Sehenswürdigkeiten



Būdviečio dvaro sodyba ir svirnas

Lazdijų r.
Būdviečio dvaro sodybos fragmentai yra apie 15 km į p.v. nuo Lazdijų, 4 km nuo sienos su Lenkija. Dvaras ir jo sodyba pradėjo kurtis 1589 m. Žygimantas Vaza, Lenkijos karalius ir Lietuvos Didysis kunigaikštis, patvirtino aktą, įrašytą Lietuvos metrikoje, ir tuometinėje Merkinės girininkijos karališkoje girioje 11 valakų ((apie 230 ha) su margais ir kitais priedais) pavadinęs Budoviči (Būdviečiu), jais iki gyvos galvos leido naudotis bajorui Grigorijui Sveckui.
mehr

Nemėžio dvaras

Vilniaus r.
Nemėžio dvaras statytas XVI a. Jį valdė Radvilos, Sapiegos, Chodkevičiai, Oginskiai. Jie kūrėsi XVIII a., bet iki XIX a. pr. dvaro rūmai buvo mediniai. 1828 m. dvarą nusipirko Mykolas Tiškevičius, kuris ir buvo iki šiol išlikusių statinių iniciatorius (1840–1856 m.)
mehr

Barborlaukio dvaras

Jonavos r.
Barborlaukio dvaras, kaip savarankiškas ūkinis vienetas minimas nuo XIX a. pr. Dvaro pavadinimas sudurtinis, kildinamas iš moteriško asmenvardžio Barbora. Viename pirmųjų įrašų - 1830 m. parapijos inventoriuje minima, kad dvare gyvenanti bajoro Konstantino Dragato šeima ir jo mama Barbora, kurios garbei, matyt, ir buvo suteiktas dvarui toks vardas. Manoma, kad būtent šie bajorai įkūrė dvarą, nusipirkę dalį iki 1794 m. sukilimo Jonavos globėjui vyskupui Juozapui Kosakovskiui priklausiusios Skarulių dvaro žemės. Bajorai Dragatai kilę iš Topor herbą turinčios giminės - vienos seniausių didikų giminių, Lietuvoje žinomos nuo XIV a.
mehr

Kruonio dvaro liekanos

1570 m. Kruonio dvaras atiteko Oginskiams, vienai iškiliausių didikų giminių Lietuvos-Lenkijos valstybėje. Savo vardą ji pasirinko nuo nedidelio Uogintų kaimo, esančio netoli Kaišiadorių, pavadinimo.
mehr

Tradicinių amatų centras Houvaltų dvare Maišiagaloje

Vilniaus r.
Maišiagaloje, Vilniaus rajone, tikrai verta užsukti į Tradicinių amatų centrą, kuris įsikūrę Houvaltų dvare. Šiame dvare glaudėsi vietos gyventojai Antrojo pasaulinio karo metu, o vėliau buvo įkurdinti kolūkiečiais tapę Houvaltų dvaro samdiniai. Neilgai trukus, dvare įsteigta tarybinio ūkio kontora, o po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo vidurinė mokykla.
mehr

Pakruojo senoji Gaisrinė

Pakruojis
Pakruojo senoji Gaisrinė stovi centrinėje miestelio dalyje. Pakruojis daug kartų degė, todėl 1928 m. prisidedant žydų bendruomenei buvo pastatyta gaisrinės stoginė.
mehr

Pakruojo dvaras

Pakruojis
Pakruojo dvaro sodyba – didžiausias iki šių dienų išlikęs dvaro pastatų kompleksas Lietuvoje (47 statiniai), įrašytas į Lietuvos rekordų knygą kaip didžiausia saugoma dvaro sodyba.
mehr

Jotaučių dvaras

Utenos r.
Dvaras kairėje Utenos-Zarasų plento pusėje už Vaikutėnų kaimo. XVII–XIX a. valdytas Kozielų-Poklevskių kartu su Degsniu, Kastulyne (1240 dešimtinių žemės).
mehr

Saldutiškio dvaras

Utenos r.
Saldutiškio dvaro sodyba yra Saldutiškio miestelyje, Utenos rajono savivaldybėje. Miestelio pavadinimas keletą kartų keitėsi: buvo vadinamas Šilgudiškiu, Salgudiškiu. Dvaro aplinkoje būta daug gėlo vandens, šaltinių, tad Saldutiškio pavadinimas galėjęs kilti ir nuo šulinio skaidrumo bei vandens skanumo.
mehr

Vyžuonėlių dvaras

Utenos r.
Dvaras įsikūrė XIX a., atkirtus nuo Vyžuonų dvaro grafo E. Čapskio žemės. Jis – kelio Utena-Vyžuonos dešinėje pusėje.
mehr

Palukščio dvaras

Raseinių r.
Palukščio dvaro sodyba yra Ariogalos seniūnijoje, Palukščio kaime. Greičiausiai dvaro pavadinimas kilęs nuo šalia tekančio upelio – Lukštynės. Nuo dvaro sodybos iki Dubysos upės apie 2 km. Pirmieji šaltiniai apie dvaro sodybą išlikę iš 1684 m. XVIII a. dvaro sodybą valdė Januškevičiai, Christianavičiai, Jurkevičiai. 1864 m. pastatytas naujas (medinis) dvarininkų gyvenamas namas, vadinamas ponų namu (išlikęs).
mehr

Vilkaviškio dvaras

Vilkaviškis
Seniausias Vilkaviškio miesto pastatas, manoma, buvo pastatytas 1744 m. 1812 m. dvare apsistojęs Prancūzijos imperatorius Napoleonas miesto laukuose surengė paradą ir faktiškai paskelbė karo pradžią Rusijai, o pergalės atveju Vilkaviškį žadėjo paversti mažuoju Paryžiumi.
mehr

Leipalingio dvaras

Druskininkų sav.
2015 m. atnaujintame Leipalingio dvare įsikūrė Leipalingio miestelio bendruomenė, biblioteka bei Leipalingio progimnazijos Algirdo Volungevičiaus vardo kraštotyros muziejus. Tai bene seniausias mokyklos muziejus Lietuvoje, įkurtas 1957 m. Jo ekspoziciją sudaro geologijos ir archeologijos eksponatai.
mehr

Kidulių dvaras

Šakių r.
Iš Kidulių dvaro liko 27 pastatai. Išsiskiria rūmai, oficina, spirito varykla, klėtis, kumetynas ir XIX a. antrojoje pusėje įkurtas mišraus tipo parkas. Rūmai neoklasicistiniai, iš parko pusės rūmus puošia originalus priebutis, dekoruotas medžio ažūru. Priešais rūmus išlikęs apskritas parteris.
mehr

Noriūnų dvaras

Kupiškio r.
Noriūnų dvaras - dvaras Noriūnų kaime, Kupiškio raj. Valstybinės reikšmės paminklas. Architektūros ansamblį sudaro dvaro rūmai, kumetynas, ūkiniai pastatai ir parkas.
mehr

Antašavos dvaras

Kupiškio r.
Antašavoje yra išlikę dvaro rūmai, svirnas ir klebonija, statyti pagal Lauryno Stuokos – Gucevičiaus mokinio M. Šulco projektą. Dvaro sodybos ansamblis (išlikę fragmentai) suformuotas klasicizmo laikotarpiui būdingomis kompozicijos priemonėmis.
mehr

Adomynės dvaras

Kupiškio r.
Adomynės dvaras – vienas gražiausių iš nedaugelio išlikusių medinių dvarų Lietuvoje su išskirtine architektūra, vidaus bei lauko puošyba, jaukia funkcionalia aplinka. Bendruomenė jame veda edukacines programas vaikams ir suaugusiems, pristato kupiškėnų papročius, vaišina sertifikuotu Lietuvos kulinarinio paveldo produktu Adomynės „Pagrabinėmis “ bandelėmis. Adomynės dvare vykdomos edukacinės programos.
mehr

Olando kepurė

Klaipėdos r.
Olando kepurė – 24,4 m aukščio skardis arba klifas Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros pakrantėje, Pajūrio regioniniame parke, 2 km į šiaurę nuo Girulių, prie Karklės. Prieš 12–15 tūkst. m. suformavo Baltijos ledynas.
mehr
  Gesamt: 84