Odwiedzone miejsca



Senoji Kazlų Rūdos geležinkelio stotis

Kazlų Rūda
1861 m. buvo baigtas tiesti geležinkelis St. Peterburgas–Varšuva su atšaka į Kybartus (Virbalį). Pirmasis traukinys, vežęs keleivius, per stotį prariedėjo 1861 m. balandžio 11 d. Po 1863 m. sukilimo stotyje buvo pastatyti du barakai, virtuvė. Kazlų Rūdoje pastatyta IV klasės geležinkelio stotis, garvežių depas. Keleiviams buvo pastatytas medinis stoties pastatas. Keleivių stoties funkcijoms pritaikius garvežių depą, senoji stotis buvo parduota.
więcej

Kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškė

Kaišiadorių r.
2002 m. popiežiui Jonui Pauliui II į rožinio maldą įtraukus dar vieną – Šviesos slėpinių dalį, šioje vietovėje - Guronių kaime, Žaslių parapijoje, kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškėje, pradėtas kurti Rožinio slėpinių kelias. Vieta parinkta šiam kompleksui norint įamžinti Šventosios Romos Bažnyčios kardinolo, itin branginusio Rožinio maldą, atminimą.
więcej

Palėvenės Šv. Domininko bažnyčia ir vienuolynas

Kupiškio r.
Šv. Domininko bažnyčia yra Kupiškio rajone, Palėvenės miestelyje, 9,5 km į šiaurės rytus nuo Subačiaus geležinkelio stoties, Lėvens dešiniajame krante. Pastatyta 1676 m. Barokinė, turi neoklasicizmo bruožų.
więcej

Noriūnų dvaras

Kupiškio r.
Noriūnų dvaras - dvaras Noriūnų kaime, Kupiškio raj. Valstybinės reikšmės paminklas. Architektūros ansamblį sudaro dvaro rūmai, kumetynas, ūkiniai pastatai ir parkas.
więcej

Antašavos dvaras

Kupiškio r.
Antašavoje yra išlikę dvaro rūmai, svirnas ir klebonija, statyti pagal Lauryno Stuokos – Gucevičiaus mokinio M. Šulco projektą. Dvaro sodybos ansamblis (išlikę fragmentai) suformuotas klasicizmo laikotarpiui būdingomis kompozicijos priemonėmis.
więcej

Varnikų pažintinis takas

Trakų r.
Varnikų pažintinis takas puikiai tinka keliaujantiems dviračiu, ir pėstute. Draustinyje įrengtas 4 km ilgio pažintinis takas su 10 informacinių stotelių, poilsio vietomis su suoleliais ir pavėsinėmis. Dalis tako yra medinis.
więcej

Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Pakruojis
Pirmoji Pakruojo bažnyčia pastatyta 1630 m. Ji stovėjo senosiose Pakruojo kapinėse. Ji buvo maža, medinė. Antroji bažnyčia pastatyta 1750 m. taip pat buvo medinė, bet didesnė: turėjo 6 altorius, 2 koplyčias, kryžiaus plano (šonuose stovėjo dvi koplyčios). Šios bažnyčios fundatorius – Pakruojo dvaro savininkas Zabiela.
więcej

Pakruojo sinagoga

Pakruojis
1801 m. iškilusi monumentali medinė sinagoga tapo Pakruojo simboliu. Seniausia iki šių dienų išlikusi medinė Lietuvos sinagoga.
więcej

Labanoro regioninio parko lankytojų centras

Švenčionių r.
Šalia seniūnijos administracinio pastato yra įsikūręs Labanoro regioninio parko lankytojų informacijos centras, kuriame galima aplankyti čia veikiančias parodas bei pamatyti gamtinę ekspoziciją. Lankytojų centre galima sužinoti apie parko lankytinas vietas, stovyklavietes, gauti kitą maloniam poilsiui svarbią informaciją. Norintiems pakeliauti gali pasiūlyti pėsčiųjų, dviratininkų ir vandens turizmo maršrutus
więcej

Lygumų apžvalgos bokštas

Švenčionių r.
Lygumų kalnas yra pietiniame Vajuonio ežero krante. Ši, trijų ežerų supama, 180 m aukščio virš jūros lygio siekianti plokštikalnė yra tarsi milžiniška apžvalgos aikštelė. Į šiaurę tyvuliuoja Vajuonis. Į pietus nuo Akmeniškių kaimo atsiveria panorama į Kretuonykštį. Vieta pasirinkta neatsitiktinai – iš čia visas Kretuono ežeras matosi kaip ant delno. Kalno papėdėje auganti senų medžių alėja žymi kadaise čia buvusio dvaro vietą.
więcej

Kupiškio miestas

Kupiškis
Rašytiniuose šaltiniuose Kupiškis pirmą kartą paminėtas 1480 m. Tais metais į Krokuvos universitetą studentu užsirašė Stanislaus Johannis de Cupyschky, t. y. Stanislovas Jonaitis iš Kupiškio. Kaip valdovo miestelis Kupiškis pirmą kartą paminimas 1529 m., kai buvo sudaryti nuostatai, kiek miestai ir miesteliai turi sumokėti pinigų karo reikalams
więcej

Kupiškio piliakalnis

Kupiškis
Piliakalnis stūkso prie pat Kupiškio miesto, netoli Kupiškio marių ir Aukštupėnų kaimo. Jis įrengtas ant masyvios, pailgos aukštumos, kairiajame Lėvens krante.
więcej

Kupiškio marios

Kupiškio r.
Ketvirtas pagal dydį dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje. 1984 m. užtvenkus Lėvens upę susiformavo 828 ha ploto ir 25 km ilgio dirbtinis vandens tvenkinys. Tai mėgstama Kupiškėnų ir svečių poilsio vieta.
więcej

Kupiškio Kristaus žengimo į dangų bažnyčia

Kupiškis
Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia – tikras milžinas. Iš kurios pusės bevažiuotumėte į miestą, pirmiausiai išvysite jos raudonų plytų bokštus. Istorikai mano, kad toje vietoje, kur dabar stovi Kupiškio bažnyčia, buvo senovės lietuvių kulto vieta arba laidojimo vieta. Kasant duobes bažnyčios pamatams buvo rasta keturkampė ąžuolinė dėžė su žmogaus kaulais, surūdijusiu kardu ir senoviniais pinigais.
więcej

Kupos upės slėnis

Kupiškis
Kupos upės slėnis – svarbiausia Kupiškio gamtinė teritorija, kertanti miestą per patį vidurį. Kupa – tipiška šiaurės ir vidurio Lietuvos upė, kairysis Lėvens intakas, kuri žemupyje 3,2 km ilgio ruože kerta Kupiškio miestą, įgilintu slėniu dalindama jį į 2 dalis. Slėnyje įrengtos 2 apžvalgos aikštelės, pasivaikščiojimo takai, pastatyti 2 nauji tiltai..
więcej

Skulptoriaus Henriko Orakausko ,,Muziejus po atviru dangumi"

Kupiškis
Henrikas Orakauskas gimė ir augo netoli Kupiškio krašto, Vyžuonose (Utenos rajonas). Kupiškyje gyveno ir kūrė nuo 1986 iki 2004 m. Skulptoriaus kūrybos sritys labai įvairios: metalo, medžio ir akmens skulptūra, piešiniai, grafika. Šiuo metu miestą puošia per dvi dešimtis šio skulptoriaus meno dirbinių. „Muziejus po atviru dangumi“ – tai vienas iš naujausių turistinių maršrutų, atskleidžiantis savitą miesto veidą.
więcej

Kretingos parapijos Naujosios kapinės.

Kretinga
Grafų Tiškevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus (pastatyta 1893 m., architektas Karlas Eduardas Strandmanas); vienuolių pranciškonų kapavietė; Pranciškonų ordino atgaivintojo Lietuvoje tėvo P. Bizausko O. F. M. kapas (1937 m.); paminklas kariams savanoriams; koplytėlė su XX a. per. Skulptūra „Švč. Mergelė Marija“.
więcej