Посещаемые места



Kurėnų vėtrungės – muziejus po atviru dangumi

Neringa
Kuršių marių žvejai jau nuo XIV–XV a. turėjo tik šiam vandens telkiniui būdingas burines valtis. Didžiosios – vadintos kurno valtimis (kurėnais), mažesnės – kiudelvaltėmis, bradinėmis, venterinėmis. Visos jos buvo plokščiadugnėmis, mažos grimzlės, bortai statūs, ąžuolinių lentų, o stiebų viršūnes puošė vėtrungės. Vėtrungių atsiradimas žvejų laivuose susijęs su žvejybos priežiūra ir kontrolės raida Prūsijos karalystėje XIX amžiuje.
больше

Etnografinis Zervynų kaimas

Varėnos r.
Zervynos – etnografinis gatvinis kaimas Varėnos rajone, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje abipus Ūlos upės. Rašytiniuose šaltiniuose Zervynų kaimas minimas nuo 1742 m., tačiau šiose vietovėse gyvenama jau nuo paleolito - prie kaimo buvo rastos 24 akmens ir žalvario amžių stovyklos.
больше

Žiogelių kaimas (etnokultūrinis draustinis)

Druskininkų sav.
“Žaliuojantys miškai ir iškilmingai iš pagarbos nutilusios paunksmės, ir švelnūs, glamonėjantys vėjeliai…” Žymių poetų žodžiai išnyra iš atminties, keliaujant po dainomis ir legendomis apipintą Dainavos kraštą. Čia, pietinėje Lietuvos dalyje, nuo seno gyveno nuoširdūs dainingi žmonės, mylintys savo miškus ir daug prakaito reikalaujančią smėlingą dirvą, pasitinkantys svečią gardžia duona ir dainomis. Bet vargu ar mūsų protėviams buvo aišku, kad geria ir mazgojasi vandeniu, kuris gelbsti nuo visokių negalių, kad ir oras, kuriuo jie kvėpuoja - vaistas.
больше

Degaičiai ir Degaičių parkas

Telšių r.
Degaičiai – Telšių rajono gyvenvietė Telšių miesto pašonėje. 10 ha parkas mišraus suplanavimo, įkurtas XIX a. pabaigoje. Tikslesnių duomenų, kas projektavo parką, neišliko. Ilgą laiką jis buvo gerai tvarkomas. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą, apie 1913 metus, dvarą nusipirko valstiečiai broliai Liaugaudai. Naujieji dvaro šeimininkai daugiausiai dėmesio skyrė ūkiniams reikalams. Tvarkydami parką jie apsiribojo tik retų medžių ir krūmų išsaugojimu
больше

Akmendvaris, etnografinė sodyba

Elektrėnų sav.
„Akmendvaris"-ne tik šiuolaikiškas poilsio bei pramogų kompleksas, bet ir išsaugotas gamtos ir istorijos darinys. Čia išvysite XVIII a. pab.-XX a. pr. lietuviško vienkiemio sodybos praeities detalių. Susipažinsite ne tik su senąją liaudies architektūra, bet ir kaimo meistrų rankomis pagamintais buities bei žemės ūkio padargais.
больше

Nidos žvejo etnografinė sodyba

Neringa
Būdinga Kuršių nerijoje Nidos žvejo etnografinė sodyba yra ant marių kranto, pietinėje senosios Nidos dalyje buvusiame Hakeno kaime (kaimo dalis ant marių rago).
больше

Ožiukų mokykla

Šakių r.
Upelio slėnyje prie miško kur po sodybos langais auga baravykai, greta šaltinio, seno sodo ir tvenkinuko iš kurio upelis skaidrų vandenį neša tarsi duoklę upių tėvui Nemunui, apsuptas ramumos ir paslapties stovi sau namelis, beveik ant vištos kojelės. Sodyboje ne retai tylą nutraukia ožiuko mekenimas, kuris pasiilgęs švelnumo, kopūsto lapo, ar smilgos iš vaikiškų rankų.
больше

Šalčininkų rajonas

Šalčininkų r.
Rajono centras – Šalčininkai – miestas, esantis 45 km. nuo Vilniaus, kuriame dabar gyvena 7000 gyventojų. Miestas įsikūręs prie Šalčios upės, nuo kurios ir gavo pavadinimą. Pirmą kartą Šalčininkų vardas minimas nuo XIII a. istoriniuose kryžiuočių šaltiniuose, kur vietovė vadinama „Salsininken“ arba „Saletzniken“. Nuo XIV a. gyvenvietė priklausė Glebavičiams, vėliau Šalčininkus valdė didikai Chodkevičiai, o 1823 m. Šalčininkus nusipirko grafai Vagneriai, kurie tvarkėsi čia iki Antrojo pasaulinio karo. Neoklasicistiniai Vagnerių dvaro rūmai – vienas svarbiausių praėjusių amžių architektūros paminklų Šalčininkuose. Pastato viduje galima pamatyti puikias koklių krosnis, nuostabos vertą vadinamąją „auksinę salę“.
больше

Švendubrė

Druskininkų sav.
Tai vienas iš Druskininkų miškuose esančių kaimų, įsikūręs prie Raigardo slėnio 5 km atstumu nuo kurorto.
больше