Lankytinos vietos



Nemėžio dvaras

Vilniaus r.
Nemėžio dvaras statytas XVI a. Jį valdė Radvilos, Sapiegos, Chodkevičiai, Oginskiai. Jie kūrėsi XVIII a., bet iki XIX a. pr. dvaro rūmai buvo mediniai. 1828 m. dvarą nusipirko Mykolas Tiškevičius, kuris ir buvo iki šiol išlikusių statinių iniciatorius (1840–1856 m.)
Daugiau

Barborlaukio dvaras

Jonavos r.
Barborlaukio dvaras, kaip savarankiškas ūkinis vienetas minimas nuo XIX a. pr. Dvaro pavadinimas sudurtinis, kildinamas iš moteriško asmenvardžio Barbora. Viename pirmųjų įrašų - 1830 m. parapijos inventoriuje minima, kad dvare gyvenanti bajoro Konstantino Dragato šeima ir jo mama Barbora, kurios garbei, matyt, ir buvo suteiktas dvarui toks vardas. Manoma, kad būtent šie bajorai įkūrė dvarą, nusipirkę dalį iki 1794 m. sukilimo Jonavos globėjui vyskupui Juozapui Kosakovskiui priklausiusios Skarulių dvaro žemės. Bajorai Dragatai kilę iš Topor herbą turinčios giminės - vienos seniausių didikų giminių, Lietuvoje žinomos nuo XIV a.
Daugiau

Šventoji upė

Utenos r.
Didžiausia rajono upė, kurią iki Paščio ežero maitina net 1436 km² baseinas. Išplaukusi iš Paščio, upė kilpinėja Utenos raj. žeme pietvakarių link apie 30 km ir pasiekia Anykščių rajono ribą, kai iki žiočių lieka dar 140 km.
Daugiau

Lurdo grota

Kretinga
Kretingos Lurdas – švč. Mergelės Marijos garbei Kretingoje pastatytas Lurdas, vienas miesto simbolių, svarbus istorijos, religinės kultūros ir architektūros paveldo simbolis. Šiandien čia vyksta Kretingos miesto šventės, ugdymo įstaigų renginiai, atlaidai.
Daugiau

Palukščio dvaras

Raseinių r.
Palukščio dvaro sodyba yra Ariogalos seniūnijoje, Palukščio kaime. Greičiausiai dvaro pavadinimas kilęs nuo šalia tekančio upelio – Lukštynės. Nuo dvaro sodybos iki Dubysos upės apie 2 km. Pirmieji šaltiniai apie dvaro sodybą išlikę iš 1684 m. XVIII a. dvaro sodybą valdė Januškevičiai, Christianavičiai, Jurkevičiai. 1864 m. pastatytas naujas (medinis) dvarininkų gyvenamas namas, vadinamas ponų namu (išlikęs).
Daugiau

Rašytojo Kazio Borutos gimtinė

Marijampolės r.
5 km į rytus nuo Liudvinavo esančiame Kūlokų kaime yra rašytojo Kazio Borutos tėviškė. K.Boruta mokėsi Liudvinavo pradžios mokykloje, vėliau tėviškėje atostogaudavo vasarą. Šioje vietoje, buvusioje rašytojo gimtojoje sodyboje išlikęs atrekonstruotas malūnas. Malūno pavadinimas primena iš šio krašto kilusį rašytoją Kazį Borutą (1905-1965) ir jo tautosakiniais motyvais parašytą apysaką „Baltaragio malūnas“.
Daugiau

Tiltiškių vandens malūnas - muziejus

Zarasų r.
Didžiausia Zarasų krašto upė Šventoji buvo viena patogiausių upių vandens malūnų statybai. Senasis Tiltiškių vandens malūnas stovėjo 150 metrų toliau nuo dabartinio. Be paprastų dviejų girnų, kruopinės, čia buvo veliamas milas, pjaunamos lentos. Malūne veikė elektrinė, gaminusi elektros energiją ir tiekusi į Tiltiškių kaimo ir Salako miestelio gyventojų elektros energijos tinklus. Malūną ir Salaką jungė pirmoji Zarasų krašte aukštos įtampos elektros tiekimo linija su dviem transformatorinėmis.
Daugiau

Maslauskiškių vandens malūnas

Raseinių r.
Maslauskiškių vandens malūnas pastatytas 1895 m., sumūrytas iš plytų ir akmenų, priklausė čia buvusiam dvarui. 1920 m. malūną įsigijo Bodendorfai.
Daugiau

Dionizo Poškos baublių muziejus ir Bijotų dvaro sodyba

Šilalės r.
Baubliai – pirmasis senienų muziejus Lietuvoje. Muziejų išskabtuoto ąžuolo kamiene 1812 m. įrengė žemaičių bajoras, rašytojas ir istorikas, kultūros šviesuolis Dionizas Poška (1764 – 1830). Ąžuolą, kuriam tuomet buvo apie tūkstantis metų, žmonės vadino Baubliu.
Daugiau

Šlyninkos vandens malūnas

Zarasų r.
Šlyninkos Vandens Malūnas – 300 metų iki šių dienų veikiantis technikos paveldo statinys su autentiška įranga. Čia gaminami tautinio paveldo miltai, kruopos, sėlenos. Šalia malūno amatų namuose jums pasiūlys čia kepamos tautinio paveldo ruginės, kvietinės duonos, įvairių kepinių, senovinių patiekalų gaminamų iš čia sumaltų miltų. Atsigaivinti galėsite žolelių arbata, duonos gira, lietuvišku Vasaknų dvaro alumi.
Daugiau

Palėvenės dvaras

Kupiškio r.
Komaras Zabožinskis dokumentuose minimas nuo 1481 m., kai paveldėjęs didelį palikimą įsikūrė Padniestrėje, vietovę pavadinęs Komarogradu. Vėliau Komaro Zabožinskio Vladimiro sūnus Motiejus - Karališkasis dvariškis, pasiėmęs savo dalį, išsikėlė į Lietuvą. Tiksli data nėra žinoma, tačiau rašoma, kad Motiejaus proanūkis Jeronimas 1661 m. buvo seimo deputatu, o vėliau dirbo teisėju. Sekančių kartų palikuonis Mykolas Komaras, Vandeno vaiskis jau 1654 m. įsikūrė Palėvenės dvare (tuometinėje Ukmergės apskrityje). Po Mykolo Komaro mirties našlė Kotryna Komarienė 1703m. Palėvenės dvarą užrašė savo sūnums Andriui ir Mikalojui Komarams.
Daugiau

Ginučių vandens malūnas

Ignalinos r.
Ginučių vandens malūnas, kultūros paminklas. Yra užtvanka su tiltu. Išlikusi 19 a. senovinė malūno įranga: nuo vandens rato, maišų pakėlimo mechanizmo, girnų ir pikliaus. Malūnas vieno aukšto su pastogės patalpomis, stačiakampio plano. Malūną 19 a. II p. pasistatydino Ginučių ūkininkas, Linkmenų dvaro savininkas Gimžauskas.
Daugiau

Vilkėno dvaras ir malūnas

Šilutės r.
Po Vilhelmo Jono Pliaterio mirties Švėkšnos valdos atiteko jauniausiam sūnui Jurgiui.
Daugiau