Lankytinos vietos
Tradicinių amatų centras Houvaltų dvare Maišiagaloje
Vilniaus r.
Maišiagaloje, Vilniaus rajone, tikrai verta užsukti į Tradicinių amatų centrą, kuris įsikūrę Houvaltų dvare. Šiame dvare glaudėsi vietos gyventojai Antrojo pasaulinio karo metu, o vėliau buvo įkurdinti kolūkiečiais tapę Houvaltų dvaro samdiniai. Neilgai trukus, dvare įsteigta tarybinio ūkio kontora, o po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo vidurinė mokykla.
Daugiau
Upytės tradicinių amatų centras
Panevėžio r.
Tradicinių amatų centras Upytės kaime, Panevėžio rajone įsikūrė 2014 m. buvusio dvaro sodybos teritorijoje. Upytė istoriniuose šaltiniuose minima nuo XIII a. Upytės piliavietė – tai vieta, kuri mena riterių žygius, narsius ir drąsius karius, bajorus, kunigaikščius, gynusius Upytės žemę nuo Livonijos ordino puldinėjimų. Istorikų teigimu ši vieta buvo Upytės žemės, minimos nuo XIII a., centras.
Daugiau
Kauno Kristaus Prisikėlimo Bazilika
Kaunas
Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia yra Žaliakalnyje, Žemaičių g. Beveik užbaigta statyti 1940 m. Sovietmečiu buvo atimta, atiduota Radijo gamyklai. Atstatyta ir konsekruota 2004 m. Tai didinga, modernios architektūros, stačiakampio plano, trijų navų paminklinė šventovė. Svarbiausias išorės akcentas – į dangų kylantis 70 metrų aukščio baltas bokštas. Ant stogo – moderni terasa su koplyčia. Bažnyčia puikiai matoma iš visų pusių, nes yra ant šlaito.
Daugiau
Pakruojo dvaras
Pakruojis
Pakruojo dvaro sodyba – didžiausias iki šių dienų išlikęs dvaro pastatų kompleksas Lietuvoje (47 statiniai), įrašytas į Lietuvos rekordų knygą kaip didžiausia saugoma dvaro sodyba.
Daugiau
Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Pakruojis
Pirmoji Pakruojo bažnyčia pastatyta 1630 m. Ji stovėjo senosiose Pakruojo kapinėse. Ji buvo maža, medinė. Antroji bažnyčia pastatyta 1750 m. taip pat buvo medinė, bet didesnė: turėjo 6 altorius, 2 koplyčias, kryžiaus plano (šonuose stovėjo dvi koplyčios). Šios bažnyčios fundatorius – Pakruojo dvaro savininkas Zabiela.
Daugiau
Vilniaus universitetas
Vilnius
Vilniaus universitetas, viena seniausių ir žymiausių Vidurio ir Rytų Europos aukštųjų mokyklų, įkurtas 1579 metais. Ilgą laiką būdamas vienintele aukštojo mokslo įstaiga Lietuvoje, universitetas darė didelę įtaką ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių kraštų kultūriniam gyvenimui, išugdė ne vieną mokslininkų, poetų, kultūros veikėjų kartą. Per daugiau nei 400 metų Vilniaus universitetas išgyveno kilimą, smukimą, atgijimą ir uždarymą. Universiteto istorija labai turtinga ir prieštaringa, neatsiejama nuo Lietuvos valstybės istorijos, atspindinti visus jos dramatiškus tarpsnius.
Daugiau
Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia
Palanga
1520 metais Elijoje (Šventojoje) buvo pastatyta katalikų bažnyčia. Po 1540 m. Elijos kunigas pritapo prie liuteronų ir ten gyvenantiems kuršiams bažnyčia tapo artimesnė. 1637 m. rudenį potvynis bažnyčią nuplovė. Nauja bažnyčia buvo pradėta statyti, o 1728 m. pastorius Venkis ją pašventino.
Daugiau
Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia
Švenčionių r.
Kanauninkas (vėliau Žemaičių vyskupas) Stanislovas Kiška Adutiškio valdas 1608 m. paskyrė Vilniaus kapitulai (1842 m. suvalstybintos), bažnyčiai dovanojo Jankiškės palivarką. 1832 m. jai dar priklausė Gruodžių, Sakūnų ir Viršilų kaimai. XVII a. įkurta parapija. 1810 m. sena medinė bažnyčia nugriauta. Prelatas Jonas Civinskas 1818–1826 m. pastatė naują mūrinę bažnyčią.
Daugiau
Labanoro Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčia
Švenčionių r.
Beveik prieš 500 metų Vilniaus vyskupijos bažnyčių sąrašuose 1522 metais įrašyta Labanoro Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčia. 1675 m. vyskupo vizitacijos protokole minima jau sena, begriūvanti Labanoro bažnyčia, kurioje kabo stebuklingu laikomas Marijos Sopulingosios paveikslas. 1798 m. pirmoji Labanoro bažnyčia sudegė. 1818–1820 m. ji buvo atstatyta parapijiečių lėšomis.
Daugiau
Švenčionių Nalšios muziejus
Švenčionys
Muziejus kaupia istorijos, gamtos, archeologijos, amatų, verslų ir buities eksponatus, organizuoja ekspedicijas (kraštotyrines, archeologines) jiems rinkti, tiria krašto etnokultūrinį palikimą ir jį propaguoja. Nalšios muziejuje sukaupta virš 64 000 eksponatų. Saugomi unikalūs akmens ir žalvario amžių archeologiniai radiniai iš Kretuono apyežerio gyvenviečių: papuošalai, darbo ir verslų įrankiai.
Daugiau
Ūlos upė ir Ūlos akis
Varėnos r.
Dzūkijos nacionalinio parko pakraštyje vingiais pro miškus braunasi Ūla. Žingsniuojant pažintiniu taku, upės grožį galma pamatyti nuo skardžių, kurie atveria nuostabius reginius. Populiari ši upė tarp baidarininkų, kurie, ja plaukdami baidarėmis, gali grožėtis nepakartojamais Ūlos pakrančių vaizdais.
Taip pat būtina „susipažinti“ ir su unikalia Ūlos akimi. Tai – 4,4 m ilgio ir 3,4 m pločio duburyje esanti versmė, kurioje, rodos, „verda“ vandens srauto į viršų keliamas smėlis.
Daugiau
Pakėvio dvaras
Kelmės r.
Pakėvio dvaras žinomas nuo XVII a. 1685 metais dvaras paminėtas Beržėnų valsčiaus aktuose. XIX a. Pakėvį išgarsino čia gimęs etnografas, tautosakininkas, literatūros istorikas Liudvikas Adomas Jucevičius (1813-1846), kuris pasirašinėjo Liudwik z Pokiewia slapyvardžiu.Dvaras išsidėstęs Pakėvio kaimo rytinėje dalyje. Jis įsikūręs aukštumoje, kurią supa iškasti tvenkiniai.
Daugiau
Dionizo Poškos baublių muziejus ir Bijotų dvaro sodyba
Šilalės r.
Baubliai – pirmasis senienų muziejus Lietuvoje.
Muziejų išskabtuoto ąžuolo kamiene 1812 m. įrengė žemaičių bajoras, rašytojas ir istorikas, kultūros šviesuolis Dionizas Poška (1764 – 1830). Ąžuolą, kuriam tuomet buvo apie tūkstantis metų, žmonės vadino Baubliu.
Daugiau
Antazavės dvaras ir dvaro amatų centras
Zarasų r.
Antazavės dvaro parkas įkurtas XVIII a. pabaigoje. Jis išsidėstęs nuo rūmų ežero link besileidžiančiose terasose, užima 5,5 ha plotą. Priešais rūmus yra iki šių dienų išlikęs parteris su geometriniam planui būdingais takais ir želdiniais. Parką puošia keturi tvenkiniai, apatinėje terasoje esantis Žalvės ežeras. Pokario metais parko teritorijoje įsikūrė Antazavės vaikų globos namai ir vidurinė internatinė mokykla. Šalia mokyklos yra įkurtas augalų turtingas geometrinio plano skveriukas.
Daugiau
Merkinės miesto ribas žymintys stulpai
Varėnos r.
Viena iš didžiausių XIV-XVIII a. Dainavos krašto gyvenviečių buvo Merkinė. Pirmieji gyventojai Nemuno ir Merkio santakoje apsigyveno paleolito pabaigoje apie X-IX tūkst. p.m.e. Merkinės piliakalnyje, tarp Merkio ir Stangės,stovėjo viena svarbiausių lietuvių kovose prieš kryžiuočius Lietuvos didžiosios kunigaikštystės pilių, rankraščiuose minima nuo 1359 m.
Daugiau
MENIŠKAS KAIMAS, TRADICINIŲ AMATŲ CENTRAS
Molėtų r.
Tradicinių amatų centras "Meniškas kaimas" - kūrybinė erdvė, kurioje
atgyja senovės ir šiuolaikiniai lietuvių amatai, tradicinės liaudies
dainos. Edukacinių programų metu pamatysite autentiškas keramikos
dirbtuves ir molio degimo krosnis, tapsite skulptoriais, odininkais,
vilnos vėlėjais ir kitais amatininkais, šventiškai nusiteiksite Kalėdų
ir Velykų šventėms, smagiai atšvęsite gimtadienį ar draugų susitikimą.
Daugiau
Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir Bernardinų vienuolyno ansamblis
Kelmės r.
Žemaitijos pietrytinėje dalyje, Tytuvėnų miestelyje XVII-XVIII a. pastatytas unikalus tėvų bernardinų vienuolynas. Vienuolyno ir bažnyčios ansamblis įkurtas ant skardingo, kažkada patvenkto Tytuvos upelio kranto, o vakarinė ansamblio dalis remiasi į centrinę Tytuvėnų aikštę.
Daugiau| Viso: 28 |
