Odwiedzone miejsca



Kaišiadorių geležinkelio stoties vandens bokštas

Kaišiadorys
 Unikalus architektūrinis paminklas, pastatytas 1883 m. Tai vienas pirmųjų pastatų mieste, tuo metu buvęs aukščiausiu.
więcej

Erškėtyno šaltinis ir koplyčia

Kretingos r.
Erškėtyno šaltinis yra Kretingos r. sav., Joskaudų miške, tarp Dimitravo ir Lazdininkų kaimų. Netoliese pastatyta ir Dievo Motinos garbei skirta koplyčia, dažnai vadinama Erškėtyno šaltinio koplyčia.
więcej

Birštono apžvalgos bokštas

Birštonas
Kad galėtume pasijausti kaip paukščio skrydyje ir pamatyti kraštovaizdžio įvairovę, teks įkopti į Birštono apžvalgos bokštą – aukščiausią bokštą Lietuvoje.
więcej

Barstyčių akmuo - didžiausias Lietuvoje

Skuodo r.
Barstyčių (Puokės) akmuo didžiausias riedulys Lietuvoje. Matmenys: ilgis - 13,4 m., aukštis - 3,6 m., plotis 7,5 m. Sveria apie 680 tonų
więcej

Trakų salos pilis

Trakai
Trakų salos pilis – gotikinė pilis Trakų mieste, Galvės ežero Pilies saloje, į kurią nutiestas pėsčiųjų tiltas. Pastatyta kunigaikščių Kęstučio ir Vytauto iniciatyva XIV a. II pusėje – XV a. 1-ajame dešimtmetyje. XV a. ši pilis (kaip ir Trakų pusiasalio pilis) buvo viena iš LDK valdovų rezidencijų. Dabar pilis atstatyta ir yra vienas populiariausių Lietuvoje turistų lankomų objektų; pilyje vyksta įvairios šventės, veikia archeologinė ir istorinė ekspozicijos, medžioklės muziejus. Prie pilies saloje įkurtas parkas.
więcej

Žiogelių kaimas (etnokultūrinis draustinis)

Druskininkų sav.
“Žaliuojantys miškai ir iškilmingai iš pagarbos nutilusios paunksmės, ir švelnūs, glamonėjantys vėjeliai…” Žymių poetų žodžiai išnyra iš atminties, keliaujant po dainomis ir legendomis apipintą Dainavos kraštą. Čia, pietinėje Lietuvos dalyje, nuo seno gyveno nuoširdūs dainingi žmonės, mylintys savo miškus ir daug prakaito reikalaujančią smėlingą dirvą, pasitinkantys svečią gardžia duona ir dainomis. Bet vargu ar mūsų protėviams buvo aišku, kad geria ir mazgojasi vandeniu, kuris gelbsti nuo visokių negalių, kad ir oras, kuriuo jie kvėpuoja - vaistas.
więcej

Sietuvos kūlgrinda

Šilalės r.
Sietuvos kūlgrinda arba Reistrų kūlgrinda yra Žemaitijoje, Šilalės rajone, Varnių regioniniame parke, tarp Burbiškių, Reistrų ir Dargių kaimų. Tai slaptas akmenimis išgrįstas kelias po vandeniu pelkėje, jungiantis Paršpilio ir Medvėgalio piliakalnius.
więcej

Rūdninkų giria

Šalčininkų r.
Rūdninkų giria yra vieno didžiausių Lietuvoje masyvų - Rūdninkų miškų, kurių plotas siekia 26000 ha - dalis. Girios biotopų kompleksas yra, be abejonės, viena vertingiausių rajono teritorijų. Zygmantiškėmis iki 30 m aukščio iškyla kontinentinės kopos. Atvira smėlyno plynė, suformuota nuo pastoviai mėtomų bombų, sukeltų gaisrų - yra unikalus kontinentinių smėlynų darinys. Rūdninkų girioje yra 3 ežerai. Netoli poligono esantis Šulnio ežerėlis (1,5 ha) irgi apsuptas pelkynu. Rūdninkų kaimo pietryčiuose, kontinentiniu kopų apribotuose pelkynuose, yra Gulbino ežeras.
więcej

Ūlos upė ir Ūlos akis

Varėnos r.
Dzūkijos nacionalinio parko pakraštyje vingiais pro miškus braunasi Ūla. Žingsniuojant pažintiniu taku, upės grožį galma pamatyti nuo skardžių, kurie atveria nuostabius reginius. Populiari ši upė tarp baidarininkų, kurie, ja plaukdami baidarėmis, gali grožėtis nepakartojamais Ūlos pakrančių vaizdais. Taip pat būtina „susipažinti“ ir su unikalia Ūlos akimi. Tai – 4,4 m ilgio ir 3,4 m pločio duburyje esanti versmė, kurioje, rodos, „verda“ vandens srauto į viršų keliamas smėlis.
więcej

Raigardo slėnis

Druskininkų sav.
Raigardo slėnis – tai kraštovaizdžio draustinis su didžiausiu šalyje sufoziniu cirku (14 km iš vakarų į rytus ir 4 km iš šiaurės į pietus) yra 9 km už kurorto važiuojant Gardino plentu. Apie Raigardą sukurta daug legendų ir padavimų. Sakoma, kad čia labai seniai stovėjęs didis miestas, vėliau prarytas žemės. Nuo neatmenamų laikų manoma, kad Raigardo duburio šlaitai kartu su aukštame sausame šlaite išaugusiomis pušimis slenka į versmėtą prarają.
więcej

Kražiai

Kelmės r.
Kražiai, nedidelis Žemaitijos miestelis Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje. Tai seniausia Kelmės rajono gyvenvietė – Kražių žemė pirmąkart paminėta 1253 m. kaip Crase karaliaus Mindaugo rašte. Kražiai – retas tokio dydžio Lietuvos miestelis, kuris turi ką branginti, dėl ko džiaugtis ir kuo didžiuotis. Miestelis išsiskiria turtinga savo gyvavimo istorija, kultūrinio gyvenimo aktyvumu ir išlikusiais kultūros paveldo objektais.
więcej

Šaltinis „Karalienės liūnas“.

Anykščių r.
Tai vienas didžiausių gėlo vandens šaltinių Lietuvoje. Jis telkšo stataus Šventosios dešiniojo šlaito papėdėje. Vandens perteklius iš liūno persilieja į Šventosios upę mažu, griovio pavidalo upeliu. Pagal savo išvaizdą dabar liūnas panašus į ežerėlį ar kūdrą.
więcej

Medžiokalnis

Kelmės r.
Medžiokalnis apipintas legendomis bei pasakojimais, pasiekusiais mūsų dienas. Menamas šventasis ąžuolas – iš po kurio šaknų tryškęs šventas vanduo, netoli jo kūrenosi šventoji ugnis ir stovėjusi deivės Medeinės statula. Šiandien Medžiokalnis – įvairių susibūrimų vieta, čia kasmet švenčiamos Joninės, rengiami koncertai ir kiti renginiai.
więcej

Lino verdenė

Švenčionių r.
Lino verdenė yra pušynu apaugusios kalvos, kurios aukštis 15-17 m, šlaito apatinėje dalyje, arti Sėtikio ežero.
więcej

Švėtės atodanga

Joniškio r.
Atodanga yra dešiniajame upės Švėtės krante apie 3 km pasroviui nuo Žagarės miestelio.
więcej

Švedpolio šaltinis

Joniškio r.
Švedpolio šaltinis yra Švėtės vidurupyje, dešiniajame krante (2 km žemiau Žagarės).
więcej

Žagarės ozas

Joniškio r.
Pačios įdomiausios Joniškio rajone reljefo formos yra ozai
więcej

Kairiojo Neries kranto turizmo trasa

Elektrėnų sav.
Turizmo trasa kviečia pakeliauti miškais palei didžiausią Neries Velniakampio kilpą.
więcej

Druskininkų mineraliniai šaltiniai

Druskininkai
Jei pasakytume, kad Druskininkų mineraliniai šaltiniai sukūrė Druskininkų kurortą, tai būtų tiesa.
więcej
  Ogółem: 33