Apmeklēšanas vietas



Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedra

Kaišiadorys
Vienoje iš koplyčių amžino poilsio atgulė Palaimintasis Teofilius Matulionis, kurio gyvenimo kelias gali būti pavyzdžiu kiekvienam. Jo pasirinktas šūkis „Per kryžių į žvaigždes“ atspindėjo ganytojiškos veiklos esmę – skelbti išganymo viltį per Išganytojo mirtį ir prisikėlimą.
vairāk

Andreikėnų piliakalnis

Utenos r.
Andreikėnų piliakalnis arba Juozapotos kalnas – piliakalnis Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, Utenos seniūnijoje, prie Andreikėnų kaimo. Pasiekiamas keliu Kvykliai-Andreikėnai pavažiavus 2 km nuo sankryžos Kvykliuose, yra dešinėje, į pietus nuo kelio, miško šiaurės rytų pakraštyje.
vairāk

Sietuvos kūlgrinda

Šilalės r.
Sietuvos kūlgrinda arba Reistrų kūlgrinda yra Žemaitijoje, Šilalės rajone, Varnių regioniniame parke, tarp Burbiškių, Reistrų ir Dargių kaimų. Tai slaptas akmenimis išgrįstas kelias po vandeniu pelkėje, jungiantis Paršpilio ir Medvėgalio piliakalnius.
vairāk

Dvasingumo parkas ir Prisikėlimo kryžius Kaltinėnuose

Šilalės r.
Šalia Kaltinėnų miestelio yra mėgstamas ir gausiai lankomas Dvasingumo parkas, kuriame tautos prisikėlimą simbolizuoja 19 m. aukščio prisikėlimo kryžius (skulptorius J. Rupšys). Nuo čia esančios aikštelės atsiveria įspūdinga apylinkių panorama
vairāk

Meironys (Atadringė), etnografinis kaimas

Ignalinos r.
Meironys (Atadringė) Kaimas Ignalinos seniūnijoje, 5 km į vakarus nuo Ignalinos. Tipiškas gatvinis kaimas, išsidėstęs tarp Lūšių, Asalnų ir Dumblio ežerų.
vairāk

Memorialas tremtiniams, politiniams kaliniams ir partizanams atminti

Radviliškis
Šalia Radviliškio parapijos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios medinės varpinės 1989 m. atidengta Trijų kryžių kompozicija „Skausmo ir kančios kelias“, skirta Lietuvos kankiniams, tremtiniams, politiniams kaliniams, žuvusiems Sibiro platybėse, atminti.
vairāk

Šalčininkų rajonas

Šalčininkų r.
Rajono centras – Šalčininkai – miestas, esantis 45 km. nuo Vilniaus, kuriame dabar gyvena 7000 gyventojų. Miestas įsikūręs prie Šalčios upės, nuo kurios ir gavo pavadinimą. Pirmą kartą Šalčininkų vardas minimas nuo XIII a. istoriniuose kryžiuočių šaltiniuose, kur vietovė vadinama „Salsininken“ arba „Saletzniken“. Nuo XIV a. gyvenvietė priklausė Glebavičiams, vėliau Šalčininkus valdė didikai Chodkevičiai, o 1823 m. Šalčininkus nusipirko grafai Vagneriai, kurie tvarkėsi čia iki Antrojo pasaulinio karo. Neoklasicistiniai Vagnerių dvaro rūmai – vienas svarbiausių praėjusių amžių architektūros paminklų Šalčininkuose. Pastato viduje galima pamatyti puikias koklių krosnis, nuostabos vertą vadinamąją „auksinę salę“.
vairāk

Gedimino pilies bokštas

Vilnius
Ekspozicijoje XIV a. II pusės ir XVII a. pradžios Vilniaus pilių komplekso maketai, to meto ginkluotė. Apžvelgti plačią sostinės panoramą galima į kalną pakilus moderniu keltuvu.
vairāk

Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia

Kretinga
1619 m. liepos 7 d. Žemaičių vyskupas Stanislovas II Kiška pašventino Karolštato (Kretingos) mieste naujai pastatytą bažnyčia ir suteikė jai Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Pranciškaus titulą.
vairāk