Посещаемые места



Kauno Kristaus Prisikėlimo Bazilika

Kaunas
Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia yra Žaliakalnyje, Žemaičių g. Beveik užbaigta statyti 1940 m. Sovietmečiu buvo atimta, atiduota Radijo gamyklai. Atstatyta ir konsekruota 2004 m. Tai didinga, modernios architektūros, stačiakampio plano, trijų navų paminklinė šventovė. Svarbiausias išorės akcentas – į dangų kylantis 70 metrų aukščio baltas bokštas. Ant stogo – moderni terasa su koplyčia. Bažnyčia puikiai matoma iš visų pusių, nes yra ant šlaito.
больше

Vilniaus Kalvarijos, Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia

Vilnius
Ant aukštos kalvos stovinti barokinė Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia yra kompozicinis ir idėjinis Kalvarijų ansamblio centras. Ji artimai susijusi su Kryžiaus kelio stotimis ir yra neatskiriama jų dalis. Kalva, ant kurios pastatyta šventovė, Kalvarijų topografijoje atitinka Golgotos kalną, o trys Kryžiaus kelio stotys (31–33), skirtos paminėti Jėzaus nukryžiavimą, mirtį ir nuėmimą nuo kryžiaus, įkomponuotos tiesiog pačioje bažnyčioje. 31 ir 33 stotis yra įrengtos prie išorinių transepto sienų, o 32-ji – šventovės viduje, ji sutampa su Didžiuoju altoriumi.
больше

Aušros Vartai

Vilnius
Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų vardą. Kai kas spėja, kad tai Ašmenos miesto vardas, kuris buvęs kitakalbių žmonių suprastas pažodžiui (lot. acies - ašmenys) ir išverstas į lotynų bei lenkų kalbas. Nuo kada jie imti lietuviškai vadinti „Aušros vartais" ir kodėl „Aušros" - irgi nežinia. Galbūt toks vartų pavadinimas radosi dėl Švč. Marijos kaip „Aušros žvaigždės" įvaizdžio.
больше

Palangos skulptūrų parkas

Palanga
Miesto centre, Vytauto ir J. Simpsono gatvių sankryžoje, įsikūręs Skulptūrų parkas ne tik traukia praeivių žvilgsnį – vasarą jis tampa ramų poilsį su šeima, mažyliais ar bičiuliais mėgstančiųjų traukos vieta. Skulptūrų parke lankytojai gali gėrėtis net 28 skulptūromis, kurias Palangos miesto savivaldybės priežiūrai perdavė Lietuvos dailės muziejus.
больше

Žemaičių Kalvarija

Plungės r.
Gardai (Gardės) ( vėliau Žemaičių Kalvarija) rašytiniuose istorijos šaltiniuose pirmąkart paminėti 1253 m. Miestelis įsikūręs nuo seno apgyventoje vietovėje, kurioje stūkso piliakalnis – Šv. Jono kalnas.
больше

Šaukėnų kraštotyros muziejus

Kelmės r.
Šaukėnų kraštotyros muziejus įkurtas 1999 m. Muziejuje veikia ekspozicija, supažindinanti su miestelio istorija bei čia gyvenusiais įžymiais žmonėmis
больше

Šalčininkų rajonas

Šalčininkų r.
Rajono centras – Šalčininkai – miestas, esantis 45 km. nuo Vilniaus, kuriame dabar gyvena 7000 gyventojų. Miestas įsikūręs prie Šalčios upės, nuo kurios ir gavo pavadinimą. Pirmą kartą Šalčininkų vardas minimas nuo XIII a. istoriniuose kryžiuočių šaltiniuose, kur vietovė vadinama „Salsininken“ arba „Saletzniken“. Nuo XIV a. gyvenvietė priklausė Glebavičiams, vėliau Šalčininkus valdė didikai Chodkevičiai, o 1823 m. Šalčininkus nusipirko grafai Vagneriai, kurie tvarkėsi čia iki Antrojo pasaulinio karo. Neoklasicistiniai Vagnerių dvaro rūmai – vienas svarbiausių praėjusių amžių architektūros paminklų Šalčininkuose. Pastato viduje galima pamatyti puikias koklių krosnis, nuostabos vertą vadinamąją „auksinę salę“.
больше

Liubavo dvaro malūnas-muziejus

Liubavo dvaro muziejus įkurtas unikaliame dvaro akmeniniame malūne. Muziejus atidarytas skulptoriaus Gintaro Karoso iniciatyva, restauravus Liubavo dvaro malūną netoli Vilniaus.
больше