Посещаемые места



Būdviečio dvaro sodyba ir svirnas

Lazdijų r.
Būdviečio dvaro sodybos fragmentai yra apie 15 km į p.v. nuo Lazdijų, 4 km nuo sienos su Lenkija. Dvaras ir jo sodyba pradėjo kurtis 1589 m. Žygimantas Vaza, Lenkijos karalius ir Lietuvos Didysis kunigaikštis, patvirtino aktą, įrašytą Lietuvos metrikoje, ir tuometinėje Merkinės girininkijos karališkoje girioje 11 valakų ((apie 230 ha) su margais ir kitais priedais) pavadinęs Budoviči (Būdviečiu), jais iki gyvos galvos leido naudotis bajorui Grigorijui Sveckui.
больше

Nemėžio dvaras

Vilniaus r.
Nemėžio dvaras statytas XVI a. Jį valdė Radvilos, Sapiegos, Chodkevičiai, Oginskiai. Jie kūrėsi XVIII a., bet iki XIX a. pr. dvaro rūmai buvo mediniai. 1828 m. dvarą nusipirko Mykolas Tiškevičius, kuris ir buvo iki šiol išlikusių statinių iniciatorius (1840–1856 m.)
больше

Utenos kraštotyros muziejus

Utena
Antano Namiko stebuklu vadinamas Utenos kraštotyros muziejus įkurtas 1929 m. Pirmasis muziejaus vedėjas A.Namikas, 1917 metais baigęs Maskvos imperatoriškąjį archeologijos institutą, pats jau buvo surinkęs nemažą archeologijos ir senųjų raštų kolekciją. Dabar jis veikia vienuose seniausių miesto pastatų, svarbių ir Utenos savivaldos istorijoje.
больше

Saldutiškio dvaras

Utenos r.
Saldutiškio dvaro sodyba yra Saldutiškio miestelyje, Utenos rajono savivaldybėje. Miestelio pavadinimas keletą kartų keitėsi: buvo vadinamas Šilgudiškiu, Salgudiškiu. Dvaro aplinkoje būta daug gėlo vandens, šaltinių, tad Saldutiškio pavadinimas galėjęs kilti ir nuo šulinio skaidrumo bei vandens skanumo.
больше

Noriūnų dvaras

Kupiškio r.
Noriūnų dvaras - dvaras Noriūnų kaime, Kupiškio raj. Valstybinės reikšmės paminklas. Architektūros ansamblį sudaro dvaro rūmai, kumetynas, ūkiniai pastatai ir parkas.
больше

Antašavos dvaras

Kupiškio r.
Antašavoje yra išlikę dvaro rūmai, svirnas ir klebonija, statyti pagal Lauryno Stuokos – Gucevičiaus mokinio M. Šulco projektą. Dvaro sodybos ansamblis (išlikę fragmentai) suformuotas klasicizmo laikotarpiui būdingomis kompozicijos priemonėmis.
больше

Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia

Tauragės r.
Liaudiškos architektūros formų, viena seniausių Tauragės krašto Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia pastatyta 1774 m.
больше

Česlovo Milošo gimtinė / rezidencinis konferencijų centras

Kėdainių r.
Poetas, rašytojas, Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas gimė Šeteniuose, kukliame mamos Veronikos tėvų Zigmanto ir Juzefos (Sirutytės) Kunatų dvare 1911 m. birželio 30 d. ir buvo pakrikštytas šalia Šetenių esančioje Šventybrasčio bažnyčioje. To paties miestelio kapinėse yra palaidoti jo seneliai iš motinos pusės – Siručiai.
больше

Platelių dvaro sodyba

Plungės r.
Platelių miestelis yra įsikūręs vakarinėje Platelių ežero pusėje. Miestelis iki XVII a. pab. buvo įsikūręs Šventorkalnio pusiasalyje, kurį su Platelių ežero Pilies sala ir joje stovėjusiomis pilimis jungė medinis tiltas. Nuo XVII a. pab. Platelių miestelis pradeda kurtis naujoje, dabartinėje, vietoje.
больше

Žemaitės memorialinis muziejus

Plungės r.
Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, lietuvių rašytoja klasikė, literatūroje žinoma Žemaitės slapyvardžiu, gimė 1845 m. birželio 4 d. Bukantės dvarelyje, netoli Šateikių. Šis dvarelis XIX a. priklausė grafui Pranciškui Plateriui. Tuo metu Julijos tėvai buvo šio dvarelio prižiūrėtojai: tėvas – urėdas, motina – gaspadinė.
больше

Jašiūnų dvaras

Šalčininkų r.
Šalčininkų r. Jašiūnų sen. Apie 2 km į vakarus nuo Vilniaus-Lydos plento, kairiajame Merkio upės krante – Jašiūnų dvaro sodyba – paminklinė paveldo vertybė. XIX a. dvaro ansamblio statiniai: rūmai (1824-1828), oficina, tarnų namas – arklidė-ratinė, svirnas, trys kumetynai, tvoros fragmentai su vartų stulpais. Žaliuoja parkas, įkurtas XIX a. pr.
больше

Burbiškio dvaras ( Anykščių r.)

Anykščių r.
Burbiškio dvaras yra įsikūręs Anykščių regioniniame parke, netoli Rubikių ežero, 8 km nuo Anykščių. Vaizdingame Anykštos upės kairiajame krante iš tolo akį patraukia stilingi rūmai – XIX a. architektūros paminklas, neoklasicizmo epochos perlas, užburiantis subtilumu ir elegancija.
больше

Pakėvio dvaras

Kelmės r.
Pakėvio dvaras žinomas nuo XVII a. 1685 metais dvaras paminėtas Beržėnų valsčiaus aktuose. XIX a. Pakėvį išgarsino čia gimęs etnografas, tautosakininkas, literatūros istorikas Liudvikas Adomas Jucevičius (1813-1846), kuris pasirašinėjo Liudwik z Pokiewia slapyvardžiu.Dvaras išsidėstęs Pakėvio kaimo rytinėje dalyje. Jis įsikūręs aukštumoje, kurią supa iškasti tvenkiniai.
больше

Burbiškio dvaras

Radviliškio r.
Istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVII a. Pirmieji jo savininkai buvo Burbos, vėliau – dvarininkai Drobišai, Tovianskiai, Straševičiai. Paskutinieji jį valdę ir formavę dvarininkai – Baženskiai. Jie ir pastatė Burbiškyje iki mūsų dienų išlikusius neogotikinius dvaro rūmus, sukūrė didelį, puošnų parką, iškasė tvenkinius, sumodeliavo salas ir sujungė jas tilteliais. Dvaro pastatai suformuoti taip, kad sudarytų didelį uždarą kiemą, dėl to dvaro ansamblis kiek primena tvirtovę.
больше

Užvenčio dvaro sodybos svirnas

Kelmės r.
Užvenčio kraštotyros muziejus įkurtas 1965 m.. Nuo 1973 m. muziejus yra įsikūręs restauruotame Užvenčio dvaro svirne. Šis dvaras garsus tuo, kad čia 1887–1898 m. gyveno rašytoja Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana. Čia prabėgo patys geriausi rašytojos metai, čia ji sėmėsi įkvėpimo ir patiems vertingiausiems savo kūriniams – „Sename dvare“, „Viktutė“
больше

Žemaitijos kaimo ekspozicija

Telšiai
Telšiuose, pietvakarinėje Masčio ežero pakrantėje po atviru dangumi įkurtas „Alkos“ muziejaus skyrius Žemaitijos kaimo ekspozicija.
больше

Buvęs Vėžaičių dvaras

Klaipėdos r.
Vėžaičių dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVIII a. pradžios.
больше

Etnografinė Prano Dzūko sodyba

Lazdijai
Etnografinę Prano Dzūko sodybą 1970 m. įkūrė buvusio “Jaunosios Gvardijos” kolūkio pirmininkas Algirdas Savulis.
больше

Molėtų krašto muziejaus skyrius – Naujasodžio muziejus (Alantos dvaras)

Molėtų r.
Alantoje išlikę dvaro rūmai, klojimas, svirnas, ledainė, rūkykla.
больше
  Всего: 21