Посещаемые места



Būdviečio dvaro sodyba ir svirnas

Lazdijų r.
Būdviečio dvaro sodybos fragmentai yra apie 15 km į p.v. nuo Lazdijų, 4 km nuo sienos su Lenkija. Dvaras ir jo sodyba pradėjo kurtis 1589 m. Žygimantas Vaza, Lenkijos karalius ir Lietuvos Didysis kunigaikštis, patvirtino aktą, įrašytą Lietuvos metrikoje, ir tuometinėje Merkinės girininkijos karališkoje girioje 11 valakų ((apie 230 ha) su margais ir kitais priedais) pavadinęs Budoviči (Būdviečiu), jais iki gyvos galvos leido naudotis bajorui Grigorijui Sveckui.
больше

Nedzingės Švč. Trejybės bažnyčia

Varėnos r.
Nedzingės bažnyčia pastatyta 1845 m. Jos fundatorius – Nedzingės dvaro savininko Liudviko Žilinskio sūnus inžinierius, carinės armijos generolas Vincentas Žilinskis (1807-1881 m.). Projekto autorius – Vilniaus gubernijos architektas K. Gregotovičius. Bažnyčios rūsyje palaidotas bažnyčios fundatorius V. Žilisnkis, kiti iškilūs Žilinskių giminės atstovai. Bažnyčios pastatų ansamblis – įspūdingas architektūros paminklas. Jame gausu dailės kūrinių.
больше

Skulptūrinė kompozicija „Šaulys“

Druskininkai
Skulptūrinė kompozicija „Šaulys“, sukurta Vytauto Naručio, buvo pastatyta 2007 m. M. K. Čiurlionio, Žaliosios, Liepų ir Mizarų gatvių sankryžoje esančiame žiede. Ant penkių metrų aukščio kolonos pastatytas trijų metrų aukščio bronzinis „Šaulys“, kurtas siekiant įprasminti M. K. Čiurlionio kūrybą.
больше

Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčia

Lazdijų r.
Veisiejų bažnyčia - didžiausia bažnyčia Lazdijų krašte vadinama Dzūkijos katedra. Pirmoji medinė bažnyčia buvo pastatyta apie 1526 m. vietovę valdant Slucko kunigaikščiui Jurgiui Olelkaičiui pagal šv. Jono bažnyčios Varšuvoje pavyzdį.
больше

Antašavos dvaras

Kupiškio r.
Antašavoje yra išlikę dvaro rūmai, svirnas ir klebonija, statyti pagal Lauryno Stuokos – Gucevičiaus mokinio M. Šulco projektą. Dvaro sodybos ansamblis (išlikę fragmentai) suformuotas klasicizmo laikotarpiui būdingomis kompozicijos priemonėmis.
больше

Vilniaus Kalvarijos, Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia

Vilnius
Ant aukštos kalvos stovinti barokinė Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia yra kompozicinis ir idėjinis Kalvarijų ansamblio centras. Ji artimai susijusi su Kryžiaus kelio stotimis ir yra neatskiriama jų dalis. Kalva, ant kurios pastatyta šventovė, Kalvarijų topografijoje atitinka Golgotos kalną, o trys Kryžiaus kelio stotys (31–33), skirtos paminėti Jėzaus nukryžiavimą, mirtį ir nuėmimą nuo kryžiaus, įkomponuotos tiesiog pačioje bažnyčioje. 31 ir 33 stotis yra įrengtos prie išorinių transepto sienų, o 32-ji – šventovės viduje, ji sutampa su Didžiuoju altoriumi.
больше

Prezidento Antano Smetonos dvaras

Ukmergės r.
Prezidento Antano Smetonos dvaras yra vaizdingoje pietinėje Lėno ežero pakrantėje. Jis nutolęs 2 km į pietus nuo Lėno kaimo, 1 km į vakarus nuo Prezidento gimtinės – Užulėnio. Dvaro istorija prasideda kartu su A. Smetonos 60 – ies metų jubiliejumi. 1934 m., švenčiant Prezidento gimtadienį, buvo nutarta tėviškėje jam padovanoti ūkį.
больше

Degučių Šv. Vincento Ferero bažnyčia

Šilutės r.
Degučių Šv. Vincento Ferero bažnyčia ypatinga tuo, kad tai – bene vienintelė Europoje išlikusi trikampė medinė bažnyčia. Trikampis bažnyčios pastato planas labai neįprastas ir yra siejamas su Šv. Trejybės simboliu. Barokinė Degučių bažnyčia iškilo 1760-aisiais. Ją pastatė Vainuto seniūnas Tadas Bilevičius, o svarbiausi fundatoriai buvo Adomas Bilevičius su žmona Bogumila Budrikaitė.
больше

Naujosios Žagarės bažnyčia

Joniškio r.
Naujojoje Žagarėje bažnyčia buvo pastatyta apie 1623 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto Vazos lėšomis.
больше

Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia

Kretinga
1619 m. liepos 7 d. Žemaičių vyskupas Stanislovas II Kiška pašventino Karolštato (Kretingos) mieste naujai pastatytą bažnyčia ir suteikė jai Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Pranciškaus titulą.
больше

Alovės Švč. Trejybės bažnyčia

Alytaus r.
Pastatyta 1802 m., jai būdingi klasicizmo ir baroko bruožai.
больше

Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui skirtas paminklas Klaipėdoje

Klaipėda
Klaipėdiečiai tauriai įprasmino Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį. Apie svarbią datą žmonėms bylos skvere prie „Meridiano“ naujas paminklas Lietuvos tūkstantmečiui paminėti.
больше

Informacinis stulpas

Klaipėda
1889 m. prie Biržos tilto pirkliai pastatė originalų informacinį stulpą, vadinamąją metrologinę koloną.
больше