Посещаемые места



Rainiai

Telšių r.
Žudynės Rainių miškelyje – vienas tragiškiausių Lietuvos istorijoje pirmosios sovietinės okupacijos paskutinės savaitės, 1941 m. birželio 22 – 28 d., įvykių. Ten, naktį iš 24-osios į 25-ąją, besitraukiantys sovietiniai kareiviai talkinami vietinių kolaborantų sadistiškai nužudė 73 Telšių kalėjimo politinius kalinius (dar trys, bandę bėgti, buvo nušauti ties Džiuginėnais). Tai mokytojai, mokiniai, ūkininkai, amatininkai, tarnautojai, darbininkai iš Telšių, Plungės, Kretingos vietovių, kurių didžiausia „kaltė“ buvo Tėvynės meilė ir nenoras paklusti okupantų jungui. Visi jie nežmoniškai žiauriai nukankinti. Dauguma galutinai nužudyti sutriuškinus galvas ar subadžius durtuvais. Tik dešimt kalinių buvo sušaudyta. Kelio atkarpa nuo Telšių kalėjimo iki Rainių miškelio šiems žmonėms tapo keliu į kančią ir mirtį…
Kankinių lavonai, sumesti į keturias duobes, rasti ir atkasti birželio 28 d. Motinos nebeatpažino savo vaikų, žmonos – vyrų, seserys – brolių… Dėl sužalojimų 46 lavonai taip ir liko neatpažinti. Liepos 1 d. Rainių kankinių karstai, lydimi juos pagerbiančių žmonių procesijos, atvežti į Telšių katedros šventorių, kur buvo laikomos gedulingos pamaldos. Po jų dauguma Rainių kankinių palaidoti bendrame kape Telšių kapinėse.
Rainių miškelis buvo aptvertas, žudynių vietoje pastatyta lenta su užrašu apie įvykusią tragediją. 1942 m. išleista knygelė „Žemaičių kankiniai“. Tais pat metais suorganizuotą paminklo Rainių kankinių atminimo įamžinimui konkursą laimėjo architektas Jonas Virakas, pateikęs projektą liaudies medinių koplytėlių pavyzdžiu Telšių kapinėse pastatyti koplyčią.
Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai pradėta statyti koplyčia buvo nugriauta, Rainių miškelis iškirstas. Siekta, kad žmonės pamirštų baisiąją tragediją ir jos kaltininkus. Tačiau Rainių aukų kančios neišblėso žmonių atmintyje. Dažnai birželio mėnesį žudynių vietoje po nakties, nors ir neilgam, „išdygdavo“ kryžiai (trys tokie kryžiai 2007 m. rasti nuleidžiant netolimą Viešvėnų tvenkinį; pašventinus jie vėl pastatyti Rainių miškelyje), suplevėsuodavo nepriklausomos Lietuvos vėliavos.
Prasidėjus Atgimimui Žemaičių kultūros draugija pradėjo rūpintis tinkamu Rainių kankinių atminimo įamžinimu. Kadangi Telšių kapinėse vietos jau nebebuvo, nutarta koplyčią statyti Rainiuose. 1989 m. birželio 24 d. įvyko pirmasis laisvas Rainių tragedijos minėjimas, sutraukęs žmones iš visos Lietuvos. Po šv. Mišių Telšių katedroje, mitingo prie buvusio kalėjimo, paminklinės lentos atidengimo žmonių su žvakutėmis rankose jūra nukeliavo iki žudynių vietos, kur buvo pašventintas kertinis būsimos koplyčios akmuo.
Pagal J. Virako eskizus koplyčią suprojektavo Telšių rajono vyr. architektas Algirdas Žebrauskas. Rainių Kančios koplyčia pašventinta 1991 m. birželio 23 d., minint 50-ąsias kankinių nužudymo metines. 1991 m. lapkričio 1 d. žudynių vietoje Rainių miškelyje iškilo Remigijaus Midvikio iškaltas kryžius. Netoliese pasodintas Atminties ąžuolynas, kurio medžiai buvo atvežti iš kankinių gimtųjų vietų.
Rainių Kančios koplyčia, skirta Rainių kankinių atminimui, taip pat įamžino visų sovietinio teroro aukų atminimą. Koplyčioje vyrauja balta spalva. Balti net vitražisto Algio Dovydėno sukurti vitražai: ant balto fono raudoni kraujo lašai ir Jėzaus kančios įrankiai – vinys, replės, erškėčių vainikas – tokie artimi Rainių kankiniams. Dailininko Antano Kmieliausko freskose pavaizduoti Rainių kankiniai, Sibiro tremtiniai, partizanai ir visa tai persipina su Kristaus ir Jo Motinos kančia. Koplyčios centre – balto marmuro kryžius, iškaltas skulptoriaus R. Midvikio. Koplyčios bokšte įkeltos to paties menininko sukurtos keturios varinės Rainių kankinių figūros lyg ant kryžiaus ištiestomis rankomis, surištomis virve...
1994 m. architektui A. Žebrauskui, dailininkui A. Kmieliauskui, vitražistui A. Dovydėnui, skulptoriui R. Midvikiui už Rainių memorialo kūrimą buvo suteikta Lietuvos Respublikos Nacionalinė meno ir kultūros premija.
1996 m., minint Rainių žudynių 55-ąsias metines, sutvarkyta kankinių kapo teritorija Telšių kapinėse (projekto autorius – architektas A. Žebrauskas), pastatytas paminklas – A. Kmieliausko sukurta Pieta. 2001 m. ant kalnelio, netoli Kančios koplyčios iškilo medinis kryžius, kuriame sukomponuoti 7 mažesni kryželiai. Jį kūrė, statė S. Griguola, V. Vasiliauskas, A. Liutikas, A. Jonušas. Minint Rainių tragedijos 65-ąsias metines prie buvusio kalėjimo Respublikos gatvėje atidengta ir pašventinta paminklinė lenta (autoriai A. Žebrauskas, G. Gailius) su lotyniška sentencija LAUS EORUM EMORI NON POTEST (liet. JŲ GARBĖ AMŽINA).
Koplyčioje įrengta ekspozicija, skirta Rainių kankinių atminimui.
Laikas gydo skausmą ir žaizdas, bet jis negali ir neturi ištrinti atminties.

Vyr. muziejininkas Raimondas Petrikas
Fot.  V. Rimkuvienė