Посещаемые места



Vilniaus universitetas

Vilnius
Vilniaus universitetas, viena seniausių ir žymiausių Vidurio ir Rytų Europos aukštųjų mokyklų, įkurtas 1579 metais. Ilgą laiką būdamas vienintele aukštojo mokslo įstaiga Lietuvoje, universitetas darė didelę įtaką ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių kraštų kultūriniam gyvenimui, išugdė ne vieną mokslininkų, poetų, kultūros veikėjų kartą. Per daugiau nei 400 metų Vilniaus universitetas išgyveno kilimą, smukimą, atgijimą ir uždarymą. Universiteto istorija labai turtinga ir prieštaringa, neatsiejama nuo Lietuvos valstybės istorijos, atspindinti visus jos dramatiškus tarpsnius.
больше

Česlovo Milošo gimtinė / rezidencinis konferencijų centras

Kėdainių r.
Poetas, rašytojas, Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas gimė Šeteniuose, kukliame mamos Veronikos tėvų Zigmanto ir Juzefos (Sirutytės) Kunatų dvare 1911 m. birželio 30 d. ir buvo pakrikštytas šalia Šetenių esančioje Šventybrasčio bažnyčioje. To paties miestelio kapinėse yra palaidoti jo seneliai iš motinos pusės – Siručiai.
больше

Kėdainių minaretas

Kėdainiai
Dabartinis Kėdainių miesto parkas – tai buvusi Kėdainių dvaro sodyba. Dar XIX a. Čapskiai čia pastatė rūmus, užveisė parką. XIX a. II p. valdų šeimininku tapo rusų armijos generolas, grafas Eduardas Totlebenas. Jis rekonstravo rūmus, pertvarkė ir išpuošė parką. Peizažinio tipo parkas – vienas pirmųjų ir gražiausių Lietuvoje. Karams su Turkija atminti ir parkui papuošti apie 1880 m. parke pastatė aivaną, mečetę ir minaretą (28 m).
больше

Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija

Kėdainiai
2001 m. spalio 20d. Kėdainiuose buvo atidarytas naujas muziejus – galerija. 2000 m. Janina Monkutė Marks, lietuvių išeivė menininkė, nuo 1950 m. gyvenanti ir kurianti Čikagoje (JAV), įsteigė nepelno siekiančią organizaciją ir įsigijo buvusio krašto muziejaus pastatą, kurio istorija siekia XX amžiaus pradžią. Per metus buvo įvykdyta pastato rekonstrukcija, pagal naujausius reikalavimus įrengtos galerijos salės, sutvarkyta aplinka. Janina Monkutė – Marks Kėdainiams padovanojo savo kūrybos kolekciją, susidedančią iš tapybos, tekstilės ir grafikos darbų.
больше

Druskininkų Gydyklų parkas ir Muzikinis Druskininkų fontanas

Druskininkai
Gydyklų parkas - natūralus pasivaikščiojimo tęsinys. Iš miško išeiname į puošnią kurortinę erdvę, su mineralinio vandens biuvetėmis, skulptūromis, gėlynais ir Muzikiniu Druskininkų fontanu. Čia tinkamiausia vieta po procedūrų Gydykloje ateiti su mineralinio vandens gertuve rankoje ir gurkšnoti, kaip gydytojas patarė, iš lėto vaikštinėjant ar sėdint. Nusileidus prie Nemuno, galima nusiprausti įžymaus Grožio šaltinio vandeniu: tai sūriausias Druskininkų šaltinis (52 - 56 g/l), turintis odą valančių ir jauninančių savybių.
больше

Palėvenės dvaras

Kupiškio r.
Komaras Zabožinskis dokumentuose minimas nuo 1481 m., kai paveldėjęs didelį palikimą įsikūrė Padniestrėje, vietovę pavadinęs Komarogradu. Vėliau Komaro Zabožinskio Vladimiro sūnus Motiejus - Karališkasis dvariškis, pasiėmęs savo dalį, išsikėlė į Lietuvą. Tiksli data nėra žinoma, tačiau rašoma, kad Motiejaus proanūkis Jeronimas 1661 m. buvo seimo deputatu, o vėliau dirbo teisėju. Sekančių kartų palikuonis Mykolas Komaras, Vandeno vaiskis jau 1654 m. įsikūrė Palėvenės dvare (tuometinėje Ukmergės apskrityje). Po Mykolo Komaro mirties našlė Kotryna Komarienė 1703m. Palėvenės dvarą užrašė savo sūnums Andriui ir Mikalojui Komarams.
больше

Didžiosios Rinkos aikštė

Kėdainiai
Didžiosios rinkos aikštėje - viena iš aikščių, išsaugojusių XVII a. laikų suplanavimą.
больше

Vozbučių atodanga

Kėdainių r.
Vozbučių atodanga yra Krakių seniūnijos teritorijoje, Vozbučių kaimo apylinkėse, netoli Šušvės ir Ginevės santakos. Vietiniai gyventojai atodangas vadina Raudonkalniais.
больше

Pilsupių atodanga

Kėdainių r.
Pilsupių atodangą rasime Krakių apylinkėje, Pilsupių kaime. Tai Šušvės upės kranto atodanga. Pastačius Angirių užtvanką, nemaža jos dalis atsidūrė po vandeniu.
больше

"Neregėtos Lietuvos“ Tūkstantmečio ąžuolynas

Kėdainių r.
Šis parkas užveistas 2009 m. Vos už kelių kilometrų nuo Kėdainių, pravažiavus Pelėdnagių gyvenvietę Labūnavos kryptimi kairėje pusėje ant kalvos rasite parko jaunuolyną. „Neregėtos Lietuvos tūkstantmečio ąžuolyne“ pasodinti 1000 pirmųjų sodinukų.
больше

Šventybrasčio ąžuolai

Kėdainių r.
Šventybrasčio ąžuolai auga Kėdainių kaimiškojoje seniūnijoje, Šventybrasčio kaime, esančiame Nevėžio pakrantėje, prie Brastos upelio. Kalbama, kad ten, kur dabar stovi Šventybrasčio bažnyčia, buvusi senovės lietuvių pagoniškų apeigų vieta, apaugusi ąžuolais.
больше

Skinderiškio dendrologijos parkas

Kėdainių r.
Buvusio Skinderiškio dvaro ir kaimo vietoje, dviejų geografinių landšaftų – Žemaičių aukštumos ir Vidurio Lietuvos lygumos – susidūrimo vietoje įkurtas Skinderiškio dendrologijos parkas. Parko įkūrėjas, puoselėtojas, prižiūrėtojas yra miškininkas Kęstutis Kaltenis. Skinderiškio dendrologijos parkas pagal dendrologinę vertę prilygsta botanikos sodams. Parkas pasižymi itin didele sumedėjusių augalų rūšių, veislių, taksonų įvairove.
больше

Kėdainių miesto senamiestis

Kėdainiai
Kėdainių senamiestis – valstybės saugomas urbanistikos paminklas, vienas iš septynių išlikusių senamiesčių Lietuvoje. Senamiestis išsiskiria archeologiniu sluoksniu, senosiomis užstatymo linijomis, jaukiu senuoju gatvelių tinklu, keturiomis prekybos aikštėmis, architektūros ir istorijos paminklais.
больше

Nykio vinkšna

Kėdainių r.
Gudžiūnų seniūnijoje tarp Miegėnų ir Paberžės,prie Nykio upelio auga įspūdingas medis, kurio pavadinimas kilęs nuo šalia tekančio upelio- Nykio vikšna. Kamieno apimtis 5,6 m. Vinkšna labai įspūdinga, dar sveika, beveik neturi nudžiūvusių šakų.
больше

Siponių pėduotasis akmuo

Kėdainių r.
Akmuo, vadinamas pėduotuoju (kitaip – Ožakmeniu), yra dirbamame lauke, apie 0,8 km nuo kelio Mantviliškis – Dotnuva. Akmuo rusvos spalvos, smailėjantis į viršų, vakariniame jo šone yra 4 duobutės, primenančios gyvulių pėdas. ,, Ožkos pėdos” yra 5,5x2 cm ir 5,5x1,5 cm dydžio bei 3 cm gylio, kitos dvi –6x2 cm ir 3,5x1 cm dydžio bei 2 cm gylio.
больше

Lietuvos geografinis vidurys

Kėdainių r.
Ruoščių kaimas. 1995 m. oficialiai nustatytas ir pažymėtas dideliu laukų akmeniu Lietuvos geografinis vidurys (55°19’ š. pl. ir 23°54’ r. ilg.).
больше

Kėdainių miesto parkas

Kėdainiai
Istorikas A. Juknevičius savo veikale apie Kėdainių miesto parką rašo, jog dvaro parkas susiformavo XVIII a. buvusioje ūkio vietoje, šiauriniame Kėdainių pakraštyje, prie dotnuvėlės upelio. Tuo metu šį ūkį sudarė didelė žemės valda dešiniojoje Dotnuvėlės upelio pakrantėje, nedidelė užtvanka, pagrindinis gyvenamasis pastatas ir keli ūkiniai pastatai.
больше

Babėnų miškas ir pažintinis-rekreacinis takas

Kėdainiai
Aušros g. ir Budrio g. gale Babėnų miškas - 292 ha ploto rekreacinis masyvas Kėdainiuose. Babėnų miške vyrauja pušynai ir ąžuolynai.
больше

1863 metų Sukilimo muziejus

Kėdainių r.
1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje buvo įkurtas 1993 metais. Būtent čia kunigas Antanas Mackevičius suformavo 250 sukilėlių būrį, vieną iš pirmųjų Kauno gubernijoje, ir 1863 metais kovo mėnesį stojo į atvirą kovą prieš carizmo patvaldystę, prieš baudžiavą ir žiaurią dvarininkų bei valdžios savivalę.
больше

Kėdainių daugiakultūrinis centras

Kėdainiai
Daugiakultūris centras įkurtas 2002 m. buvusioje mažojoje žiemos sinagogoje. Mažoji žiemos sinagoga - valstybės saugomas regioninės reikšmės architektūros objektas, sinagogų komplekso dalis. Sinagoga pastatyta 1837 m., rekonstruota-restauruota 2000-2002 m.
больше
  Всего: 37