Посещаемые места



Struvės geodezinis lankas

Vilniaus r.
Maždaug 2820 km ilgio Struvės geodezinis lankas liudija apie išskirtinę pažangą žemės mokslų srityje. Šio XIX a. pradžios mokslinio projekto tikslas buvo kaip įmanoma tiksliau ištirti ir nustatyti Žemės planetos dydį ir formą! Įvairių šalių mokslininkų ir monarchų glaudaus bendradarbiavimo dėka buvo pasiektas didingas ir visai žmonijai svarbus rezultatas – tiksliausiai išmatuota ilgiausia Žemės dienovidinio lanko atkarpa.
больше

Jotaučių dvaras

Utenos r.
Dvaras kairėje Utenos-Zarasų plento pusėje už Vaikutėnų kaimo. XVII–XIX a. valdytas Kozielų-Poklevskių kartu su Degsniu, Kastulyne (1240 dešimtinių žemės).
больше

Trijų valstybių sienų sankirta Lietuva - Lenkija - Rusija

Vilkaviškio r.
Netoli Vištyčio miestelio yra susidaręs valstybių trikampis - susikerta Lietuvos, Rusijos ir Lenkijos valstybių ribos.
больше

Vilkaviškio dvaras

Vilkaviškis
Seniausias Vilkaviškio miesto pastatas, manoma, buvo pastatytas 1744 m. 1812 m. dvare apsistojęs Prancūzijos imperatorius Napoleonas miesto laukuose surengė paradą ir faktiškai paskelbė karo pradžią Rusijai, o pergalės atveju Vilkaviškį žadėjo paversti mažuoju Paryžiumi.
больше

Kidulių dvaras

Šakių r.
Iš Kidulių dvaro liko 27 pastatai. Išsiskiria rūmai, oficina, spirito varykla, klėtis, kumetynas ir XIX a. antrojoje pusėje įkurtas mišraus tipo parkas. Rūmai neoklasicistiniai, iš parko pusės rūmus puošia originalus priebutis, dekoruotas medžio ažūru. Priešais rūmus išlikęs apskritas parteris.
больше

Aušros Vartai

Vilnius
Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų vardą. Kai kas spėja, kad tai Ašmenos miesto vardas, kuris buvęs kitakalbių žmonių suprastas pažodžiui (lot. acies - ašmenys) ir išverstas į lotynų bei lenkų kalbas. Nuo kada jie imti lietuviškai vadinti „Aušros vartais" ir kodėl „Aušros" - irgi nežinia. Galbūt toks vartų pavadinimas radosi dėl Švč. Marijos kaip „Aušros žvaigždės" įvaizdžio.
больше

Tauragės konvencijos paminklas

Tauragė
1812 m. gruodžio 30 d. pasirašyta konvencija tarp Prūsijos armijos generolo leitenanto J. D. von Yorck ir Rusijos armijos generolo majoro H. K. von Diebitsch. Plačiau: Tauragės konvencija numatė, jog Prūsijos korpusas prieš Rusiją nebekariaus, liks neutralus. Pažymėtina, kad Jorkas veikė prieš Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo III valią. Napoleonas apie tai sakė: „tai skaudžiausia, kas galėjo įvykti – ne tiek kariniu, kiek politiniu požiūriu“. Ši konvencija, gavusi Tauragės konvencijos vardą, išgarsino Tauragę Europoje, ji laikoma vokiečių tautinio išsivadavimo pradžia.
больше

Plungės Visų Šventųjų koplyčia

Plungė
Romantinio klasicizmo stiliaus koplyčia Plungės senosiose kapinėse pastatyta 1858 m. grafo Aleksandro Zubovo .
больше

Kelmės krašto muziejus

Kelmė
Kelmės krašto muziejus įsikūręs Kelmės dvaro rūmuose. Muziejaus ekspozicijos išdėstytos trijuose šio ansamblio pastatuose: rūmuose, vartuose ir svirne. Kelmės dvaro ansamblis – valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, vertinamas kaip retai išlikusi baroko stiliaus Lietuvos provincijos dvaro sodyba.
больше

Palėvenės dvaras

Kupiškio r.
Komaras Zabožinskis dokumentuose minimas nuo 1481 m., kai paveldėjęs didelį palikimą įsikūrė Padniestrėje, vietovę pavadinęs Komarogradu. Vėliau Komaro Zabožinskio Vladimiro sūnus Motiejus - Karališkasis dvariškis, pasiėmęs savo dalį, išsikėlė į Lietuvą. Tiksli data nėra žinoma, tačiau rašoma, kad Motiejaus proanūkis Jeronimas 1661 m. buvo seimo deputatu, o vėliau dirbo teisėju. Sekančių kartų palikuonis Mykolas Komaras, Vandeno vaiskis jau 1654 m. įsikūrė Palėvenės dvare (tuometinėje Ukmergės apskrityje). Po Mykolo Komaro mirties našlė Kotryna Komarienė 1703m. Palėvenės dvarą užrašė savo sūnums Andriui ir Mikalojui Komarams.
больше

Merkinės miesto ribas žymintys stulpai

Varėnos r.
Viena iš didžiausių XIV-XVIII a. Dainavos krašto gyvenviečių buvo Merkinė. Pirmieji gyventojai Nemuno ir Merkio santakoje apsigyveno paleolito pabaigoje apie X-IX tūkst. p.m.e. Merkinės piliakalnyje, tarp Merkio ir Stangės,stovėjo viena svarbiausių lietuvių kovose prieš kryžiuočius Lietuvos didžiosios kunigaikštystės pilių, rankraščiuose minima nuo 1359 m.
больше

KLAIPĖDOS KARILIONAS

Klaipėda
Tai vienas iš dviejų Lietuvoje esančių tokio pobūdžio muzikinių instrumentų, tapęs Klaipėdos savitumo simboliu. Didžiausias Lietuvoje Klaipėdos karilionas Centrinio pašto bokšte buvo sumontuotas 1987 m. lapkričio 13 d. Tai buvo pagal Peterio Schilingo projektą Apoldos (Vokietija) Schillingų varpų liejyklos meistrų pagamintas ir įrengtas instrumentas. Jį sudarė 48 chromatiškai suderinti varpai, 4 oktavų klaviatūra. Didžiausias varpas svėrė 900 kilogramų, mažiausias – 15 kilogramų. Bendra varpų masė 6800 kg, o su visomis konstrukcijomis – apie 10 tonų.
больше

Šv. Jono Krikštytojo Biržų parapijos bažnyčia

Biržai
Pagal architekto Lauryno Cezario Anikinio (Anichini) projektą grafas Jonas Tiškevičius 1857–1861 m. pastatė bažnyčią.
больше

Pavirvyčio dvaras

Telšių r.
Tai XVIII a. pradžios medinis dvarelis, kadaise priklausęs didikams Šemetoms.
больше

"Arka" – paminklas vieningai Lietuvai

Klaipėda
Paminklas pastatytas 2003 m., minint Tilžės akto 85-ąsias ir Klaipėdos krašto susijungimo su Lietuva 80- ąsias metines, organizacinio komiteto rūpesčiu, remėju lėšomis ir darbais.
больше

Panevėžio lėlių vežimo teatras

Panevėžys
Visai šalia centro, jaukiame kiemelyje įsikūręs vienas unikaliausių Lėlių vežimo teatrų.
больше