Посещаемые места



Jūrės geležinkelio stotis

Kazlų Rūdos sav.
Stotis įsteigta 1915 m. Papilvio kaimelio vietoje, vėliau pervadinta Jūros (Jūrės) vardu. 1937 m. iškilo modernus konstruktyvizmo bruožų turintis mūrinis pastatas, tuomet vadintas keleivių namu.
больше

Nemėžio dvaras

Vilniaus r.
Nemėžio dvaras statytas XVI a. Jį valdė Radvilos, Sapiegos, Chodkevičiai, Oginskiai. Jie kūrėsi XVIII a., bet iki XIX a. pr. dvaro rūmai buvo mediniai. 1828 m. dvarą nusipirko Mykolas Tiškevičius, kuris ir buvo iki šiol išlikusių statinių iniciatorius (1840–1856 m.)
больше

Kalvystės studija Malūno kalvė

Druskininkų sav.
Malūno kalvė – unikali vieta, kurioje eksponuojamos Lietuvos ir užsienio kalvių metalo skulptūros, senieji kalvystės ir buities – taikomojo metalo įrankiai bei įrenginiai, įvairūs ūkio padargai. Veikiančiame vandens malūne atkurta senovinė metalo apdirbimo įranga.
больше

Akis atverianti siena prie savivaldybės

Kazlų Rūda
Kazlų Rūdos savivaldybės pastato pašonėje galima rasti meniškai nutapytą sieną, kurią R.Žigaičio menų mokyklos mokiniai bei mokytojai papuošė itin gražia žinute – „Matyti galima tik širdimi.
больше

Trijų kryžių kalnas

Vilnius
Baltas gelžbetoninis Trijų kryžių memorialas matyti iš tolo. Užlipę į kalną galėsite mėgautis įspūdingomis Vilniaus senamiesčio panoramomis. Kalno papėdėje plyti Bernardinų sodas ir teka Vilnelės upė. 12 metrų aukščio paminklas tapo tautinės tapatybės simboliu, tačiau šiandien jis dažnai apšviečiamas skirtingu apšvietimu, norint paminėti ypatingus įvykius Lietuvai ir pasauliui.
больше

Kukučio skulptūra (antroji)

Raseiniai
Prie Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos atidengta skulptoriaus, daugelio personalinių parodų autoriaus, tarptautinių simpoziumų dalyvio, įvairių apdovanojimų laureato Algimanto Šlapiko kurta akmens skulptūra, kuri įamžino Lietuvos poeto, eseisto, vertėjo, visuomenės veikėjo, Raseinių rajono garbės piliečio Marcelijaus Martinaičio kūrybą bei gerai visiems žinomą personažą „Kukutį“, kuris ir nutūpė šios skulptūros viršuje. 2021-aisiais metais minime ir M. Martinaičio 85-ąsias gimimo metines.
больше

Senoji Kazlų Rūdos geležinkelio stotis

Kazlų Rūda
1861 m. buvo baigtas tiesti geležinkelis St. Peterburgas–Varšuva su atšaka į Kybartus (Virbalį). Pirmasis traukinys, vežęs keleivius, per stotį prariedėjo 1861 m. balandžio 11 d. Po 1863 m. sukilimo stotyje buvo pastatyti du barakai, virtuvė. Kazlų Rūdoje pastatyta IV klasės geležinkelio stotis, garvežių depas. Keleiviams buvo pastatytas medinis stoties pastatas. Keleivių stoties funkcijoms pritaikius garvežių depą, senoji stotis buvo parduota.
больше

S. Daukanto klėtelė

Skuodo r.
S. Daukanto klėtelė yra Kalvių km., Lenkimų seniūnijoje, Skuodo r. Kalviai – S. Daukanto gimtinė. 1793 m. šiame kaimelyje gimė žymus istorikas, švietėjas, tautosakos rinkėjas Simonas Daukantas. Iki šių dienų iš buvusios S. Daukanto tėvų sodybos išliko vienintelis pastatas – klėtelė.
больше

Barborlaukio dvaras

Jonavos r.
Barborlaukio dvaras, kaip savarankiškas ūkinis vienetas minimas nuo XIX a. pr. Dvaro pavadinimas sudurtinis, kildinamas iš moteriško asmenvardžio Barbora. Viename pirmųjų įrašų - 1830 m. parapijos inventoriuje minima, kad dvare gyvenanti bajoro Konstantino Dragato šeima ir jo mama Barbora, kurios garbei, matyt, ir buvo suteiktas dvarui toks vardas. Manoma, kad būtent šie bajorai įkūrė dvarą, nusipirkę dalį iki 1794 m. sukilimo Jonavos globėjui vyskupui Juozapui Kosakovskiui priklausiusios Skarulių dvaro žemės. Bajorai Dragatai kilę iš Topor herbą turinčios giminės - vienos seniausių didikų giminių, Lietuvoje žinomos nuo XIV a.
больше

Lietuvos nepriklausomybės paminklas „Lituania Restituta“

Ukmergė
Dabartinis Lietuvos nepriklausomybės paminklas „Lituania Restituta“ yra kopija paminklo, pastatyto 1930 m. pagal Liudo Truikio projektą.
больше
  Всего: 1180