Places to visit



Alytaus miesto sodas

Alytus
Rožynais garsėjantis Miesto sodas, įkurtas pačiame Alytaus centre, suformuotas 1931 m. Iki šių dienų išliko 1936 m. įrengtas fontanas su baseinėliu, kuriame kadaise plaukiojo auksinės žuvelės ir žydėjo lelijos. Fontaną buvo sumanyta įkurdinti parko centre, kad būtų tarsi saulutė, o visi nuo jo besidriekiantys takeliai – tarsi saulės spinduliukai. Ne vieną priverčia nusišypsoti sode dūkstančios voveraitės. Jame auga 55 medžių ir krūmų rūšys.
more

Panerių memorialas

Vilnius
Panerių memorialas pasakoja tiek didžiausių masinių žudynių vietos Lietuvoje istoriją, tiek visos regiono žydų bendruomenės tragišką istoriją Holokausto metais. Apsilankymas šioje kraujo ir pelenų žemėje tiesiogiai primena apie žmogaus būties tragizmą akistatoje su žiaurumu ir blogio banalumu. Tai memorialas, kurį dėl jo stipraus emocinio krūvio, rekomenduojame aplankyti tik jau bent šiek tiek pasidomėjus Holokausto istorija Europoje ir Lietuvoje.
more

Trakų salos pilis

Trakai
Trakų salos pilis – gotikinė pilis Trakų mieste, Galvės ežero Pilies saloje, į kurią nutiestas pėsčiųjų tiltas. Pastatyta kunigaikščių Kęstučio ir Vytauto iniciatyva XIV a. II pusėje – XV a. 1-ajame dešimtmetyje. XV a. ši pilis (kaip ir Trakų pusiasalio pilis) buvo viena iš LDK valdovų rezidencijų. Dabar pilis atstatyta ir yra vienas populiariausių Lietuvoje turistų lankomų objektų; pilyje vyksta įvairios šventės, veikia archeologinė ir istorinė ekspozicijos, medžioklės muziejus. Prie pilies saloje įkurtas parkas.
more

Aušros Vartai

Vilnius
Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų vardą. Kai kas spėja, kad tai Ašmenos miesto vardas, kuris buvęs kitakalbių žmonių suprastas pažodžiui (lot. acies - ašmenys) ir išverstas į lotynų bei lenkų kalbas. Nuo kada jie imti lietuviškai vadinti „Aušros vartais" ir kodėl „Aušros" - irgi nežinia. Galbūt toks vartų pavadinimas radosi dėl Švč. Marijos kaip „Aušros žvaigždės" įvaizdžio.
more

Platelių ežeras

Plungės r.
Didžiausias ir giliausias Žemaitijos ežeras, pasižymintis gamtine, kultūrine ir kraštovaizdžio verte. Netgi ežero gelmės yra ypatingos: čia aptikti išskirtiniai geologiniai dariniai, keičiantys supratimą apie visos Žemaičių aukštumos formavimąsi. Ežero vardas pirmą kartą paminėtas Lietuvos metrikoje XV a. Jo plotas – 1 205 ha, vidutinis gylis –10,5 m, giliausia vieta – apie 48,5 m. Į ežerą įteka 17 mažų upeliukų, išteka Babrungas.
more

Gandingos piliakalnis

Plungės r.
amžių glūdumos atėjęs ir iki mūsų dienų išlikęs, apipintas legendomis apie kovas su kryžiuočiais, švedais, Gandingos piliakalnis ir šiandien primena mums didingą savo istorinę praeitį. Gandinga senovėje buvo svarbi kultūrinė, administracinė ir gynybinė vietovė. Gandinga - Plungės motina.
more

Genių atodanga

Tauragės r.
Genių atodanga - tai skardis dešiniajame Jūros krante, netoli Genių vienkiemio, įspūdingame upės vingyje, Tyrelių miško šiauriniame pakraštyje. Atodangos aukštis – 24–25 m, o ilgis palei upę – 160 m. Skardžius Jūros šlaituose sukūrė dvi išvien veikusios gamtos jėgos. Stipri šoninė upės srovės erozija (ardymas) staigiame vingyje ir gravitacija, dėl kurios šlaito nuogulos nuolat byra, šliaužia ir net virsta žemyn.
more

Pagramančio atodanga

Tauragės r.
Pagramančio atodanga - tai skardis kairiajame Akmenos krante, įspūdingoje upės kilpoje, Pagramančio miestelio šiaurinėje dalyje. Atodangos aukštis – 29–31 m, o ilgis palei upę – 203 m. Akmenos slėnio atodangų vertė – tai viduriniojo ir viršutiniojo ledynmečių (pleistoceno) pjūvis. Tai lyg atversta ledynmečių knyga, kurios puslapius sudaro moreninio priesmėlio, smėlio, aleurito ir molio sluoksniai, palikti Lietuvą dengusių ledynų.
more

Pagramančio piliakalnis

Tauragės r.
Su senovės gyvenviete stūkso Pagramančio miestelyje, Akmenos kairiojo kranto aukštumos kyšulyje, dešiniajame Gramančios upelio krante. Kyšulį iš vakarų supa Akmenos slėnis, iš pietų ir rytų – Gramančios upelis. Ant Pagramančio piliakalnio stovėjusi lietuvių gynybinė pilis, tai liudija ne tik čia esanti nemaža senovės gyvenvietė, kitapus slėnio buvęs III – V a. kapinynas, bet ir šalimais senovės gyvenvietės ir piliakalnio praeinantis senas kelias į senąsias Lietuvos gyvenvietes – Putvę ir Kreivius.
more

Jašiūnų dvaras

Šalčininkų r.
Šalčininkų r. Jašiūnų sen. Apie 2 km į vakarus nuo Vilniaus-Lydos plento, kairiajame Merkio upės krante – Jašiūnų dvaro sodyba – paminklinė paveldo vertybė. XIX a. dvaro ansamblio statiniai: rūmai (1824-1828), oficina, tarnų namas – arklidė-ratinė, svirnas, trys kumetynai, tvoros fragmentai su vartų stulpais. Žaliuoja parkas, įkurtas XIX a. pr.
more

Merkinės dvaras (Paulavos respublika)

Šalčininkų r.
Paulavos respublika (arba Pavlovo respublika) buvo nedidelė valstiečių savivaldos bendruomenė palei Merkį, dabartiniame Merkinės kaime Šalčininkų rajone su aplinkinėmis žemėmis. Buvusio dvaro pastatų liekanos – dešiniajame Merkio upės krante. Dabar tai – registrinė paveldo vertybė
more

Raudondvario dvaro sodyba

Kauno r.
Raudondvario pilies dvaras – XVII a. pradžios Lietuvos renesanso architektūros paminklas. Dvaras stūkso Nevėžio dešiniojo kranto aukštutinėje terasoje, šalia Nevėžio ir Nemuno santakos, 9 km. nuo Kauno Jurbarko kryptimi. Raudondvario ansamblio pagrindinis pastatas – XVII a. antrosios pusės pilis–rūmai su bokštu. Rūmai, kartu su 3,8 ha parko teritorijoje išsidėsčiusiais dviem oficinų pastatais, oranžerija, arklidėmis ir ledaine, sudaro vieningą dvaro ansamblį.
more

Vilniaus Bernardinų istorinis-architektūrinis ansamblis

Vilnius
Vienuoliai pranciškonai observantai, Šv.Pranciškaus 1209 m. įkurto Mažesniųjų brolių ordino (OFM) atšaka, į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę atvyko su misijomis XV a. viduryje. Lietuvoje ir gretimose Vidurio Europos valstybėse šie broliai dažnai vadinami bernardinais, pagal pagrindinį ordino reformatorių ir idėjinį vadovą šv. Bernardiną Sienietį.
more

Alkos alkakalnis

Kretingos r.
Alkos alkakalnis stūkso Erlos ir Alkupio santakoje.
more

Birštonas

Birštonas
Vieno seniausių balneologijos kurortų Lietuvoje – Birštono – istorijos kronika rašoma nuo viduramžių.
more

Liesėnų piliakalnis

Molėtų r.
Statūs jo šlaitai, didelis aukštis daro jį įspūdingą.
more