Odwiedzone miejsca



Senoji Kazlų Rūdos geležinkelio stotis

Kazlų Rūda
1861 m. buvo baigtas tiesti geležinkelis St. Peterburgas–Varšuva su atšaka į Kybartus (Virbalį). Pirmasis traukinys, vežęs keleivius, per stotį prariedėjo 1861 m. balandžio 11 d. Po 1863 m. sukilimo stotyje buvo pastatyti du barakai, virtuvė. Kazlų Rūdoje pastatyta IV klasės geležinkelio stotis, garvežių depas. Keleiviams buvo pastatytas medinis stoties pastatas. Keleivių stoties funkcijoms pritaikius garvežių depą, senoji stotis buvo parduota.
więcej

Šiaulėnų krašto muziejus

Radviliškio r.
Šiaulėnų krašto muziejus įsikūręs sename, prieškario laikus menančiame name. Pastato centrinėje dalyje išlikusi autentiška virtuvė su duonkepe krosnimi bei kaminu, kuriame buvo rūkoma mėsa.
więcej

Pagulbis, unikali sodyba

Molėtų r.
Lietuvoje yra dar likę keletas unikalių sodybų su kluonais. Viena jų - Pagulbis, kuriame apima didingas jausmas, tarsi būnant šventykloje. Išsaugotas kultūros paveldas džiuginantis širdį ir akis - Pagulbis kviečia pabūti kartu.
więcej

Zuikių muziejus

Marijampolės r.
Sasnavos bendruomenės ZUIKIŲ MUZIEJUJE galima pamatyti apie 800 įvairiausių zuikučių mažiausias – vos 1 cm., didžiausias - 1 m. Daug įdomaus galima sužinoti apie Sasnavos miestelio pavadinimo atsiradimo istoriją. Vyksta linksmi edukaciniai užsiėmimai, kurie pritaikomi įvairioms amžiaus grupėms
więcej

Valdovų rūmai

Vilnius
Šioje istorinėje vietoje IV–VIII a. buvo medinė gyvenvietė, XIII a. II p. dalis gyvenvietės virto mūro pilimi. XIV a. I p. ji tapo svarbiausiu statiniu mūro siena juosiamoje didelėje Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje. Nuo pirmųjų Gediminaičių laikų čia rezidavo beveik visi Lietuvos valdovai. Jie ne kartą plėtė mūro pilį, o XV a. pab. pradėjo jos esminę rekonstrukciją. Iš pradžių turėjusi gotikos bruožų, XVI a. reprezentacinė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija tapo ištaigingais renesansiniais rūmais. XVII a. I p. jie įgijo ir ankstyvojo baroko požymių. Vilnius tuo metu buvo vienu iš didžiausių Vidurio Rytų Europos centrų. XVII a. vid. Maskvos kariuomenė rūmus nuniokojo, o XVIII a. pab. – XIX a. pr. ir visiškai sugriovė. 2000 m. Lietuvos Respublikos seimas priėmė įstatymą dėl Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties. 2013 m. du iš keturių Valdovų rūmų korpusų atverti lankytojams, juose įsikūrė nuo 2009 m. veikiantis Nacionalinis muziejus – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai.
więcej

Antano Smetonos dvaro šeimos rezidencija

Ukmergės r.
Antano Smetonos dvaro šeimos rezidencija – tai šiuolaikinis poilsis ypatingoje gamtos apsuptyje mūsų Prezidento Antano Smetonos iki šių dienų išlikusiame dvare, norintiems pabėgti nuo miesto šurmulio ir pasimėgauti ramybe, gamta ir jos teikiamais malonumais. Antano Smetonos dvaro šeimos rezidencija turi 14 jaukiai įrengtų miegamųjų kambarių ir gali apgyvendinti 45 asmenis. Taip pat turime galimybę pristatyti kūdikio lovytę. Visiems svečiams, apsigyvenusiems viešbutyje, viešnagės metu įskaičiuojami pusryčiai mūsų restorane.
więcej

Burbiškio dvaras ( Anykščių r.)

Anykščių r.
Burbiškio dvaras yra įsikūręs Anykščių regioniniame parke, netoli Rubikių ežero, 8 km nuo Anykščių. Vaizdingame Anykštos upės kairiajame krante iš tolo akį patraukia stilingi rūmai – XIX a. architektūros paminklas, neoklasicizmo epochos perlas, užburiantis subtilumu ir elegancija.
więcej

Kupiškio etnografijos muziejus

Kupiškis
Kupiškio etnografijos muziejus įsikūręs seniausiame Kupiškio mieste išlikusiame mokyklos pastate. Tai 1823 m. didikų Čartoriskių iš akmenų statytas parapijinės mokyklos pastatas. Etnografijos muziejus – Kupiškio rajono savivaldybės įstaiga. Renka, saugo, tiria, eksponuoja, populiarina ir viešina Kupiškio krašto archeologijos, numizmatikos, buities ir etnografijos, meno, raštijos bei fotografijos medžiagą. Vykdo edukacinę, mokslinę-tiriamąją, ekspedicinę veiklą, rengia projektus, įvairias parodas, plenerus ir kitokius renginius.
więcej

Burbiškio dvaras

Radviliškio r.
Istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVII a. Pirmieji jo savininkai buvo Burbos, vėliau – dvarininkai Drobišai, Tovianskiai, Straševičiai. Paskutinieji jį valdę ir formavę dvarininkai – Baženskiai. Jie ir pastatė Burbiškyje iki mūsų dienų išlikusius neogotikinius dvaro rūmus, sukūrė didelį, puošnų parką, iškasė tvenkinius, sumodeliavo salas ir sujungė jas tilteliais. Dvaro pastatai suformuoti taip, kad sudarytų didelį uždarą kiemą, dėl to dvaro ansamblis kiek primena tvirtovę.
więcej

Baisogalos dvaro rūmai

Radviliškio r.
Rūmai statyti XVIII–XX a. yra vienas žymiausių architektūros paminklų Lietuvoje. Nuo 1830 m. šie rūmai priklausė dvarininkų Komarų giminei. Iki šių dienų išlikę centriniai dvaro rūmai, arklidės, ratinė, virtuvė, sandėlis, dvaro malūnas. Įspūdingas dvaro parkas – čia daug neįprastų medžių, yra keli tvenkiniai.
więcej

Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčia

Klaipėdos r.
Priekulės evangelikų liuteronų parapija įkurta 1587 metais. Senoji bažnyčia, statyta 1688 metais, smarkiai nukentėjo per Antrąjį Pasaulinį karą, o pokario metais buvo visiškai nugriauta. Dabar toje vietoje, pagal architektės M.Purvinienės projektą, iš lauko akmenų yra atstatyta pamatus ženklinanti sienelė ir simbolinis altorius. Pamaldos vyksta Pamarių g. 8, 1905m. statytoje buvusioje parapijos salėje.
więcej

Apynių namai

Kupiškio r.
„Apynių namus“ laimingi suranda šiaurės Lietuvoje, Lėvens kraštovaizdžio draustinyje. Kur po atviru dangumi kūnus glosto šilta alaus vonia. Kur sielas gaivina dvaro kumetyno jaukuma, gamtos begalybė ir apyniuoti nuotykiai. Sutverta įsimylėjėlių pabėgimams.. Išmintingų draugų susibūrimams. Šiltoms šeimų akimirkoms.
więcej

J. Gižo etnografinė sodyba

Klaipėdos r.
Jono Gižo etnografinės sodybos lankytojai gali apžiūrėti istorinę ekspoziciją „J. Gižas. Laivadirbio skrynią atvėrus...“. Čia galima atrasti informacijos apie Pamario krašto istoriją ir kultūrą, žvejų gyvenimo būdą, darbus bei amatus, J. Gižo asmenybę bei laivadirbio amatą. Interaktyviąją ekspoziciją „J. Gižas. Laivadirbio skrynią atvėrus...“ sudaro keturios pagrindinės dalys.
więcej

Agluonėnų etnografinė sodyba

Klaipėdos r.
Agluonėnų etnografinė sodyba yra vienas iš nedaugelio išlikusių Mažosios Lietuvos medinės architektūros pavyzdžių. Tai tipiška Klaipėdos krašto nedidelio ūkio savininko (iki 10 ha žemės) sodyba. Sodyba vieno kiemo, kurį riboja gyvenamasis namas, tvartas, kluonas ir sodas. Kiemo centre svertinis šulinys. Sodybą sudaro darni pastatų, želdinių, kiemo erdvių ir puošybinių elementų visuma, atspindinti regiono specifiką, vietinių gyventojų gyvenimo būdą ir juos supančią gamtos aplinką.
więcej

Kulinarinio paveldo muziejus

Birštonas
Kulinarinio paveldo muziejus įkurtas 2007 m. privačios kolekcijos pagrindu.
więcej

Taujėnų dvaras

Ukmergės r.
Taujėnų dvaras stovi Taujėnuose. Klasicistiniai rūmai su 6 kolonų portiku. Parkas yra kraštovaizdžio plano, jį juosia Mūšios upelis, yra tvenkiniai.
więcej