Посещаемые места



Gravitacinė kalva

Kaišiadorių r.
Netoli Masiejūnų piliakalnio ir Kruonio HAE yra gravitacinė kalva. Žmonės kalba, kad čia dėl Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės dedasi keisti dalykai. Patys galite tuo įsitikinti. Atvykite automobiliu, pastatykite jį įkalnėje, išjunkite pavarą ir pamatysite kaip jis rieda ne nuo kalvos, bet į viršų.
больше

Simnas

Alytaus r.
Simno miestas įsikūręs vaizdingoje vietovėje prie dviejų ežerų – Giluičio ir Simno. Apylinkėse vilnija dar keturi ežerai: Žuvinto, Atesninkų, Angininkų ir dalis Dusios.
больше

Kauno Kristaus Prisikėlimo Bazilika

Kaunas
Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia yra Žaliakalnyje, Žemaičių g. Beveik užbaigta statyti 1940 m. Sovietmečiu buvo atimta, atiduota Radijo gamyklai. Atstatyta ir konsekruota 2004 m. Tai didinga, modernios architektūros, stačiakampio plano, trijų navų paminklinė šventovė. Svarbiausias išorės akcentas – į dangų kylantis 70 metrų aukščio baltas bokštas. Ant stogo – moderni terasa su koplyčia. Bažnyčia puikiai matoma iš visų pusių, nes yra ant šlaito.
больше

Panerių memorialas

Vilnius
Panerių memorialas pasakoja tiek didžiausių masinių žudynių vietos Lietuvoje istoriją, tiek visos regiono žydų bendruomenės tragišką istoriją Holokausto metais. Apsilankymas šioje kraujo ir pelenų žemėje tiesiogiai primena apie žmogaus būties tragizmą akistatoje su žiaurumu ir blogio banalumu. Tai memorialas, kurį dėl jo stipraus emocinio krūvio, rekomenduojame aplankyti tik jau bent šiek tiek pasidomėjus Holokausto istorija Europoje ir Lietuvoje.
больше

Erškėtyno šaltinis ir koplyčia

Kretingos r.
Erškėtyno šaltinis yra Kretingos r. sav., Joskaudų miške, tarp Dimitravo ir Lazdininkų kaimų. Netoliese pastatyta ir Dievo Motinos garbei skirta koplyčia, dažnai vadinama Erškėtyno šaltinio koplyčia.
больше

Vilniaus Kalvarijos, Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia

Vilnius
Ant aukštos kalvos stovinti barokinė Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia yra kompozicinis ir idėjinis Kalvarijų ansamblio centras. Ji artimai susijusi su Kryžiaus kelio stotimis ir yra neatskiriama jų dalis. Kalva, ant kurios pastatyta šventovė, Kalvarijų topografijoje atitinka Golgotos kalną, o trys Kryžiaus kelio stotys (31–33), skirtos paminėti Jėzaus nukryžiavimą, mirtį ir nuėmimą nuo kryžiaus, įkomponuotos tiesiog pačioje bažnyčioje. 31 ir 33 stotis yra įrengtos prie išorinių transepto sienų, o 32-ji – šventovės viduje, ji sutampa su Didžiuoju altoriumi.
больше

Aušros Vartai

Vilnius
Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų vardą. Kai kas spėja, kad tai Ašmenos miesto vardas, kuris buvęs kitakalbių žmonių suprastas pažodžiui (lot. acies - ašmenys) ir išverstas į lotynų bei lenkų kalbas. Nuo kada jie imti lietuviškai vadinti „Aušros vartais" ir kodėl „Aušros" - irgi nežinia. Galbūt toks vartų pavadinimas radosi dėl Švč. Marijos kaip „Aušros žvaigždės" įvaizdžio.
больше

Šv. Trejybės stačiatikių cerkvė

Švenčionys
Švenčionyse stačiatikių parapija įsteigta 1842 m. Cerkvė pastatyta 1898 m. caro valdžios ir parapijiečių lėšomis. 1928 m. atliktas kapitalinis remontas. 1945 m. parapijoje buvo 158 tikintieji. Sovietų valdžia ją įregistravo 1947 m., tuo metu tebuvo 85 parapijiečiai.
больше

Plungės Visų Šventųjų koplyčia

Plungė
Romantinio klasicizmo stiliaus koplyčia Plungės senosiose kapinėse pastatyta 1858 m. grafo Aleksandro Zubovo .
больше

Pajūrio Tremtinių aikštė ir memorialas

Šilalės r.
Šilalės rajone, Pajūrio miestelyje yra Tremtinių aikštė. Joje atrestauruotas paminklas, skirtas visiems žuvusiems tremtyje, lageriuose, nukankintiems partizanams, gyvenusiems Šilalės krašte, įrengtas traukinio vagonas, panašus į tą, kuriuo anuomet iš Lietuvos tremdavo mūsų krašto gyventojus.
больше

Jūros parkas

Tauragė
Parkas įrengtas remiantis senosios baltų kultūros simboliais – dangaus šviesuliais. Vaikštinėdami po parką, lengvai rasite daug simbolių : Saulės, Mėnulio, Begalybės arba darnos, Pasaulio medžio, Žalčiuko (gyvatėlės). Parke turėsite išskirtinę progą susipažinti su senovės lietuvių zodiaku.
больше

Trakų Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčia

Trakai
Bažnyčia tebesaugo iškilaus fundatoriaus Vytauto atminimą, kurį primena šiaurinėje navoje virš įėjimo į zakristiją kabantis Didžiojo Lietuvos kunigaikščio portretas. Prie presbiterijos pietų sienos – klasicizmo dvasia 1700 m. pristatyta Römerių šeimos koplyčia. 2006 m. atidengta bizantinio stiliaus freskų, kuriomis bažnyčia buvo andai dekoruota, fragmentų. Jie leidžia kelti prielaidą apie vėlyvųjų viduramžių Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje susiformavusią savitą bizantinės sienų tapybos mokyklą, gyvavusią iki XV amžiaus vidurio, o galbūt ir ilgiau. Manytina, kad presbiterijoje buvusi tapyba užtinkuota bažnyčią atstatant po karo su Maskva XVII a. septintajame dešimtmetyje.
больше

Kražių kapinių koplyčia

Kelmės r.
Dabartinės Kražių parapijos kapinės yra miestelio senamiesčio pakraštyje. Kapinės yra dviejų dalių – senosios (aptvertos mūro-akmenų tvora) ir naujosios (aptvertos metaline tvora). Senųjų kapinių viduryje, aukščiausioje vietoje, stovi akmens ir mūro koplyčia.
больше

Didžioji Kintų bažnyčia

Šilutės r.
Bažnyčią Kintuose 1705 metais pastatė, ar perkėlė, kaip kalba kintiškiai, po to, kai Ventėje sugriuvo dar kryžiuočių laikus menanti bažnyčia. Bažnyčia yra tipiškas XVIII a. pr. rytprūsių architektūros statinys, plane išlaikantis vokiečių ordino gotinių statinių formą su istoriniu bažnyčios bokštu. Tokiu būdu Kintai tapo parapijos centru, nors maldos namus jie, kaip Priekulės parapijos filija, turėjo jau nuo 1550 m.
больше

Tauragės krašto muziejus, Tremtinių ir politinių kalinių kančių namų ekspozicija

Tauragė
Prezidento g. 38 namo rūsyje 1996 m. pradėta kaupti ir 1997 m. birželio 14 d. pašventinta tremtinių ir politinių kalinių kančių namų ekspozicija. Ten, kur po karo sovietiniais metais buvo NKVD būstinė, tardyti bei kankinti kovotojai už laisvę. Ekspozicijoje sukaupta daugybė nuotraukų apie partizaninį karą ir tremtis, užrašyti žmonių atsiminimai.
больше

Kuršių Nerijos istorijos muziejus

Neringa
Kuršių Nerijos istorijos muziejus yra įsikūręs šiaurinės Nidos dalyje, netoli Rašytojo Thomo Manno memorialinio muziejaus. 1969 m. rugsėjo 16 d. muziejus duris atvėrė buvusiame Nidos liuteronų bažnyčios pastate. Muziejaus ekspozicija pristatė Kuršių nerijos ir Kuršių marių susiformavimą, gyventojus ir gamtą, verslus ir kt.
больше

Palėvenės dvaras

Kupiškio r.
Komaras Zabožinskis dokumentuose minimas nuo 1481 m., kai paveldėjęs didelį palikimą įsikūrė Padniestrėje, vietovę pavadinęs Komarogradu. Vėliau Komaro Zabožinskio Vladimiro sūnus Motiejus - Karališkasis dvariškis, pasiėmęs savo dalį, išsikėlė į Lietuvą. Tiksli data nėra žinoma, tačiau rašoma, kad Motiejaus proanūkis Jeronimas 1661 m. buvo seimo deputatu, o vėliau dirbo teisėju. Sekančių kartų palikuonis Mykolas Komaras, Vandeno vaiskis jau 1654 m. įsikūrė Palėvenės dvare (tuometinėje Ukmergės apskrityje). Po Mykolo Komaro mirties našlė Kotryna Komarienė 1703m. Palėvenės dvarą užrašė savo sūnums Andriui ir Mikalojui Komarams.
больше

Koplyčia Palaimintojo Jurgio Matulaičio tėviškėje Lūginėje

Marijampolės r.
1991 m. Šunskų seniūnijos Lūginės kaime pastatyta Pal. Jurgio Matulaičio koplyčia (architektas Zigmas Brazauskas). Koplyčia nuo Via Baltica magistralės nutolusi 4,8 km atstumu. Sūduvos lygumų kraštovaizdyje iškilęs vertikalus koplyčios bokšto akcentas ženklina palaimintojo Jurgio Matulaičio vaikystės ir jaunystės vietą.
больше

KAUNO MIESTO MUZIEJUS

Kaunas
Kauno širdis – rotušė, gyva miesto istorija, kauniečių dar vadinama baltąja gulbe. Kokią ją matome šiandien, išliko daugelio žmonių, pasišventusių saugant Lietuvos kultūros paveldą, dėka. Anksčiau čia vykdavo mugės, turgūs, įvairios iškilmės, buvo skelbiami teismo nuosprendžiai, į magistrato buveinę rindavosi garbingi miestelėnai. Šiandien čia šurmuliuoja kauniečiai, miesto svečiai, jaunavedžiai, o 2015 m. gruodžio 6 d. į pirmąją savo ekspoziciją pakvietė Kauno miesto muziejus.
больше
  Всего: 41