmenų, papildytos raudonų plytų elementais bei ištisinėmis horizontaliomis juostomis. Bažnyčia trinavė, stačiakampio plano, po karo paremontuota. Gižų bažnyčioje saugoma keletas vertingų meno kūrinių profesionaliai nutapytos nežinomų autorių XIX a. vid. drobės – "Šv. Juozapo" ir "Nukryžiuotasis". Išskirtinis didžiajame altoriuje esantis kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra, sukurta apie 1850 m. – tai rečiau sutinkamas Nukryžiuotojo Kristaus atvaizdas, kuriame akcentuojama ne kančia, bet susimąstymas.
Bažnyčia stovi miesto pietvakarinėje dalyje prie gatvių sankryžos, pagrindiniu fasadu atgręžta į šiaurę. Klebono S. Čepulio rūpesčiu pagal architekto V. Landsbergio - Žemkalnio projektą 1928 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia ir klebonija. Bažnyčios didysis altorius su skulptūrine grupe buvo pastatytas 1929 m. Altorių sukūrė Bronius Pundzius. Tokia sukurta altoriaus kompozicija yra viena iš nedaugelių XX a. I p. Lietuvos bažnytinės dailės kūrinių. Ji reprezentuoja naujos stilistikos skverbimąsi į Lietuvos bažnytinę dailę bei architektūrą, plačiau paplitusią XX a. 4-jame dešimtmetyje.
Istorinė (memorialinė vieta). Paskelbtos saugomu kultūros paveldo objektu. Kapines prižiūri Bartninkų seniūnija. Prie lauko keliuko į kapines seniūnas įrengė informacinę lentą-rodyklę. Įvairūs mažosios kraštovaizdžio architektūros statiniai ir vaizduojamojo meno formos - akmeniniai antkapiniai paminklai (ant paminklų yra įrašai ir epitafijos lenkų, rusų, arabų kalbomis apie čia palaidotų totorių amžių, šeimyninę padėtį, tarnybines pareigas. Įrašai iškalti rašytinėmis arba spausdintinėmis raidėmis, pastebimai gausi šriftų įvairovė. Yra antkapinių paminklų paženklintų tik pusmėnulio pjautuvu.
Po Kybartų geležinkelio stotimi esančius skliautuotus rūsius, kurie buvo pastatyti 1870 m., 2002 m. netikėtai aptiko statybininkai, remontuodami buvusį muitinės sandėlio pastatą. Tuo metu jame buvo daug vandens, kurį teko išpumpuoti. Labai tvirtai suręstame, arkinių konstrukcijų pastate, manoma, kadaise buvo saugomos per muitinę keliavusios prekės, nes iki I-ojo pasaulinio karo per Kybartus ėjo apie 10% viso carinės Rusijos eksporto bei importo, o ledų prikrauti rūsiai atstodavo šaldytuvus. Tunelis eina lygiagrečiai senojo muitinės sandėlio pastato ir baigiasi užmūryta anga. Kas už jos – nežinoma. Miestelio senbuviai pasakoja, kad kažkada šiais tuneliais buvo galima nusigauti iki pat geležinkelio stoties pastato ir kelių artimiausių kaimų.
5 km į rytus nuo Liudvinavo esančiame Kūlokų kaime yra rašytojo Kazio Borutos tėviškė. K.Boruta mokėsi Liudvinavo pradžios mokykloje, vėliau tėviškėje atostogaudavo vasarą. Šioje vietoje, buvusioje rašytojo gimtojoje sodyboje išlikęs atrekonstruotas malūnas. Malūno pavadinimas primena iš šio krašto kilusį rašytoją Kazį Borutą (1905-1965) ir jo tautosakiniais motyvais parašytą apysaką „Baltaragio malūnas“.
Iki šiol Nidos švyturį buvo galima apžiūrėti tik iš išorės, bet nuo 2020 m. vasaros šalyje aukščiausiai virš jūros lygio iškilęs kelrodis bus atviras pasiryžusiems užlipti iki pat jo viršaus. Iš ten atsivers kvapą gniaužianti Kuršių nerijos ir ją rėminančių marių bei jūros panorama.Jūrininkams švyturys yra namų simbolis. Neplaukiojantiems jis žadina romantišką kelionių ilgesį.
Šv. Domininko bažnyčia yra Kupiškio rajone, Palėvenės miestelyje, 9,5 km į šiaurės rytus nuo Subačiaus geležinkelio stoties, Lėvens dešiniajame krante. Pastatyta 1676 m. Barokinė, turi neoklasicizmo bruožų.
Ji puošia miesto centrą. Bažnyčios istorija labai spalvinga. Pradžioje čia stovėjo medinė bažnyčia. Ji sudegė. Tuomet iškilo mūrinė stačiatikių cerkvė. 1-ojo pasaulinio karo metu vokiečių okupantai pavertė cerkvę javų sandėliu. 1925 m. bažnyčioje kilo gaisras, po kurio ji buvo pavesta vienuolių marijonų kongregacijai.
Ratnyčioje vargonininkavo M. K. Čiurlionio tėvas Konstantinas Čiurlionis. Inžinierius Vaclovas Michnevičius 1903 m. suprojektavo mūrinę bažnyčią, vėliau statyta pagal kitą projektą.
Bažnyčia stovi Pamūšio kaime, Mūšos ir jos dešiniojo intako Lašmens santakos. Sebastijonas Jaugelis 1621 m. pastatė mūrinę evangelikų reformatų bažnyčią. Dėl jos varžėsi reformatai ir katalikai.
Kuršo pasienyje, Lauksodyje, Livonijos vyskupas Teodoras Volfas 1710 m. pastatė jėzuitams namą ir Šv. Petro ir Povilo bažnytėlę. Jėzuitai 1751 m. pasistatė naują medinę bažnyčią. 1767 m. ji konsekruota. Panaikinus jėzuitų ordiną, Stanislovas Augustas 1780 m. įpareigojo Lauksodžio dvaro savininką išlaikyti filialistą. 1814 m. įrengti nauji vargonai. Bažnyčia 1851 m. buvo paramstyta, sienos iškrypusios. Ji 1852 m. gerokai remontuota. Lauksodžio savininkai Vereščinskiai bažnyčiai dovanojo 18 dešimtinių žemės. Bažnyčia atnaujinta XIX a. pabaigoje.
Vilniaus universitetas, viena seniausių ir žymiausių Vidurio ir Rytų Europos aukštųjų mokyklų, įkurtas 1579 metais. Ilgą laiką būdamas vienintele aukštojo mokslo įstaiga Lietuvoje, universitetas darė didelę įtaką ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių kraštų kultūriniam gyvenimui, išugdė ne vieną mokslininkų, poetų, kultūros veikėjų kartą. Per daugiau nei 400 metų Vilniaus universitetas išgyveno kilimą, smukimą, atgijimą ir uždarymą. Universiteto istorija labai turtinga ir prieštaringa, neatsiejama nuo Lietuvos valstybės istorijos, atspindinti visus jos dramatiškus tarpsnius.
Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų vardą. Kai kas spėja, kad tai Ašmenos miesto vardas, kuris buvęs kitakalbių žmonių suprastas pažodžiui (lot. acies - ašmenys) ir išverstas į lotynų bei lenkų kalbas. Nuo kada jie imti lietuviškai vadinti „Aušros vartais" ir kodėl „Aušros" - irgi nežinia. Galbūt toks vartų pavadinimas radosi dėl Švč. Marijos kaip „Aušros žvaigždės" įvaizdžio.
Šilalė yra viena pirmųjų vietovių, kur buvo pradėtas skelbti liuteroniškas tikėjimas. Čia jau 1525-1527 metais, iš Batakių kilęs katalikų kunigas Jonas Tartilavičius-Batakiškis, kunigaudamas Šilalėje skelbė evangeliškus pamokslus ir skleidė reformacijos idėjas. 1806 m. Šilalės miestelio evangelikai pastatė medinę bažnyčią.
Turizmas.lt slapukų surinkta informacija leidžia užtikrinti galimybę vartotojams naršyti patogiau, teikti patrauklius
pasiūlymus bei daugiau sužinoti apie vartotojų elgesį, analizuoti tendencijas ir tobulinti svetainę, klientų aptarnavimą
bei UAB "Saulės Spektras" teikiamas paslaugas. Sutikdami, paspauskite mygtuką „Leisti slapukus“.
Šiuos slapukus naudojame savo lankytojams ir stengiamės pasiūlyti paprastą bei pažangią svetainę, kuri automatiškai
prisitaiko prie jų poreikių ir norų. Norėdami tai pasiekti naudojame techninius slapukus, kurie padeda rodyti Jums
mūsų svetainę, padeda užtikrinti jos funkcionalumą, sukurti vartotojo paskyrą, prisijungti ir kitaip apdoroti pagal
funkcionalumą. Šie techniniai slapukai yra būtini tinkamam mūsų svetainės funkcionavimui.
Šiuos slapukus naudojame prisiminti Jūsų pageidavimus ir padėti naudotis mūsų svetaine veiksmingai bei efektyviai.
Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes. Šiuos
slapukus galime naudoti ir Jūsų registracijos informacijai prisiminti, kad kaskart apsilankius mūsų svetainėje Jums
nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šie funkciniai slapukai nėra būtini svetainei funkcionuoti, tačiau
prideda funkcionalumo ir pagerina Jūsų naudojimosi Bendrovės svetaine patirtį.
Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine. Tokiu būdu
galime optimizuoti ir pagerinti savo svetainę, suprasti reklamų ir komunikacijos efektyvumą bei užtikrinti, kad vis dar
esame įdomūs ir aktualūs. Galime rinkti duomenis apie Jūsų peržiūrėtus internetinius puslapius, iš kurių puslapių
atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką. Tai taip pat reiškia, kad galime naudoti informaciją apie Jus ir tai, kaip
naudojate Bendrovėje svetainę, pavyzdžiui, apsilankymo dažnumą, paspaudimų skaičių tam tikrame puslapyje,
naudotus paieškos žodžius ir kt. Kaip mūsų reklaminių kampanijų dalį, galime panaudoti analitinius slapukus, kad
sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete. Tai gali apimti ir
reklamas trečiųjų šalių svetainėse.
Šiuos slapukus naudojame savo ir trečiųjų šalių slapukus, kad savo bei kitose svetainėse rodytume suasmenintą
reklamą. Tai vadinama „pakartotine rinkodara“, kuri pagrįsta naršymo veiksmais, pavyzdžiui, Jūsų ieškotomis,
peržiūrėtomis prekėmis/paslaugomis.
Šiuos slapukus naudojame, kurių klasifikavimą vykdome kartu su atskirų slapukų teikėjais.
Šie slapukai nenaudojami.
Kaip UAB "Saulės Spektras" (toliau – Bendrovė) naudoja slapukus?
Turizmas.lt slapukų surinkta informacija leidžia užtikrinti galimybę vartotojams naršyti patogiau, teikti patrauklius
pasiūlymus bei daugiau sužinoti apie vartotojų elgesį, analizuoti tendencijas ir tobulinti svetainę, klientų aptarnavimą
bei Bendrovės teikiamas paslaugas.
Kas yra slapukai?
Slapukas (angl. Cookie) – tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Sekantį kartą apsilankius svetainėje šis failas gali būti nuskaitytas, kad svetainė galėtų atpažinti Jūsų kompiuterį ar mobilųjį prietaisą.
Slapukų surinkta informacija leidžia mums užtikrinti Jūsų galimybę naršyti patogiau, teikti Jums patrauklius pasiūlymus bei daugiau sužinoti apie svetainės naudotojų elgesį, analizuoti tendencijas ir tobulinti svetainę, klientų aptarnavimą ir Bendrovės teikiamas paslaugas.
Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje. Visus naudojamus slapukus ir jų aprašymus galite matyti slapukų išklotinėje.
Kokius slapukus naudoja Bendrovė?
Būtinieji
Šiuos slapukus naudojame savo lankytojams ir stengiamės pasiūlyti paprastą bei pažangią svetainę, kuri automatiškai
prisitaiko prie jų poreikių ir norų. Norėdami tai pasiekti naudojame techninius slapukus, kurie padeda rodyti Jums
mūsų svetainę, padeda užtikrinti jos funkcionalumą, sukurti vartotojo paskyrą, prisijungti ir kitaip apdoroti pagal
funkcionalumą. Šie techniniai slapukai yra būtini tinkamam mūsų svetainės funkcionavimui.
Funkciniai
Šiuos slapukus naudojame prisiminti Jūsų pageidavimus ir padėti naudotis mūsų svetaine veiksmingai bei efektyviai.
Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes. Šiuos
slapukus galime naudoti ir Jūsų registracijos informacijai prisiminti, kad kaskart apsilankius mūsų svetainėje Jums
nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šie funkciniai slapukai nėra būtini svetainei funkcionuoti, tačiau
prideda funkcionalumo ir pagerina Jūsų naudojimosi Bendrovės svetaine patirtį.
Statistiniai
Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine. Tokiu būdu
galime optimizuoti ir pagerinti savo svetainę, suprasti reklamų ir komunikacijos efektyvumą bei užtikrinti, kad vis dar
esame įdomūs ir aktualūs. Galime rinkti duomenis apie Jūsų peržiūrėtus internetinius puslapius, iš kurių puslapių
atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką. Tai taip pat reiškia, kad galime naudoti informaciją apie Jus ir tai, kaip
naudojate Bendrovėje svetainę, pavyzdžiui, apsilankymo dažnumą, paspaudimų skaičių tam tikrame puslapyje,
naudotus paieškos žodžius ir kt. Kaip mūsų reklaminių kampanijų dalį, galime panaudoti analitinius slapukus, kad
sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete. Tai gali apimti ir
reklamas trečiųjų šalių svetainėse.
Reklaminiai
Šiuos slapukus naudojame savo ir trečiųjų šalių slapukus, kad savo bei kitose svetainėse rodytume suasmenintą
reklamą. Tai vadinama „pakartotine rinkodara“, kuri pagrįsta naršymo veiksmais, pavyzdžiui, Jūsų ieškotomis,
peržiūrėtomis prekėmis/paslaugomis.
Neklasifikuoti slapukai
Šiuos slapukus naudojame, kurių klasifikavimą vykdome kartu su atskirų slapukų teikėjais.
Kas yra konversijų sekimas „Pixel“?
„Pixel“ žyma – tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas. „Pixel“
žyma renka informaciją su trumpais programinio kodo fragmentais, kurie perkelia šią informaciją į mažą grafinį
vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. Surinkta informacija
persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę. „Pixel“ gali rinkti
įvairią informacija apie Jūsų veiksmus mūsų svetainėje, mygtukų paspaudimus tam tikrose vietose, pildomų formų
laukų informaciją, IP adresą, informaciją apie naudojamą interneto naršyklę ir kt. „Pixel“ žyma taip pat atpažįsta tam
tikros rūšies informaciją Jūsų kompiuteryje, pvz., esamus slapukus ir juose užfiksuotą informaciją, tokiu būdų padeda
parinkti Jums reklamas, jas optimizuoti pagal surinktus duomenis, kurti tikslines auditorijas būsimoms reklamoms ir
pakartotinės rinkodaros pasiūlymus potencialiems klientams – žmonėms, kurie jau ėmėsi tam tikrų veiksmų mūsų
svetainėje.
Kaip Bendrovė naudoja konversijų sekimą „Pixel“?
„Pixel“ mes naudojame kaip analizės įrankį, leidžiantį įvertinti reklamos efektyvumą, suprasdamas veiksmus, kuriuos
atliekate mūsų svetainėje. Mums padeda stebėti reklamas, optimizuoti jas pagal surinktus duomenis, kurti tikslines
auditorijas būsimoms reklamoms ir pakartotinės rinkodaros pasiūlymus potencialiems klientams – žmonėms, kurie
jau ėmėsi tam tikrų veiksmų mūsų svetainėje. Visus naudojamus „Pixel“ ir jų aprašymus galite matyti slapukų ir
„Pixel“ išklotinėje.
Duomenys apie naudojamus slapukus ir „Pixel“
Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Atkreipiame dėmesį, kad
Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus. Tad
jei paspaudę nuorodą iš Bendrovės interneto svetainės pateksite į kitus tinklalapius, turėtumėte atskirai pasidomėti
jų privatumo politika.
Kas turi prieigą prie Jūsų duomenų?
Prieigą prie statistinių duomenų apie Bendrovės svetainės lankytojus turi Bendrovės darbuotojai, dirbantys
Bendrovės rinkodaros ir IT padaliniuose, kurie yra atsakingi už šių duomenų analizę ir interneto svetainės
tobulinimą.
Prieigą prie techninių įrašų taip pat gali turėti Bendrovės partneriai, kurie teikia Bendrovės interneto svetainės
turinio valdymo įrankius.
Visus kitus mūsų partnerius ir jų privatumo politikas galite matyti slapukų įrankyje, skiltyje „Slapukų aprašas“:
Parodyti slapukų įrankį.
Kiek Bendrovė išsaugo Jūsų duomenis?
Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. Slapukai paprastai galioja trumpai, priklauso nuo
slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų. Tikslius slapukų
galiojimo terminus galite matyti slapukų įrankyje, skiltyje „Slapukų aprašas“: Parodyti slapukų įrankį.
Jeigu esate davę sutikimą slapukams, savo sutikimą galite atšaukti paspaudę šią nuorodą, matysite, kad slapukų
sutikimas yra atšauktas, kai perkrausite svetainę iš naujo: ATŠAUKTI DUOTĄ SLAPUKŲ SUTIKIMĄ (Taip pat sutikimą
galite atšaukti atžymėję varneles ir patvirtindami savo pasirinkimą slapukų įrankyje)
Norėdami daugiau sužinoti apie slapukus ir kaip juos tvarkyti ar pašalinti, tiesiog apsilankykite
puslapyje www.allaboutcookies.org ir Jūsų naršyklės pagalbos puslapyje.
Kokias teises Jūs turite ir kaip galite jas įgyvendinti?
Jūs turite šias duomenų subjektų teises:
žinoti (būti informuotas) apie savo asmens duomenų tvarkymą;
gauti informaciją, iš kokių šaltinių ir kokie asmens duomenys surinkti, kokiu tikslu jie tvarkomi, kokiems
duomenų gavėjams teikiami ir buvo teikti;
reikalauti ištaisyti tvarkomus savo asmens duomenis, jei duomenys netikslūs ir / ar nepilni;
reikalauti sunaikinti savo asmens duomenis arba sustabdyti savo asmens duomenų tvarkymą, jei tvarkomi
pertekliniai asmens duomenys, jei atšaukiate savo sutikimą ar yra tam kitas pakankamas pagrindas;
susistemintu, įprastai naudojamu ir kompiuterio skaitomu formatu gauti sus savimi susijusius asmens
duomenis, kuriuos Jūs pateikėte Bendrovei, ir persiųsti tuos duomenis kitam duomenų valdytojui, arba
reikalauti, kad Bendrovė tiesiogiai persiųstų šiuos asmens duomenis kitam duomenų valdytojui, kai tai
techniškai įmanoma (teisė į duomenų perkeliamumą).
Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. paštu info@saulesspektras.lt. Atkreipiame dėmesį, kad
įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. Todėl ketindamas siųsti prašymą
Bendrovei, privalote teisės aktų nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis, kurios leidžia tinkamai identifikuoti
Jus, patvirtinti savo asmens tapatybę.
Mes nevykdome tokio profiliavimo, kuris gali sukelti teisines pasekmes ar gali daryti didelį poveikį jums, tačiau
teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai. Atsižvelgiant
į tai, jūs turite teisę reikalauti žmogaus įsikišimo, pareikšti savo požiūrį ir ginčyti sprendimą.
Jeigu esate davę sutikimą dėl Tiesioginės rinkodaros pranešimų gavimo, turite teisę bet kada atšaukti šį sutikimą
susisiekę su mumis el. paštu info@saulesspektras.lt ar elektroniniame laiške paspaudęs nuorodą, kuri leidžia atsisakyti
tiesioginės rinkodaros pranešimų gavimo.
Turėdami abejonių dėl asmens duomenų tvarkymo ar ketindami įgyvendinti savo teises, galite bet kada kreiptis el.
paštu info@saulesspektras.lt. Nors informacija teikiama nemokamai, tačiau jeigu jūsų siunčiami prašymai yra akivaizdžiai
nepagrįsti arba neproporcingi, visų pirma dėl jų pasikartojančio turinio, turime teisę imti pagrįstą mokestį,
atsižvelgdami į informacijos teikimo arba pranešimų ar veiksmų, kurių prašoma, administracines išlaidas, arba
atsisakyti imtis veiksmų pagal tokį prašymą.
Jeigu manote, kad mes netinkamai tvarkome jūsų duomenis ar neįgyvendiname jūsų teisių, galite pateikti skundą
Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (ada@ada.lt), tačiau atminkite, kad mes visada pasirengę visus
nesklandumus išsiaiškinti kartu su Jumis.