Įmonių sąrašas

Valstybinių miškų urėdija, Pakruojo regioninis padalinys, Rozalimo miško parkas ir pažinimo takas, VĮ

Rozalimas, 83427 Pakruojo r.
(8 421) 69101

Rasti maršrutą:

Pasirinkite adresą:
Pasirinkite adresą:

Filialai

Žiūrėti visus adresus

Įmonės kontaktai

Telefonas
(8 421) 69101
Tinklalapis
www.vivmu.lt
Urėdas
Kazys Gudas

Veiklos aprašymas

Rozalimo miško parkas įkurtas 2002 metais.2013 metais įrengtas parko pėsčiųjų takas, skirtas susipažinti su unikaliu Rozalimo pušynu, medynų įvairove, mitologine krašto istorija. Pažintinio -rekreacinio tako ilgis – apie 4 km. Eidami visu maršrutu, rasite 18 informacinių stendų, naujai įrengtas atokvėpiui skirtas vietas. Keliaujant šiuo taku pamatysite Lapgirių ozą,pasigrožėsite kerinčiais Paežerių tvenkinio užutekiais,sužinosite apie Zigmantiškų mitologinį akmenį , parke augančius augalus bei gyvenančius paukščius ir žvėris.
Naujieji rekreaciniai takai nusidriekė nuo Laičių tvenkinio iki Rozalimo miestelio. Prie takų įrengtuose stenduose pateikta visa reikiama informacija. Lankytojai gali susipažinti su parko augmenija ir jos vertingumu, paukščiais, žvėrimis, krašto istorija, atokvėpiui skirtomis vietomis. Rozalimo miško pievose auga į Raudonąją knygą įrašyti augalai: raktažolė pelenėlė, tuklė, įvairių rūšių gegūnės. Drėgnuose eglynuose stiebiasi saugomas statusis atgiris. Čia lizdus suka ir peri reti paukščiai: raudongalvės sniegenos, svilikai, jerubės, perkūno oželiai, raibosios devynbalsės, egliniai kryžiasnapiai, volungės ir kiti. Keliaujantieji naujai įrengtu rekreaciniu taku pamatys Lapgirių ozą, pasigrožės Paežerių tvenkinio užutekiais, sužinos apie Zigmantiškų mitologinį akmenį. Šis didžiulis, legendomis apipintas akmuo dar vadinamas Marijos pėdos akmeniu. Prie jo, anot vietinių žmonių, nuo neatmenamų laikų meldžiasi žmonės, prašydami sveikatos ir kitokių malonių. Visa VĮ Pakruojo miškų urėdijos rekreacinė įranga yra nesudėtingų konstrukcijų, meniniai dekoratyviniai akcentai dera prie gamtinės aplinkos. Skulptūras, puošiančias parką sukūrė medžio drožėjai Egidijus Impolis, Eugenijus Rimdžius ir Pranas Miežis. Rozalimo pušynas visada buvo mėgiama žmonių poilsio vieta. Čia ilsėdavosi Jonas Biliūnas, Gabrielė Petkevičaitė – Bitė, poetas Henrikas Radauskas. Todėl skulptūros primena ne tik šiuos žymius žmones, bet ir jų sukurtus herojus. Tako pradžioje, ant pagrindinių vartų, lankytojus pasitinka trys varpai, simbolizuojantys amžiną žemės ir dangaus ryšį. Parko svečiams įrengtos apžvalgos aikštelės, tilteliai, suoleliai, laužavietės, pavėsinės, automobilių stovėjimo aikštelės. Miško parko rekreacinio sutvarkymo projekto rengėjai didelį dėmesį skyrė ne tik poilsiautojų užimtumui, informavimui, pramogoms vaikams, bet ir puikių sąlygų sudarymą šeimyniniam poilsiui. Siekiant išvengti taršos, parke pastatytos šiukšliadėžes, lauko tualetai.
daugiau...
Įvertinkite:
(mažiausiai 80 simbolių) 0
Duomenų atnaujinimas

Aplink esančios įmonės | Rodyti žemėlapyje

Kauno tvirtovės parkas, VšĮ
111,3 km | M. Daukšos g. 34 (Centras), Kaunas
Viešoji įstaiga Kauno tvirtovės parkas yra įsteigtas Kauno miesto, Kauno rajono ir asociacijos „Kauno tvirtovė“ iniciatyva. Šios organizacijos tikslas – organizuoti ir įgyvendinti Kauno tvirtovės objektų pritaikymą šiuolaikiniams poreikiams. Lokaliame ir užsienio šalių kontekste viešinti, populiarinti ir profesionaliai pristatyti Kauno tvirtovę, išnaudojant karinio paveldo mokslinį, turistinį ir kultūrinį potencialą. Taip pat, teikti viešąsias paslaugas, susijusias su Kauno tvirtovės objektų pritaikymu visuomenei ir šalia gyvenančioms bendruomenėms. Siekiame sukurti naujas, visuomenei svarbias, erdves, kad kuo plačiau šie nekilnojamojo kultūros paveldo objektai būtų prieinami visuomenei, skatinti turizmą, edukacinę veiklą, jaunosios kartos kūrybines iniciatyvas. Kauno tvirtovės viešąsias erdves naudoti vietinių bendruomenių ir plačiosios visuomenės poreikiams.

Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija
128,5 km | Kerniaus g. 4A, Kernavė, Širvintų r.
Kernavės archeologinė vietovė (Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas) – UNESCO Pasaulio paveldo objektas. Kernavės archeologinėje vietovėje saugomas kultūros paveldo objektų kompleksas, kuriame šiuo metu žinoma ir įteisinta 18 archeologijos ir istorijos vertybių. Vietovę administruoja Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija.
Kernavės kultūrinį rezervatą sudaro:
- rezervato teritorija (194,4 ha) su joje esančiais kultūros paveldo objektais (vertybėmis),
- specializuotas Archeologijos ir istorijos muziejus su rinkiniais ir ekspozicija. Muziejaus rinkiniuose saugoma virš 20 tūkst. radinių, sukauptų ilgamečių archeologinių tyrimų metu.
Pagrindinis Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos uždavinys – kultūrinio rezervato teritorijos ir buferinės apsaugos zonoje esančių archeologijos, istorijos vertybių tyrimas, saugojimas, muziejifikavimas ir populiarinimas. Rezervato teritorijoje draudžiama bet kokia ūkinė veikla, išskyrus darbus, kurie susiję su moksliniais tyrimais ir muziejifikavimu.
Rezervato teritorijoje lankymui atverta muziejinė ekspozicija po atviru dangumi, t.y. pagal archeologinių tyrimų medžiagą atkurtas XIII – XIV a. Kernavės viduramžių miesto fragmentas ir dviejų archeologinių vertybių rekonstrukcinės ekspozicijos – Brūkšniuotosios keramikos kultūros kapinyno (I tūkstm. pr. Kr.) ir seniausio Lietuvoje žinomo grįsto kelio fragmento (IV a.).

Rezervato teritorija (194,4 ha)

Į teritoriją patenka visas Pajautos slėnis su šalia stūksančiais penkiais piliakalniais bei dalis viršutinės Neries terasos, kurioje išsidėstęs šiandieninis Kernavės miestelis. Kernavės archeologinė vietovė – daugiasluoksnis priešistorinių vertybių kompleksas, gamtinių procesų (pasitraukusių ledynų) ir ilgalaikės žmogaus veiklos palikimas. Nuo 1979 m. vykstančių sistemingų archeologinių tyrimų dėka yra žinoma, kad pirmieji gyventojai teritorijoje įsikūrė dar 9-8 tūkstm. pr. Kr. Natūralus gamtinis kraštovaizdis žmogaus dalinai buvo keičiamas pritaikant jį patogesnei gyvensenai bei gynybiniams poreikiams tenkinti. Išlikę nepažeisti ar mažai pažeisti įvairių laikotarpių priešistorinių gyvenviečių kultūriniai sluoksniai ir laidojimo paminklai aprėpia visas epochas nuo ankstyvojo epipaleolito iki ankstyvųjų viduramžių. Jau pirmaisiais amžiais po Kristaus Pajautos slėnyje formavosi stambios gyvenvietės, o 13a. Kernavė tampa feodaliniu amatininkų ir pirklių miestu, kurio gynybinis branduolys buvo piliakalniuose. Tyrimai parodė, kad Aukuro kalno piliakalnyje buvo kunigaikščio rezidencija, Mindaugo sosto, Lizdeikos, Kriveikiškio, Pilies kalno piliakalniai – tai priešpiliai, saugoję kunigaikščio pilį ir miestą.
Paskutinio ledynmečio suformuotas reljefas, vaizdingas Neries upės slėnis, žmogiškosios veiklos autentiški pėdsakai, penkių piliakalnių gynybinė sistema – tai integralaus, istoriškai susiklosčiusio ir mažai pakitusio iki šių dienų istorinio kraštovaizdžio pavyzdys.

Rezervato buferinės apsaugos zona (2554,2 ha)

Rezervato buferinės apsaugos zona nustatyta, siekiant kultūrinio rezervato teritoriją su joje esančiais paveldo objektais (vertybėmis) izoliuoti nuo neigiamo veiklos poveikio ir užtikrinti bendrąją ekologinę kultūrinio kraštovaizdžio pusiausvyrą.

Kintai, UAB
171,9 km | Kintai, Šilutės r.
Apgyvendinimas ir maitinimas Kintuose
Konferencijų ir švenčių organizavimas
Pramoginė žūklė, laivų nuoma
Žuvies perdirbimo cechas, rūkyta žuvis
UAB "Kintai" - laisvalaikio ir poilsio centras, įsikūręs ant Minijos upės kranto, tvenkinių teritorijoje, Nemuno deltos regioniniame parke, vos 20 minučių kelio laivu iki garsiojo Minijos (Mingės) kaimo ir vos per pusvalandį kelio laivu nuo Kuršių marių.
UAB "KINTAI" jau 25 metus teikia pramoginės žūklės, įžuvinimo, maitinimo, apgyvendinimo, konferencijų rengimo, švenčių organizavimo, medžioklės, laivų nuomos paslaugas.
Ilgametė patirtis, garantuoja aukštos kokybės paslaugas! Jeigu mėgstate gamtą, paukščius, vandenį, žuvį – ATVYKITE!