Посещаемые места



Europos geografinis centras

Vilniaus r.
1989 m. Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai pranešė, kad pagal naujausius skaičiavimus tikrasis Europos centras yra Lietuvoje, 26 km į šiaurę nuo Vilniaus (Molėtų kryptimi), tarp Purnuškių ir Bernotų kaimų. Prancūzų mokslininkai skaičiavimams atlikti pasitelkė gravitacijos centrų metodą, iki tol nenaudotą Europos žemyno centriniam taškui nustatyti. Skaičiavimai daryti atsižvelgiant į geometrinius Europos žemyno kontūrų ypatumus ir santykį su žemės traukos jėga.
больше

Gravitacinė kalva

Kaišiadorių r.
Netoli Masiejūnų piliakalnio ir Kruonio HAE yra gravitacinė kalva. Žmonės kalba, kad čia dėl Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės dedasi keisti dalykai. Patys galite tuo įsitikinti. Atvykite automobiliu, pastatykite jį įkalnėje, išjunkite pavarą ir pamatysite kaip jis rieda ne nuo kalvos, bet į viršų.
больше

Simnas

Alytaus r.
Simno miestas įsikūręs vaizdingoje vietovėje prie dviejų ežerų – Giluičio ir Simno. Apylinkėse vilnija dar keturi ežerai: Žuvinto, Atesninkų, Angininkų ir dalis Dusios.
больше

Punia

Alytaus r.
Istorikų teigimu, Punia – vienas iš 14 seniausių ankstyvųjų Lietuvos miestų. Punios piliakalnis yra vienas didžiausių ir gražiausių Lietuvoje. Stūkso jis Nemuno ir Punelės santakoje. Piliakalnį surasti labai lengva – nuo bažnyčios tiesiog reikia eiti 200 metrų keliuku, vedančiu į vakarus. Pasakojama, jog ant Punios piliakalnio stovėjusi kunigaikščio Margirio pilis, vadinta Pilėnais. 1336 metais čia įvykęs garsusis Pilėnų mūšis.
больше

Pivašiūnai

Alytaus r.
Pivašiūnai įsikūrę vaizdingoje kalvotoje vietovėje, šalia didelio Pivašiūnų–Gineitiškių miško ir Ilgio ežero. Stebuklais ir malonėmis garsėjantis Švč. Mergelės Marijos paveikslas puošia Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios, pastatytos 1825 m., altorių. Šis paveikslas pavaizduotas ir Pivašiūnų herbe.
больше

Miroslavas

Alytaus r.
Miroslavo apylinkės Alytaus krašte žymios didinga jotvingiška praeitimi. Gilioje senovėje šiose vietose gyveno bebaimės, karingos jotvingių gentys. Miroslavas rašytiniuose šaltiniuose aktyviau minėti pradedamas XVII a.
больше

Daugai

Alytaus r.
Daugų miestas įsikūręs viename iš gražių Dzūkijos kampelių, Alytaus rajone, prie Vilniaus – Alytaus magistralinio kelio. Miesto simbolis –kunigaikščio Daugio medinė skulptūra, sauganti Daugų miestą ir apylinkes. Daugai yra viena seniausių vietovių Lietuvoje.
больше

Butrimonių trikampė aikštė ir sūkurinis fontanas

Alytaus r.
Butrimonys įsikūrė trijų kelių sankryžoje: iš Vilniaus į Alytų ir Punią. Taip susiformavo trikampė aikštė, kuri tapo ir turgaus vieta. Apie aikštę buvo išdalinti sklypai prekybininkams ir amatininkams, tai lėmė viso mietelio apstatymą.
больше

Archeologijos muziejus

Alytus
Muziejus įsikūręs XVI a. skliautuotuose rūsiuose, jo erdvė suskirstyta į tris dalis. Ekspozicijoje galima apžiūrėti archeologų radinius iš Alytaus piliakalnio papėdės kapinyno ir Pirmojo Alytaus istorinės aikštės.
больше

Bradeliškių piliakalnis

Vilniaus r.
Kairiajame Dūkštos upelio krante, netoli Bradeliškių kaimo stūksantis piliakalnis yra vertas išskirtinio dėmesio. Manoma, kad tai ilgiausiai šiose apylinkėse buvusi apgyvendinta vieta, gynybai pradėta naudoti jau prieš 2,5 tūkstančių metų. Anot mokslininkų, iki pat XIV a. aplinkui gyvenantys žmonės čia slėpdavosi nuo priešų.
больше

Paspąstis

Kelmės r.
Paspąsčio kaime (Karklėnų apyl.) yra dvi kalvos – Spąstis ir Spąsčiukas, apie kurias pasakojama daug padavimų. Dominuojanti apylinkėje Spąsčio kalva yra vadinama Maldokalniu. Kalvos, matyt, buvo apeiginės pagoniško kulto vietos.
больше

Šilgalio piliakalnis

Kelmės r.
Šilgalio piliakalnis (Pilikė) įrengtas Ringio dešiniajame krante esančioje atskiroje kalvoje
больше

Karklėnalių piliakalnis

Kelmės r.
Dar vadinamas Biržkalniu. Gana masyvi, pailga Š – P kryptimi atskira kalva, juosiama bevardžio upelio, kuris dabar yra patvenktas ir virtęs tvenkiniu.
больше

Bukantiškės piliakalnis

Kelmės r.
Kultūrinę vertę turintis Kelmės rajono piliakalnis. Dar vadinamas Piltine.
больше

Galinių piliakalnis

Kelmės r.
Galinių piliakalnis (Papušys, Pilikė) įrengtas atskiroje kalvoje, juosiamoje šlapių pievų. Aikštelė apvali, apie 20 m ilgio ir 18 m pločio, šlaitai vidutinio statumo, 8 – 9 m aukščio. Šiaurinėje aikštelės dalyje yra apie 16 m ilgio ir 1 m aukščio pylimas. Į pietryčius nuo piliakalnio, papėdėje, už pelkėtos pievos, 1 ha plote buvo papėdės gyvenvietė, kurios kultūriniame sluoksnyje rasta grublėtos keramikos.
больше

Olakalnis su koplyčia

Alytaus r.
Buvęs aukų kalnas Olakalnis dar vadinamas Šauliakalniu yra Bendrių kaime. Ant šio kalno stovinti balta koplyčia vaizduojama Miroslavo herbe. Kada ji buvo pastatyta ir kas pastatė sunku atsakyti – ant keturių mūrų stulpų, užsibaigiančių mūro skliautais, buvo uždengtas stogas, o viduje į žemę įkastas medinis kryžius. Pasakojama, kad pagonybės laikais čia buvo aukojamos įvairiausios aukos dievams.
больше

Vištyčio regioninis parkas ir lankytojų centras

Vilkaviškio r.
Beribių Suvalkijos lygumų kamputyje, trijų valstybių – Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos – pasienyje įsispraudusio Vištyčio regioninio parko kraštovaizdį formavo paskutinio ledynmečio ledo liežuviai, sustūmę aukščiausias Suvalkų aukštumos kalvas, tarp jų įspraudę vaizdingą Vištyčio ežerą, iš žemės gelmių į paviršių išridenę didžiulius akmenis, seklesnes vietas pavertę pelkėmis.
больше
  Всего: 146