Посещаемые места



Kukučio skulptūra (antroji)

Raseiniai
Prie Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos atidengta skulptoriaus, daugelio personalinių parodų autoriaus, tarptautinių simpoziumų dalyvio, įvairių apdovanojimų laureato Algimanto Šlapiko kurta akmens skulptūra, kuri įamžino Lietuvos poeto, eseisto, vertėjo, visuomenės veikėjo, Raseinių rajono garbės piliečio Marcelijaus Martinaičio kūrybą bei gerai visiems žinomą personažą „Kukutį“, kuris ir nutūpė šios skulptūros viršuje. 2021-aisiais metais minime ir M. Martinaičio 85-ąsias gimimo metines.
больше

Pivašiūnai

Alytaus r.
Pivašiūnai įsikūrę vaizdingoje kalvotoje vietovėje, šalia didelio Pivašiūnų–Gineitiškių miško ir Ilgio ežero. Stebuklais ir malonėmis garsėjantis Švč. Mergelės Marijos paveikslas puošia Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios, pastatytos 1825 m., altorių. Šis paveikslas pavaizduotas ir Pivašiūnų herbe.
больше

Daugai

Alytaus r.
Daugų miestas įsikūręs viename iš gražių Dzūkijos kampelių, Alytaus rajone, prie Vilniaus – Alytaus magistralinio kelio. Miesto simbolis –kunigaikščio Daugio medinė skulptūra, sauganti Daugų miestą ir apylinkes. Daugai yra viena seniausių vietovių Lietuvoje.
больше

Butrimonių trikampė aikštė ir sūkurinis fontanas

Alytaus r.
Butrimonys įsikūrė trijų kelių sankryžoje: iš Vilniaus į Alytų ir Punią. Taip susiformavo trikampė aikštė, kuri tapo ir turgaus vieta. Apie aikštę buvo išdalinti sklypai prekybininkams ir amatininkams, tai lėmė viso mietelio apstatymą.
больше

Paminklas „Inkaras-širdis“, Odesos dovana Klaipėdai

Klaipėda
Odesa, Klaipėdos miesto partneris Ukrainoje, skulptūrą „Inkaras-širdis“ dovanojo kaip padėką už Klaipėdos miesto ir visos Lietuvos pagalbą ir palaikymą sunkiu Ukrainai metu.
больше

Žvejo batų ir meškerės skulptūra, Žuvis su balnu, miesto fontanas

Molėtai
Ežere plūduriuoja ryškiaspalvė plūdė bei prie žvejo batų ir meškerės guli neblogas laimikis – žuvis su balnu, nedažnas praeis pro šalį neužkibęs ant šios kompozicijos. O šalia dar ir jaukus miesto fontanas, kuris vakarais sužiba įvairiomis spalvomis.
больше

Skulptūra "Laisvės angelas"

Alytus
Paminklas pastatytas 1929 m. Įspūdingos 13 metrų aukščio paminklo (9 metrų postamentas ir 4 metrų trimituojantis angelas) autorius – Antanas Aleksandravičius. Pasakojama, kad pozuoti skulptorius prikalbinęs jaunutę gimnazijos mokytoją.
больше

Baltosios rožės tiltas (pėsčiųjų ir dviračių)

Alytus
Aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas (projekto aut. V. Karieta), pastatytas Alytuje 2015 m. ant išlikusių buvusio geležinkelio tilto taurų, įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. Jo aukštis – 38,1 m, ilgis – 240,52 m. Oficialiai atidarytas 2016 m. birželio 4 d. Jis sujungė abiejų, miestą dalijusio, Nemuno krantų dviračių takus.
больше

Maironio parkas

Raseiniai
2012 m. miesto parkui suteiktas Maironio vardas. Parke pastatyta skulptūra, skirta Lietuvos poetui, kunigui, teologijos daktarui J. Mačiuliui-Maironiui (skulptorius T. Gutauskas).
больше

Kukučio skveras

Raseiniai
1936 m., Paserbenčio kaime, Raseinių rajone gimė ir augo vienas garsiausių Raseinių krašto žmonių – iškilus poetas, eseistas, vertėjas, dramaturgas ir atkaklus sovietinės sistemos kritikas Marcelijus Martinaitis – nebijojęs, per mistinę būtybę Kukutį, kritikuoti tuomečio politinio režimo. 1950 m. toje pačioje sodyboje gimė Marcelijaus brolis Algirdas Martinaitis – žymus Lietuvos kompozitorius. Siekiant įamžinti šias asmenybes ir jau, deja, išnykusį gimtąjį Paserbenčio kaimą, ant turizmo informacijos centro pastato sienos buvo nupieštas serbentas (autorė – Ieva Olimpija Voroneckytė). O šalia jo – pastatyta Augustino Kluodos bronzinė skulptūra „Kukutis“.
больше

Lurdo grota

Kretinga
Kretingos Lurdas – švč. Mergelės Marijos garbei Kretingoje pastatytas Lurdas, vienas miesto simbolių, svarbus istorijos, religinės kultūros ir architektūros paveldo simbolis. Šiandien čia vyksta Kretingos miesto šventės, ugdymo įstaigų renginiai, atlaidai.
больше

Vilniaus Išganytojo bažnyčia (Joanitų) prie šv. Jono brolių vienuolyno

Vilnius
1693 m. į Vilnių atvyko vienuoliai trinitoriai. Ši vienuolija įsikūrė Kryžiaus karų laikais ir rūpinosi krikščionių išpirkimu iš kitatikių nelaisvės. Į Vilnių atvyko reformuota vienuolijos atšaka. Karų su turkais laikais Lietuvos ir Lenkijos teritorijose juos ėmėm globoti karalius Jonas Sobieskis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmono bei Vilniaus vaivados Kazimiero Jono Sapiegos iniciatyva Vilniaus priemiestyje, Sapiegų rezidencijos teritorijoje, vienuoliams pastatyta puošni bažnyčia ir vienuolynas. Bažnyčia buvo konsekruota Švč. Atpirkėjo Jėzaus Nazariečio titulu pirmą 1716 metais.
больше

Gižų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

Vilkaviškio r.
Gižų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia yra maždaug pusiaukelėje tarp Marijampolės ir Vilkaviškio, netoli kelio, vedančio Lietuvos - Rusijos pasienio link. 1774 m. buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. 1834 m. ji sudegė. 1850 m. pastatyta gotikinio stiliaus mūrinė bažnyčia, kuri išlikusi iki šių dienų. Sienos sumūrytos iš lauko akmenų, papildytos raudonų plytų elementais bei ištisinėmis horizontaliomis juostomis. Bažnyčia trinavė, stačiakampio plano, po karo paremontuota. Gižų bažnyčioje saugoma keletas vertingų meno kūrinių profesionaliai nutapytos nežinomų autorių XIX a. vid. drobės – "Šv. Juozapo" ir "Nukryžiuotasis". Išskirtinis didžiajame altoriuje esantis kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra, sukurta apie 1850 m. – tai rečiau sutinkamas Nukryžiuotojo Kristaus atvaizdas, kuriame akcentuojama ne kančia, bet susimąstymas.
больше

Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia

Vilkaviškio r.
Bažnyčia stovi miesto pietvakarinėje dalyje prie gatvių sankryžos, pagrindiniu fasadu atgręžta į šiaurę. Klebono S. Čepulio rūpesčiu pagal architekto V. Landsbergio - Žemkalnio projektą 1928 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia ir klebonija. Bažnyčios didysis altorius su skulptūrine grupe buvo pastatytas 1929 m. Altorių sukūrė Bronius Pundzius. Tokia sukurta altoriaus kompozicija yra viena iš nedaugelių XX a. I p. Lietuvos bažnytinės dailės kūrinių. Ji reprezentuoja naujos stilistikos skverbimąsi į Lietuvos bažnytinę dailę bei architektūrą, plačiau paplitusią XX a. 4-jame dešimtmetyje.
больше

Skulptūra „Svetingumo vartai“

Druskininkai
Skulptūra „Svetingumo vartai“, sukurta žinomo skulptoriaus Tado Gutausko, buvo pastatyta 2013 m. ir skirta Sąjūdžio 25-mečiui paminėti. Skulptūros motyvu pasirinkta lietuviška pasaga, simbolizuojanti laimę, sėkmę bei namų apsaugą nuo blogio. Pasagoje įkomponuoti 16 kaimyninių tautų laimės bei sėkmės ženklai. Kiekvienoje skulptūros pusėje įkomponuoti aštuonių valstybių, iš kurių Druskininkai sulaukia daugiausiai turistų, sėkmės simboliai.
больше

Skulptūra ,,Vilkmergė''

Ukmergė
ši skulptūra miestelėnams ir miesto svečiams primena Vilkmergės legendą. Šios legendos motyvais 1988 m. skulptorius V. Ketvirtis sukūrė žalvarinę skulptūrą, kuri vaizduoja vilką ir ant jo nugaros stovinčią vaidilutę, į dangų iškėlusią rankas bei šaukiančią pagalbos. Skulptūra stovi prie „Pivonijos“ prekybos centro.
больше
  Всего: 85