Lankytinos vietos



Žemaitiškės pievų paukščių stebėjimo bokštelis

Švenčionių r.
Rytinėje Kretuono ežero pakrantėje nusidriekusios užliejamos Žemaitiškės pievos pasižymi gausybe čia perinčių saugomų paukščių rūšių. Tai naujai besiformuojanti gamtinė teritorija – paukščių buveinė, atsiradusi kadaise numelioruotų pievų vietoje. Laikui bėgant žmogaus sukurtos sausinimo sistemos pradėjo griūti, todėl buvusios Vajuonėlės upelio vagos vietoje susiformavo užpelkėjusių pievų plotai. Šią teritoriją patogiausia apžvelgti nuo stebėjimo bokšto, specialiai įrengto prie Reškutėnų kaimo.
Daugiau

Lygumų apžvalgos bokštas

Švenčionių r.
Lygumų kalnas yra pietiniame Vajuonio ežero krante. Ši, trijų ežerų supama, 180 m aukščio virš jūros lygio siekianti plokštikalnė yra tarsi milžiniška apžvalgos aikštelė. Į šiaurę tyvuliuoja Vajuonis. Į pietus nuo Akmeniškių kaimo atsiveria panorama į Kretuonykštį. Vieta pasirinkta neatsitiktinai – iš čia visas Kretuono ežeras matosi kaip ant delno. Kalno papėdėje auganti senų medžių alėja žymi kadaise čia buvusio dvaro vietą.
Daugiau

Mėžionių akmuo su ženklais

Švenčionių r.
Tai didžiulis rausvo granito 5x4m, kiek įdubusia viršutine dalimi riedulys su neaiškiais ženklais pietinėje pusėje. Akmens aukštis –1,5 m. Dėl savo didumo akmuo vadinamas ,,Pirtimi”. Prie akmens anksčiau buvęs šaltinis, žmonių vadinamas stebuklingu.
Daugiau

Kupiškio piliakalnis

Kupiškis
Piliakalnis stūkso prie pat Kupiškio miesto, netoli Kupiškio marių ir Aukštupėnų kaimo. Jis įrengtas ant masyvios, pailgos aukštumos, kairiajame Lėvens krante.
Daugiau

Stirnių pilkapiai

Švenčionių r.
Yra 1 km į šiaurės rytus nuo Stirnių kaimo (Molėtų raj.), 1,1 km į pietryčius nuo Stirnės upelio ištakų, 0,5 km į š.r. nuo Molėtų – Labanoro kelio tilto per Stirnę, abipus kelio, miške, Labanoro girininkijos 163, 166 kvartalų 12; 5, 6 sklypuose. 24 pilkapiai, sampilai 6 – 10 m skersmens, 0,5 – 1 m aukščio. Sampilų pagrindus juosia grioviai. Pilkapių forma, sampilai būdingi VIII – XII amžiui.
Daugiau

Nevieriškės piliakalnis

Švenčionių r.
Pasiekiamas iš kelio Švenčionys – Reškutėnai, Nevieriškių pradžioje pasukus į kairę vakaruosna ir už kaimo kapinių, laikantis labiau kairės, pavažiavus lauko keliuku 640 m – yra prieš pat kaimą, kitapus, pietvakarinėje pusėje kanalizuotos Dėmės, keliuko kairėje pietuose. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Dėmės dešiniajame krante. Aikštelė apvali, 50 m skersmens, 18 m plotyje žemesniu šiaurės vakarų galu. Šiaurinis šlaitas maždaug 2 m aukštyje buvo statintas. Šlaitai nuolaidūs, 5-7 m aukščio. Piliakalnis labai suardytas arimų, dirvonuoja.Vakarinėje papėdėje, 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė.
Daugiau

Kavalčiukų piliakalnis

Švenčionių r.
Piliakalnis ir gyvenvietė Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Kavalčiukų (Strūnaičio seniūnija) kaimo, 0,08 m į šiaurę nuo Strūnos ir Barškėčio santakos. Stačiašlaitę kalvą iš trijų pusių juosia Strūnos ir Barškėčio slėniai bei pelkės, šiaurės pusėje ją nuo gretimos aukštumos skiria dauba.
Daugiau

Budrių piliakalnis

Švenčionių r.
Piliakalnis rengtas kalvoje, esančioje Peršokšnų ežero šiaurinio kranto pusiasalio pietinėje dalyje. Aikštelė ovali, orientuota šiaurės – pietų kryptimi, 45×15 m dydžio, nuolaidėjanti į pietvakarių pusę. Pietiniame šlaite, 2,5 m žemiau aikštelės, yra 14 m pločio terasa. Šiauriniame šlaite, 4 m žemiau aikštelės, yra plati natūrali terasa į išorę nuolaidėjančiu pakraščiu. Šoniniai šlaitai statūs, iki 20 m aukščio, galiniai – nuolaidesni bei žemesni. Piliakalnis apaugęs pušimis su kadagių pomiškiu.
Daugiau

Bogutiškės piliakalnis

Švenčionių r.
Piliakalnis ir senovinė gyvenvietė Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, 0,45 km į šiaurę nuo Bogutiškės kaimo, 1,8 km į vakarus nuo Mėžionių kaimo ir 0,2 km nuo Mėžios upelio kairiojo kranto.
Daugiau

Baliulių piliakalnis

Švenčionių r.
Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulio į Meros dešiniojo kranto slėnį aukštesniajame gale. Aikštelė ovali, pailga pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, 27×25 m dydžio, kiek žemėjanti į vakarų pusę. Joje rasta molio tinko, perdegusių akmenų. Piliakalnio vakarinę dalį nuplovė Mera, aikštelėje XIX a. – XX a. buvo įrengtos sentikių kapinės. Dabar piliakalnis apaugęs mišriu mišku. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.
Daugiau

Šv. Kazimiero bažnyčia

Švenčionių r.
Pavoverės Šv. Kazimiero bažnyčia ir varpinė – liaudiško klasicizmo formų pastatų ansamblis. Stovi senojo Pavoverės kaimo dalyje, erdvioje aikštelėje. Šventoriaus viduryje – varpinė. Bažnyčioje ir varpinėje yra 17 dailės paminklų.
Daugiau

Akvieriškės piliakalnis

Švenčionių r.
Piliakalnis ir senovinė gyvenvietė Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje. Piliakalnį juosia pelkėtas upelio slėnis. Šlaitai apie 7 m aukščio, aikštelė ovali, pailga šiaurės-pietų kryptimi, apie 54 x 27 m dydžio su tamsiu kultūros sluoksniu. Viršuje šlaitai buvę aplyginti, statesni. Piliakalnio šiaurinėje, vakarinėje ir pietvakarinėje papėdėse rasta senovės gyvenvietė.
Daugiau

Šv. Izidoriaus bažnyčia

Švenčionių r.
1924 metais Reškutėnuose pastatyta ir pašventinta koplyčia. 1939 metais jai paskirtas kunigas, o 1940 metais įsteigta parapija. Bažnyčia liaudies architektūros formų, primena tradicinį gyvenamąjį namą, su trisiene apside, prieangiu ir bokšteliu. Šventoriuje stovi medinė varpinė. Darbo laikas: Pamaldos vyksta sekmadieniais 12.00 val.
Daugiau

Rūdninkų Švč. Trejybės bažnyčia

Šalčininkų r.
Rūdninkai – kaimas dešiniajame Merkio krante, Rūdninkų girioje, įsikūręs prie senojo Vilniaus-Krokuvos kelio. XV-XVII a. Rūdninkų giria buvo karališkos medžioklės rezervatas, kur kunigaikštis Kazimieras pastatė medžiotojų namus. 1470 metais kunigaikštis įsakė medžioklės dvare aplinkinių kaimų parapijiečiams pastatyti koplyčią. Deja, ji sudegė, tad kaimo gyventojai panoro turėti bažnyčią. Atsirado ir dingstis: pašautas lokys užpuolė kunigaikštį, bet valdovą išgelbėjo padėjėjas.
Daugiau

Rūdninkų giria

Šalčininkų r.
Rūdninkų giria yra vieno didžiausių Lietuvoje masyvų - Rūdninkų miškų, kurių plotas siekia 26000 ha - dalis. Girios biotopų kompleksas yra, be abejonės, viena vertingiausių rajono teritorijų. Zygmantiškėmis iki 30 m aukščio iškyla kontinentinės kopos. Atvira smėlyno plynė, suformuota nuo pastoviai mėtomų bombų, sukeltų gaisrų - yra unikalus kontinentinių smėlynų darinys. Rūdninkų girioje yra 3 ežerai. Netoli poligono esantis Šulnio ežerėlis (1,5 ha) irgi apsuptas pelkynu. Rūdninkų kaimo pietryčiuose, kontinentiniu kopų apribotuose pelkynuose, yra Gulbino ežeras.
Daugiau